Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 22d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-272 taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus laisvės atėmimo 15 metų bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. liepos 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 14 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. sausio 8 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. A. konstatavus, kad nors nuteistasis ir daro minimalią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir pakankama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tad teigti, jog atliktos bausmės dalis per maža, nėra pagrindo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas.

10. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie nurodyti ir Komisijos nutarime, priimant sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis V. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema bei yra stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis įkalinimo metu kryptingai siekė bausmės atlikimo sąlygų švelninimo. Šiuo metu jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą bei baldžiaus ir kompiuterių operatoriaus, siuvėjo specialybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos paskirtą darbą ir didžiąją bausmės atlikimo laiko dalį dirbo, darbą bausmės atlikimo vietoje tęsia ir šiuo metu. Darbo pobūdžiui neišrankus. Laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Už gerą elgesį, stropų darbą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 14 kartų. Nenustatyta, kad V. A. turėtų sunkumų dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo. Nuo 2020 m. birželio 5 d. stebimas labiau disciplinuotas elgesys. Iš gaunamo darbo užmokesčio pragyvena ir dengia turimus finansinius įsiskolinimus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad V. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Nuteistojo V. A. elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių.

12. V. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą – itin žiaurų sutuoktinės nužudymą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad nusikaltimas įvykdytas iš žemų paskatų – pykčio. Šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti ir nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

13. Nors nuteistasis V. A. jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau socialinio tyrimo išvadoje jam vis dar išskiriama eilė kriminogeninių veiksnių. V. A. jam išskirtų statinių kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas negali pakeisti. Tačiau visi kiti jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo pastangų. Prie dinaminių kriminogeninių veiksnių yra priskirti: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Detalizuojant šiuos kriminogeninius veiksnius, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos V. A. privalo išmokėti 28 472,56 Eur, o išmokėjęs yra tik nežymią dalį – 1 222,05 Eur, savanoriškai tik 17 Eur. Taigi, jo pastangos savanoriškai mažinti finansinius įsipareigojimus yra menkos, o išėjęs į laisvę jis susidurs su gana dideliais finansiniais sunkumais, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Juolab, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, tačiau oficialių dokumentų dėl įdarbinimo laisvėje nėra pateikęs. Konkrečių planų dėl darbinės veiklos neturi – kreipsis į Užimtumo tarnybą.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebimas padidintas nuteistojo jautrumas kritikai, garbės, orumo klausimams, lengvai pažeidžiama jo savimeilė. Frustruojančiose situacijose linkęs fiksuotis prie frustracijos šaltinio keliamų neigiamų išgyvenimų, aktyviai reikšti nepasitenkinimą, susierzinimą, akcentuoti aplinkinių kaltę, o savąją neigti. V. A. būdingas polinkis dirglumui, lengvai išprovokuojamas pykčiui konfliktinėse situacijose. Jis geba iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to, ką jis vertina, kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistajam trūksta empatijos jausmo nukentėjusiųjų atžvilgiu. Stebima, kad nuteistasis turi savo kategorišką nuomonę daugelyje situacijų ir yra įsitikinęs, jog jo nuomonė yra teisingiausia. Be to, ir struktūruotoje aplinkoje V. A. ne visuomet sugebėjo elgtis tinkamai, stebimas ne itin disciplinuotas nuteistojo elgesys. Jis keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nesugebėjimas laikytis vidaus tvarkos taisyklių, kurių kiekviena yra vienodai svarbi, vertinant šią aplinkybę su kitais aukščiau išdėstytais duomenimis, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad jis jau yra pakankamai pasitaisęs ir kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Kadangi lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis V. A. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo metu nors ir dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui dar neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog pastaruoju metu V. A. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir konfliktų sprendimo būdais, išmokti valdyti emocijas, pykčio protrūkius. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, neigiamai nuteistąjį apibūdinantys veiksniai bus eliminuoti, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

17. Apygardos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

18. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis V. A. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.