Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-399/2009 pagal pareiškėjos S. U. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, Kalvarijos savivaldybės administracijai, Marijampolės apskrities VMI, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, R. Š., N. Š., D. P., Z. U., Z. U. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

patikslintu pareiškimu (b.l. 75-79, t. 3) pareiškėja prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso vieno aukšto mūrinis 478,55 m² gyvenamasis namas su 107,81 m² rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 295 m² mūrinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44 m² mūrinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27 m² mūrinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teisės į šiuos statinius viešajame registre neįregistruotos, 1914 m. statyti pastatai priklausė pareiškėjos senelei, kuriai, 1948 m. pasislėpus nuo tremties, buvo nacionalizuoti. 1953 m. rugpjūčio 7 d. Kalvarijos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 324 gyvenamasis namas perduotas į švietimo skyriaus balansą (duomenys neskelbtini) septynmetės mokyklos reikalams. 1979 m. mokykla išsikėlė į kitas patalpas. Nuo 1979 m. iki 1992 m. pastatais naudojosi (duomenys neskelbtini) kolūkio ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų šeimos, nors dokumentų, patvirtinančių, jog turtas buvo perduotas į šių juridinių asmenų balansą, nėra. Ši aplinkybė patvirtina, kad turtas buvo bešeimininkis. Nuo 1993 m. liepos 7 d. pastatus pradėjo valdyti pareiškėja, jais naudotis kaip savais. Tuo metu gyvenamajame name dar gyveno G. Š. ir D. P., tačiau, pareiškėjai apmokėjus jų išlaidas pastatų remontui, šie asmenys išsikraustė atitinkamai 1993 m. liepos 7 d. ir 1993 m. rugpjūčio 22 d. Nuo 1993 m. liepos 7 d. turtą pareiškėja valdo nepertraukiamai, moka už jį visus mokesčius, užsakė turto inventorizaciją, įregistravo turtą viešajame registre, turtą draudžia, remontuoja. Kartu su pareiškėja gyvena jos vyras Z. U. ir D. P. su dukra, čia gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir pareiškėjos sūnus Z. U..

Atsiliepimu į patikslintą pareiškimą (b.l. 14, t. 4) suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities VMI nurodė neprieštaraujanti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui bei patvirtino, jog pareiškime nurodytą turtą pareiškėja valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai.

Atsiliepimu į patikslintą pareiškimą (b.l. 14a-14b, t. 4) suinteresuoti asmenys Z. U., Z. U. ir D. P. prašė pareiškimą patenkinti, savo poziciją grįsdami analogiškais patikslintame pareiškime nurodytiems argumentais.

Atsiliepimu į patikslintą pareiškimą (b.l. 15-16, t. 4) suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė neturintis teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir patvirtino, jog nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą turtą nėra įregistruotos, atlikti kadastriniai matavimai patikslinti 2003 m. gruodžio 29 d., registre nėra įregistruota areštų, suvaržymų ir kitų apribojimų turto atžvilgiu, išskyrus juridinį faktą apie civilinės bylos iškėlimą.

Atsiliepimu į patikslintą pareiškimą (b.l. 17-18, t. 4) suinteresuotas asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad Kalvarijos savivaldybė savo veiklą pradėjo 2000 m. gegužės 1 d., iki tol egzistavusi Marijampolės rajono savivaldybė pareiškime nurodyto turto į Kalvarijos savivaldybės balansą neperdavė.

Atsiliepimu į patikslintą pareiškimą (b.l. 85-87, t. 4) suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija nurodė neprieštaraujanti pareiškime reiškiamam reikalavimui, kartu informuodama teismą, jog ginčo statiniai yra ant valstybinės žemės, kuri išnuomota pareiškėjai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu (b.l. 110-113, t. 4) patikslintą pareiškimą patenkino, nustatė faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į vieno aukšto mūrinį 478,55 m² gyvenamąjį namą su 107,81 m² rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 295 m² mūrinį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44 m² mūrinį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27 m² mūrinį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisė iš pareiškėjos valstybei 104,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą turtą viešajame registre neįregistruotos, iki nacionalizacijos turtas priklausė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų R. Š. bei N. Š. senelei, įstatymų nustatyta tvarka prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepaduoti, nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys jokių savarankiškų reikalavimų nepareiškė. Aplinkybę, jog egzistuoja visos sąlygos pareiškėjai įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, faktas, kad žemės sklypas po pastatais priklauso valstybei nelaikytinas kliūtimi nuosavybės teisei į pastatus įgyti, todėl pareiškime nurodytas reikalavimas tenkintinas.

Apeliaciniu skundu (b.l. 119-121, t. 4) suinteresuotas asmuo R. Š. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo šiuos pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvus:

1992 m. vasario 6 d. Marijampolės rajono valdybos potvarkiu Nr. 2-5 nuosavybės teisės į ginčo turtą atkurtos apelianto motinai N. V., todėl pareiškėja nuosavybės teisių į šį turtą įgyti negalėjo.Minėtas 1992 m. vasario 6 d. potvarkis pareiškėjai buvo žinomas, dėl šio potvarkio ji kreipėsi į savivaldybę, todėl teismo išvada, jog turtą ji pradėjo valdyti sąžiningai, yra nepagrįsta. Teismas be pagrindo pripažino, jog 10 metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., kadangi pareiškėja pati pareiškime nurodė, jog daiktą valdyti pradėjo 1993 m. liepos 7 d. Ši aplinkybė yra reikšminga dėl besikeitusio teisinio reglamentavimo bei naujajame Civiliniame kodekse įtvirtintos pareigos viešajame registre registruoti valdymo faktą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 131-134, t. 4) pareiškėja S. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad apelianto prašymas apeliaciniame skunde nurodyto potvarkio pagrindu įregistruoti daiktines teises į turtą buvo atmestas, kadangi šiame dokumente nenurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, nėra būtinų duomenų nekilnojamiesiems daiktams ir daiktinių teisių įgijėjams identifikuoti. Tiek šis sprendimas, tiek ir Kalvarijos savivaldybės mero 2006 m. lapkričio 10 d. atsisakymas potvarkį patikslinti ar papildyti yra galiojantys, visi teisiniai ginčai dėl šio potvarkio turinio yra pasibaigę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiek suinteresuotas asmuo, tiek ir jo atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad turtas nuosavybės teise priklausė ne suinteresuoto asmens motinai, o jo ir pareiškėjos senelei. Atsižvelgiant į tai, kad 1992 m. vasario 6 d. potvarkis neturėjo įtakos nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimui, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl pastatų valdymo pradžios yra paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių turinio matyti, jog turtą pareiškėja pradėjo valdyti 1993 m. gegužės mėnesį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 137-139, t. 4) suinteresuoti asmenys Z. U., Z. U. ir D. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo sutinkantys su visais pirmosios instancijos sprendimo motyvais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 125-127, t. 4) suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės viršininko administracija, laikydamasi savo atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytos pozicijos, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Apeliacinis skundas tenkintinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, pareiškimas atmestinas.

Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, priėmė nepagrįstą, neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą (CPK 329str.1d.).

Remiantis CK 4.47 str. 11 p., 4.67-4.71 str., CPK 178 str., 443 str., 1 d., 530-533 str. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo teismine tvarka būdas, kai pareiškėjas, kuris nėra turto savininkas, tačiau valdo nekilnojamąjį daiktą ne trumpiau nei 10 metų, įrodo egzistavus aplinkybes, patvirtinančias valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Ginčo dalykas tokioje byloje yra šių aplinkybių konstatavimas: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas, bet jį valdo kaip savą; 2) valdymas prasidėjo teisėtai ir sąžiningai; 3) valdymas tęsiasi ne trumpiau kaip 10 metų; 4) valdymas yra atviras ir nepertraukiamas; 5) daikto savininkas nieko nekliudomas per visą valdymo laikotarpį nereiškė pretenzijų į valdomą daiktą. Pareiškimo tenkinimas šiuo atveju sietinas, o kartu ir valdymo teisės transformacija į nuosavybės teisę galima tik teismui konstatavus nurodytų aplinkybių visumą. Remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 str., į CK 4.68str. įtvirtintą dešimties metų valdymo terminą įskaitomi ir laikotarpiai, praėję iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsiteisėjo šiuo metu galiojanti Civilinio kodekso redakcija. Vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d., 4.27 str. 2 d., po 2003 m. liepos 1 d. nekilnojamojo daikto valdymas, kaip savarankiška teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį atsirasti, pripažįstamas atsižvelgiant į šios teisės įregistravimo viešajame registre faktą. Kadangi iš byloje esančių viešojo registro duomenų, dėl kurių pagrįstumo ginčo nėra, matyti, jog jokios daiktinės teisės į ginčo turtą nėra įregistruotos, pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, kad nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu ji įgijo dar iki teisinio reglamentavimo pokyčių, t.y., jog dešimties metų valdymo terminas prasidėjo iki 1993 m. liepos 1d. ir suėjo, atitinkamai, iki 2003 m. liepos 1 d., kadangi faktinis turto valdymas po 2003 m. liepos 1 d. neatitinka vienos iš esminių sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti - valdymo atvirumo. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje kelis kartus tikslinusi savo pareiškimą, visais atvejais vienareikšmiškai nurodė, jog turtą valdyti ji pradėjo 1993 m. liepos 7 d. Šią aplinkybę neigti ir apie rašymo klaidą kalbėti, šios aplinkybės nepagrįsdama jokiais įrodymais, pareiškėjos atstovė pradėjo tik po to, kai apeliantas proceso metu išdėstė savo poziciją, susijusią su aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu. Iš prie bylos pridėtos Marijampolės apskrities archyvo medžiagos - 2003 m. balandžio – gegužės mėnesiais surašytų D. J., T. J., Z. N., N. B. ir kt. įgaliojimų, 1993 m. gegužės 17 d. Reabilituotų asmenų reikalų komisijos pirmininko rašto bei pareiškėjos 1993 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimo turinio akivaizdu, jog pareiškėjai tuo metu buvo žinoma, kad nuosavybės teisės į ginčo turtą, nors, kaip paaiškėjo vėliau, ir neteisėtai, tačiau buvo atkurtos apeliantui, nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja savo vardu ir įgaliota kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą, ėmėsi formalių veiksmų, siekdama pripažinti 1992 m. vasario 6 d. Marijampolės rajono valdybos potvarkį Nr. 2-5, kuriuo buvo spręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, negaliojančiu. 1993 m. rugpjūčio 3 d. pareiškime pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teises į K. V. turtą tikslinga atkurti visų keturių jos vaikų palikuonims. Visi šie dokumentai patvirtina, kad, rašydama 1993 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimą, pareiškėja nelaikė savęs vienintele ir teisėta turto valdytoja, t.y. net jei jau ir valdė ginčo turtą, ką patvirtinančių įrodymų byloje nėra, jį valdė ne tik savo, bet ir kitų asmenų vardu, o tai, remiantis CK 4.22 str. 2 d., nelaikytina daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, sukuriančia pareiškėjos nurodomas teisines pasekmes. Nurodyti dokumentai taip pat patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja negalėjo sąžiningai manyti, jog niekas neturi daugiau teisių į turtą, nei ji pati (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str.1 d.). Pareiškėjos atstovės nurodytas 1993 m. balandžio 2d. prašymas dėl valstybinės žemės sklypo po pastatais suteikimo nelaikytinas valdymo faktą patvirtinančiu įrodymu, nepaneigia remiantis aukščiau nurodytais įrodymais darytinų išvadų, juolab kad, kaip prašyme nurodė pati pareiškėja, tuo metu ji dar gyveno (duomenys neskelbtini), ginčo pastatuose iki 1993 m. liepos 7 d. ir 1993 m. rugpjūčio 22 d. gyveno pareiškėjos nurodyti asmenys, atitinkamai G. Š. ir D. P.. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog sąžiningas, teisėtas ir atviras valdymas prasidėjo 1993 m. liepos 1 d. ar anksčiau. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas valdymo pradžios faktą, sprendime nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis šis faktas nustatytas. Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja neįvykdė procesinės pareigos įrodyti visas būtinas nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu faktui nustatyti aplinkybes, neįrodė turtą pradėjusi valdyti iki 1993 m. liepos 1 d., turto valdymas iki 1993 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo sąžiningas, turtas nebuvo valdomas vien tik pareiškėjos vardu, po 2003 m. liepos 1 d. valdymas nebuvo atviras, taigi CK 4.67-4.71 str. reikalavimus atitinkantis valdymas truko trumpiau nei 10 metų. Todėl kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185str. ir todėl padarė įrodymais nepagrįstas išvadas. Kolegijai konstatavus, kad yra neįrodytas prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas, pareiškimas atmestinas (CPK 329str.1d., 326str.1d.2p.).

Pareiškimą atmetus, valstybei iš pareiškėjos priteistina bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 120,05 Lt, remiantis CPK 443 str. 6 d., iš pareiškėjos apeliantui priteistinas jo paduodant apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis- 132 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos S. U. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, Kalvarijos savivaldybės administracijai, Marijampolės apskrities VMI, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, R. Š., N. Š., D. P., Z. U., Z. U. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) išlaidoms, susijusioms su žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimu, atlyginti.

Priteisti iš pareiškėjos S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 120,05 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų 5 ct) teismų patirtoms su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms atlyginti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.