Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio Vytauto Mitkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – D. Š., V. J., Ž. Š. (Žyprytė),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad antstolio kontoroje vykdomas 21 175,85 Eur skolos išieškojimas iš skolininko D. Š. išieškotojo V. J. naudai. Nustačius, jog skolininkas dirba UAB „Sanator“ 2017 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Š. pajamų. Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas UAB „Sanator“ registracijos adresu. Nurodo, jog VSDFV duomenimis, skolininkas D. Š. dirba UAB „Sanator” ir gauna darbo užmokestį. Antstolio teigimu, patvarkymas dėl atskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio nebuvo vykdomas, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu antstolis prašo skirti UAB „Sanator“ vadovei Ž. Š. iki 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, t.y. nuo 2018 m. lapkričio 29 d. (patvarkymo įteikimo dienos).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo Kauno m. 16-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojo V. J. naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkas dirba UAB „Sanator“, kurio vadovė nuo 2019-09-04 yra Ž. Š.. 2017 m. gruodžio 14 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Sanator“ buveinės adresu, tačiau nebuvo įteiktas. VSDFV duomenimis, skolininkas D. Š. dirba UAB „Sanator“. Duomenų apie tai, kad antstolio patvarkymas dėl neišieškomos skolos būtų įvykdytas ar antstoliui būtų nurodytos patvarkymo nevykdymo priežastys, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pažymėtina, kad pagal vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc., iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Pajamų rūšis iš kurių išieškoti draudžiama nustato CPK 739 straipsnis. Byloje duomenų apie tai, kad išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio yra negalimos, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Remiantis CPK 585 straipsnio 3 dalimi, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Tokia nuostata sąlygojama to, jog būtent juridinio asmens vadovas yra įgaliotas vadovauti įmonės veiklai (vidinis atstovavimas), atstovauti įmonės interesus santykiuose su kitais subjektais (išorinis atstovavimas) bei savo kompetencijos ribose vykdant jam suteiktus įgaliojimus priimti atitinkamus sprendimus, todėl jam nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų jam atsiranda su tuo susijusi atsakomybė.

Teismas pažymi, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, todėl, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju antstolis 2017 m. gruodžio 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio išsiuntė Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Sanator“ buveinės adresu. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, antstolis nurodo, jog apie priimtą patvarkymą skolininko darbovietei turėjo būti žinoma, nes minėtas patvarkymas įteiktas UAB „DEED Baltic“, kuri UAB „Sanator“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Teismo vertinimu, dokumentų įteikimas buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei nelaikytinas tinkamu CPK 123 straipsnio 2 dalies bei 733 straipsnio 1 dalies prasme.

Be to, skolininko darbovietės vadovas nepriskirtinas prie vykdymo proceso dalyvių, nes jis nėra išieškotojas ar skolininkas, o už antstolio reikalaujamų duomenų apie skolininko darbo užmokestį nepateikimą atsako asmeniškai. (CPK 585 straipsnio 3 dalis, 593 straipsnis, 604 straipsnis, 633 straipsnis, 734 straipsnis) Tai reiškia, kad teismo procesiniai dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami, laikantis CPK normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą fiziniam asmeniui.

Atsižvelgdamas į antstoliui keliamus aukštus kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, kt.), teismas neturi pagrindo abejoti pareiškime išdėstytais antstolio teiginiais, kad antstolio reikalavimai iki šiol neįvykdyti (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl antstolio nustatytų įpareigojimų teisėtumo nėra, vadinasi, antstolio reikalavimai yra galiojantis, teisėti ir vykdytini (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-808-823/2012), tačiau nagrinėjamu atveju tiek civilinėje byloje, tik vykdomosios bylos pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog UAB „Sanator“ vadovė Ž. Š. buvo tinkamai informuota apie antstolio patvarkymą ir turėjo objektyvią galimybę įvykdyti minėtą patvarkymą. Pažymėtina, kad baudos skyrimas už antstolio reikalavimo nevykdymą negali būti formalaus pobūdžio, nes procesinių dokumentų siuntimas (siunčiant tik elektroniniu paštu ar tik įmonės buveinės registruotu adresu) gali būti laikomas formaliu informavimo būdu, tačiau ne tokiu, kuriuo remiantis būtų galima neabejotinai daryti išvadą, jog skolininkui ir jo vadovui buvo suteikta reali galimybė susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus ar realiai įgyvendinti šiuos antstolio reikalavimus. Svarbu paminėti ir tai, jog antstolis prašo UAB „Sanator“ vadovei skirti baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, pradedant nuo 2018 m. lapkričio 29 d., tačiau remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, Ž. Š. (Žyprytė) šias pareigas eina tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., todėl toks antstolio reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, jog nors įstatyme numatyta, jog susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, o juridinis asmuo privalo informuoti viešąjį registrą, taip pat ir subjektus, kurie su juo susiję teisiniais santykiais, apie savo buveinės adreso pakeitimus, neįvykdęs šios pareigos – prisiima su tuo susijusią riziką, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nesant duomenų apie faktinį patvarkymo, kuriuo numatytas įpareigojimas UAB „Sanator“, įteikimą, nėra pagrindo spręsti, kad įmonės vadovė buvo realiai apie tokį antstolio patvarkymą informuota. Byloje nėra duomenų, jog minėtas antstolio patvarkymas buvo iš tikrųjų įteiktas UAB „Sanator“, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo skirti UAB “Sanator” vadovei Ž. Š. baudą už tokio patvarkymo nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, antstolio reikalavimas dėl baudos skyrimo Ž. Š. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio Vytauto Mitkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.