- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- A-442-1304-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybai
- Advokatai
- Deividas Poška
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos atstovui Sauliui Pikturnai
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. G. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei, Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija 2007 m. spalio 22 d. sprendimu Nr.15 nusprendė pareiškėjo sveikatos sutrikimą - kardiomiopatiją vertinti kaip nesusijusį su jo tiesioginių pareigų vykdymu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos 2007 m. spalio 22 d. sprendimą Nr.15 bei įpareigoti šią komisiją priimti sprendimą, jog pareiškėjui nustatytas pirmosios grupės invalidumas yra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu.
Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybinio tyrimo komisija (toliau - ir TTK) iš esmės neištyrė jo ligos - pūlingo tonzilito išsivystymo priežasčių bei to, ar ši liga sąlygojo miokarditą, kuris išsivystė į kardiomiopatiją. TTK į savo posėdžius nekvietė specialistų bei pareiškėjo, nesikreipė dėl tyrimui svarbių aplinkybių nustatymo į Karinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau - ir KMEK), nevertino ankstesnių KMEK išvadų, tyrimą atliko paviršutiniškai, nesigilindama į esminius medicininius atlikto tyrimo aspektus. Pareiškėjas nurodė, kad, pagal krašto apsaugos ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.957 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 25 punktą, TTK turėjo gauti KMEK išvadą, tačiau TTK nesikreipė į dėl KMEK dėl pareiškėjo atvejo išsamaus ištyrimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad TTK, pasinaudodama jai teisės aktų suteiktomis teisėmis, surinko visus galimus įrodymus: gavo KMEK išvadą, posėdžio metu apklausė gydytoją J. G., taip pat gavo informaciją iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, analizavo anksčiau nagrinėtoje kitoje su pareiškėju susijusioje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje esančias teismo ekspertizės išvadas ir kitus dokumentus. Atlikusi tyrimą, TTK pagrįstai nustatė, jog patalpos, kuriose dirbo pareiškėjas, buvo pakankamai šildomos bei jog ūminis tonzilitas, kuriuo sirgo pareiškėjas, buvo nekomplikuotas ir negalėjo sukelti sunkių padarinių. Atsakovas nurodė, kad turintys medicininį išsilavinimą asmenys gali, įvertinę medicininius dokumentus, pateikti kompetentingas išvadas. Nagrinėjamu atveju į TTK posėdį pakviesta gydytoja J. G. bei KMEK pateikė kompetentingas išvadas.
Atsakovas Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tyrimas buvo atliktas išsamiai. Buvo pateiktos dvi teismo medicinos ekspertizės išvados ir dvi KMEK išvados, buvo apklausta gydytoja J. M.. Visi medicinos specialistai nenustatė pareiškėjo kardiomiopatijos ryšio su ankstesnėmis pareiškėjo ligomis ir jo tarnyba. Be to, šiuo atveju net nėra patvirtinta, jog pirmasis pareiškėjo peršalimas, kuris, jo manymu, sukėlė kitas ligas, įvyko būtent jo tarnybos metu.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalimi, krašto apsaugos ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.957 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 7.1, 10, 25 punktais, Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 8.7 punktu, šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar TTK visapusiškai ištyrė ginčo atvejį, ar išanalizavo visą tyrimo metu surinktą medžiagą, ar, priimdama sprendimą, turėjo KMEK išvadą, ar turėjo pagrindą konstatuoti priežastinį ryšį tarp tiesioginių pareigų vykdymo ir diagnozuotos ligos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog po to, kai jis 2003 metais buvo atleistas iš užimamų pareigų, sukakus įstatymo nustatytam išleidimo į atsargą amžiui, jis staiga sunegalavo ir buvo paguldytas į ligoninę. Jo nuomone, jo širdies liga - kardiomiopatija yra susijusi su karo tarnyba ir jo tiesioginių pareigų vykdymu. Pagrindinis ir lemiamas veiksnys širdies ligai atsirasti, pareiškėjo teigimu, buvo prieš trejus metus (2000 m. balandžio 18-26 d.) jo persirgtas tonzilitas (peršalimo liga). Anot pareiškėjo, tonzilitas komplikavosi į miokarditą, kuris ir sukėlė kardiomiopatiją; jo sirgimas 2000 m. balandžio 18-28 d. pūlingu tonzilitu buvo sąlygotas netinkamų tarnybos sąlygų, t. y. budėjimo metu jis sušalo. Teismas nurodė, kad byloje esančiose KMEK, teismo medicininės ekspertizės išvadose, kurios grindžiamos ligų, diagnozuotų pareiškėjui, išsivystymo priežasčių tyrimu, konstatuota, jog tokių ligų išsivystymas nesiejamas su profesine karo tarnyba bei pareiškėjo tiesioginių pareigų vykdymu. Tokias išvadas paneigiančių įrodymų byloje nėra. Teismas nurodė, kad TTK ištirti dokumentai patvirtina, jog pastatas, kuriame pareiškėjas atliko tarnybines pareigas, buvo patenkinamos būklės, žiemą buvo centralizuotai šildomas, šildymas buvo išjungtas 2000 m. balandžio 3 d.. 2000 m. balandžio 18 d. dienos temperatūra buvo 21 laipsnis šilumos, o nakties - 8,8 laipsniai šilumos. Pareiškėjas dėl blogų tarnybos sąlygų niekada į vadovybę nesikreipė, pretenzijų nereiškė. Liudytojai A. M. ir G. K. pareiškėjo, sergančio tarnyboje, 2000 metais nematė. Todėl TTK pagrįstai konstatavo, jog bendra pastato būklė negalėjo automatiškai turėti įtakos pareiškėjo susirgimui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, tarnybos metu pildydamas medicininės apžiūros aktus, atitinkamose skiltyse nenurodė, kad sirgo peršalimo ligomis. 2001 metais pildydamas medicininės apžiūros aktą, jis neigė aukštą kraujospūdį, skausmus širdies plote ir tik 2003 metais, po išleidimo į atsargą nurodė minėtus susirgimus. Teismas nurodė, kad byloje ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas kompetentingų medikų išvadomis, kitais reikšmingais dokumentais. Sprendimo turinys suformuluotas visiškai aiškiai, jame nurodyti esminiai priimto sprendimo motyvai, sprendimo teisinis pagrindas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad TTK netinkamai ištyrė jo susirgimų priežastingumą. Šiuo atveju pareiškėjo susirgimas yra susijęs su širdies veikla, todėl buvo būtina tyrimo metu pasitelkti gydytoją kardiologą. Toks specialistas nei TTK posėdyje, nei KMEK sudėtyje nedalyvavo, todėl kompetentingų specialistų išvadų šiuo atveju nebuvo. Gydytoja J. G. taip pat nėra kardiologė, o be to, kyla abejonių ir dėl jos nešališkumo, nes ji atlieka tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Pareiškėjas nurodo, kad TTK privalo aktyviai tirti kario susirgimų aplinkybes ir neapsiriboti vien tik pritarimu KMEK išvadoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr.A-5-228/2004; 2007 m. kovo 5 d. sprendimas byloje A-14-14/2007). Tačiau šiuo atveju buvo atlikta tik medicininių dokumentų analizė, o pareiškėjo sveikata buvo netirta bei nesiaiškintos faktinės aplinkybės, kenksmingi tarnybos veiksniai. Be to, medicininių dokumentų analizė buvo atlikta šališkai, neobjektyviai. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2007 m. spalio 8 d. KMEK išvada buvo įforminta, ją vienasmeniškai pasirašius tik KMEK pirmininkei. Tokia išvada tėra tik asmeninė KMEK pirmininkės nuomonė, o ne medicininė gydytojų specialistų išvada. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta, jog KMEK realiai vykdė pareiškėjo ligos tyrimą, o gydytojai specialistai dalyvavo tokiame tyrime. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visapusiškai išaiškintos pareiškėjo tarnybos sąlygos ir nebuvo įvertinti duomenys, patvirtinantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog pastatas, kuriame pareiškėjas atliko tarnybą, buvo avarinės būklės, nepakankamai šildomas, langai, durys ir stogas buvo kiauri, todėl nebuvo palaikoma tinkama patalpų oro temperatūra. Pareiškėjas susirgo būtent tarnybos metu ir jau 2000 m. balandžio 18 d. budėjimo metu jis kreipėsi į gydytojus. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas miokardito ligos latentiškumo faktoriaus, kuris iš esmės ir lėmė pavėluotą pareiškėjo miokardito diagnozę bei ligos komplikacijas. Pareiškėjas nurodo, kad byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų, ekspertizės aktas Nr.EKG 13(154)/06(01), profesoriaus A. K. atsakymai į klausimus patvirtina, jog dėl pareiškėjo peršalimo 2000 m. balandžio 18 d. išsivystė tolesnės jo ligos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad TTK tyrimą nagrinėjamu atveju atliko šališkai ir nesiekė visapusiškai išsiaiškinti reikšmingų aplinkybių. Atsakovai tiesiog neigia pareiškėjo ligų priežastinį ryšį, tačiau konkrečiai savo teiginių nepagrindžia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1125 patvirtintus Karinės medicinos ekspertizės nuostatus ir painioja skirtingas sąvokas: „ekspertinė išvada“ ir „medicininė išvada“. Ekspertinė išvada yra priimama Karinės medicinos ekspertizės nuostatų nustatytais atvejais ir turi nustatytą procedūrą. Tuo tarpu medicininė išvada yra formuluojama tik išimtinais atvejais, kada yra gaunamas paklausimas iš TTK, ir ji yra suprantama kaip specialių medicininių žinių pateikimas. Medicininės išvados (Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 8.7 punktas) pateikimo procedūra nėra reglamentuota, ši išvada yra priimama, vertinant TTK pateiktus medicininius dokumentus bei remiantis medicinine literatūra. Priimant medicininę išvadą, pasisako visi KMEK nariai, tačiau pats dokumentas yra pasirašomas KMEK pirmininko. Pareiškėjo atveju KMEK vertino visus TTK pateiktus medicininius dokumentus ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. KMEK nebuvo gauta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo liga - kardiomiopatija faktiškai išsivystė dėl miokardito, sąlygoto 2000 m. balandžio 18 d. diagnozuoto folikulinio tonzilito. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad vertinti medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją gali ne vien siauros specializacijos gydytojas kardiologas, bet ir gydytojas terapeutas, kuris yra vidaus ligų gydytojas ir turi pakankamai žinių bei yra kompetentingas vertinti medicininius dokumentus, susijusius tokio pobūdžio ligomis kaip pareiškėjo liga.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos kariuomenė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas nurodo, kad, skirtingai nei nurodo pareiškėjas, nei vienoje iš teismo medicinos ekspertizės išvadų nėra nurodyta, jog pareiškėjo liga - pūlingas tonzilitas faktiškai sąlygojo miokarditą, dėl kurio galėjo išsivystyti kardiomiopatija. Ekspertai savo išvadose teigė, kad teorinė galimybė tokiai ligų grandinei susidaryti egzistuoja, bet nepatvirtino, kad šiuo atveju taip ir buvo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog dėl jo ligų priežastingumo nustatymo KMEK turėjo atlikti medicininę ekspertizę. Karinė medicininė ekspertizė - tai sudėtinga procedūra, kurios metu individualiai tikrinama karių arba asmenų, pretenduojančių tapti kariais, šauktinių sveikata, siekiant nustatyti jų tinkamumą karo tarnybai. Taikyti šią procedūrą pagal analogiją pareiškėjo atvejui nebuvo jokio pagrindo. Pareiškėjo atveju turėjo būti pateikta KMEK nuomonė dėl jo sveikatos, kuri yra tik vienas iš įrodymų, TTK priimant sprendimą. Atsakovas nurodo, kad vien tik bloga pasatų, kuriuose pareiškėjas atliko tarnybines pareigas, būklė nebūtinai gali sukelti tokią ligą, kuria susirgo pareiškėjas. Kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas pūlingu tonzilitu susirgo būtent tarnyboje, nėra medicininių duomenų, patvirtinančių miokardito išsivystymą po persirgto pūlingo tonzilito, todėl negalima daryti išvados, kad po to sekusi liga išsivystė dėl priežasčių, susijusių su tarnyba. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje galėtų būti nuspręsta, jog TTK priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, tik tuomet, kai būtų pateikti aiškūs ir neginčijami įrodymai, jog pareiškėjo liga - kardiomiopatija iš tikrųjų išsivystė dėl persirgto miokardito, kurį sukėlė pūlingas tonzilitas, kuriuo pareiškėjas susirgo dėl tarnybos. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių įrodymų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas skundžia Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos 2007 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 15, kuriuo nuspręsta, kad jo sveikatos sutrikimas – kardiomiopatija nesusijęs su tiesioginių pareigų vykdymu (t. 1, b.l. 12-13).
Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad jis, vykdydamas tarnybines pareigas, susirgo pūlingu tonzilitu, kuris sąlygojo miokarditą, ir dėl to jis susirgo kardiomiopatija.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalis nustato, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, o kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija.
Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, privalėjo patikrinti, ar Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų vykdymo, yra teisėtas ir pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog pareiškėjo susirgimas pūlingu tonzilitu nesusijęs su netinkamomis tarnybos sąlygomis (bloga tarnybos patalpų būkle), kad pareiškėjo liga – kardiomiopatija nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu.
Tam, kad nustatyti susirgimo pūlingu tonzilitu priežastis bei nustatyti, ar pareiškėjo liga – kardiomiopatija galėjo išsivystyti dėl persirgtos ligos – pūlingo tonzilito, sąlygojusio miokarditą, yra reikalingos specialios mokslo žinios. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadas, jog pareiškėjo susirgimas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, rėmėsi kitoje administracinėje byloje atliktų ekspertizių išvadomis (administracinės bylos Nr.I-280-19/06 t. 2, b.l. 7-15, 46-56).
Eksperto išvada yra vienas iš įrodymų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje. Ekspertizė atliekama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai, suformuluodamas ekspertams klausimus. Eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išdavoje gauta išvada, kurią pateikia ekspertas, pritaikęs specialias žinias. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas sprendimą eksperto išvadomis, kurios buvo pateiktos kitoje administracinėje byloje atliktų ekspertizių aktuose, netinkamai taikė procesines teisės normas.
Teisminiame administracinių bylų procese gali būti vertinami kaip įrodymai ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, t.y. gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Bet jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį, priimtą nagrinėjamoje administracinėje byloje, tai, nepaisant to, kad toks rašytinis aktas yra tiriamojo–mokslinio pobūdžio, jame pateikta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės, numatytos procesiniame įstatyme, rūšį – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Todėl administracinėje byloje Nr.I-280-19/06 atliktų ekspertizių aktus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne kaip eksperto išvadas, o kaip rašytinius įrodymus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Ši procesinė teisės norma įpareigoja administracinį teismą, sprendžiant ginčą, remtis ne tik šalių pateiktais įrodymais, tačiau ir savo iniciatyva rikti įrodymus, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės ir jos būtų
visapusiškai ir objektyviai ištirtos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su skundžiamo individualaus administracinio akto pagrįstumu ir teisėtumu.
Kadangi dėl minėtų procesinės teisės normų netinkamo pritaikymo buvo neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo, spręstinas klausimas dėl teismo ekspertizės skyrimo.
Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad jis priimtas 2007 m. vasario 21 d., tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo jis buvo priimtas ir paskelbtas 2008 m. vasario 21 d.. Todėl ši klaida laikytina rašymo apsirikimu, pripažįstant, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2008 m. vasario 27 d..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.