Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo (pareiškėja – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI arba Inspekcija) pateikė teismui prašymą panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija arba MGK) 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2019-02-19 skundo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) (b. l. 1–6).

Skunde paaiškina, kad pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) 2018 m. gruodžio 21 d. VMI pateikė prašymą dėl pelno mokesčio (toliau – PM) 377 378 Eur permokos grąžinimo, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. VMI išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė negrąžinti 289 688, 01 Eur pelno mokesčio (toliau – PM) permokos iš prašomos grąžinti 377 378 Eur sumos. Pareiškėja VMI sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė VMI 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį negrąžinti pareiškėjai 289 688,01 Eur PM permokos į sprendimą grąžinti pareiškėjai 289 688,01 Eur PM permoką.

Nurodo, kad Bendrovei PM permoka susidarė po 2016 m. įvykusios abipusio susitarimo procedūros tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės (toliau – JK) mokesčių administratorių/kompetentingų asmenų, kurios metu nustatyta, kad Bendrovė JK įmonei (duomenys neskelbtini) (toliau ‒ ir JK įmonė) nemokėjo atlygio už savo veikloje naudotą JK įmonės sukurtą nematerialų turtą. JK mokesčių administratorius JK įmonei apskaičiavo negautas iš Bendrovės honorarų pajamas ir padidino mokėtiną pelno mokestį. Dėl kilusio dvigubo apmokestinimo JK įmonės prašymu buvo inicijuota abipusio susitarimo procedūra su Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriumi/kompetentingu asmeniu, t. y. su VMI. Pasiekus susitarimą, kuriuo naikinamas dvigubas apmokestinimas, Bendrovei nurodyta 2008-2010 m. leidžiamiems atskaitymams priskirti 2 733 567 Eur honoraro sąnaudų, todėl susidarė 377 378 Eur PM permoka. Tačiau Bendrovė, pateikdama prašymą grąžinti 377 387 Eur PM permokos sumą, neįvertino po įvykusios abipusio susitarimo procedūros kylančios 289 688,08 Eur mokesčio prie pajamų šaltinio sumokėjimo prievolės, todėl 289 688,01 Eur suma sumažinta Bendrovės prašoma grąžinti 377 378 Eur PM permokos suma, t. y. grąžinta 87 689,99 Eur ir negrąžinta 289 688,01 Eur.

Atsakovės teigimu, taikant Pelno mokesčio įstaymo (toliau – PMĮ) nuostatas, reglamentuojančias užsienio vienetų pajamų prie pajamų šaltinio apmokestinimą, prievolė išskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą sumokėti PM prie pajamų šaltinio atsiras tik tuomet, kai pareiškėja išmokės honorarų pajamas, o nagrinėjamu atveju jokios išmokos JK įmonei nebuvo išmokėtos.

Paaiškina, kad 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę apie tai, kad kreipiantis dėl PM permokos grąžinimo, vadovaujantis Sutartimi, PMĮ, Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtu Modelinės pajamų ir kapitalo mokesčio konvencijos komentaru, turėtų būti įvertintos kylančios mokesčio prie pajamų šaltinio sumokėjimo prievolės nuo apskaičiuotų honorarų sumų. Atsakovė papildomai 2016 m. liepos 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovę informavo, kad mokesčio prie pajamų šaltinio išskaičiavimas iš honoraro sumos nebuvo abipusio susitarimo procedūros dalykas (to nereguliuoja Konvencija dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, todėl Bendrovė išmokėtą honorarą JK įmonei turi apmokestinti pagal PMĮ nuostatas (PMĮ 4 str. 4 d. 3 p.), atitinkamai šio mokesčio išskaičiavimas vykdytinas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, atliekant permokos grąžinimo/įskaitymo administracinę procedūrą.

Atsakovė mano, kad atliekant kontroliuojamojo sandorio dėl nematerialaus turto panaudojimo kainos koregavimą, atlygio (honoraro) suma gali būti apmokestinama Lietuvoje (neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvos įmonė faktinių mokėjimų JK įmonei neatliko), jeigu tokia teisė nustatyta Sutartimi ir PMĮ. Pažymi, kad 2008-2010 metų laikotarpiu galiojusios PMĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos Lietuvai suteikė teisę apmokestinti (taikant 10 proc. mokesčio tarifą) užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę Lietuvoje iš Lietuvos vieneto gautą honorarą.

Teigia, kad abipusio susitarimo procedūros rezultatas lėmė, jog Bendrovės sąnaudos turi būti didinamos. Bendrovei padidinus sąnaudas būtent todėl, jog pripažįstama, kad Bendrovė išmokėjo honorarus, atitinkamai tokių išmokėtų honorarų sumos turi būti apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio. Pažymi, kad šiuo atveju, nors ir nesant faktinio honorarų išmokėjimo, yra koreguojamos Bendrovės sąnaudos, atitinkamai tokios sumos turi būti apmokestinamos.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad tai, jog nebuvo paties lėšų pervedimo, nepaneigia aplinkybės, jog nėra honorarų išmokų, kadangi žodis „mokėjimas“ apima ir tuos atvejus, kuomet JK ir Lietuvos kompetentingiems asmenims pripažinus Bendrovei honorarų sąnaudas, kaip išvestinė prievolė iš to atsiranda ir honorarų išmokamos pajamos, kaip prie pajamų šaltinio apmokestinimo elementas.

Nurodo, kad Bendrovė honoraro sąnaudas už tuos mokestinius laikotarpius, už kuriuos atliekamas kontroliuojamųjų sandorių kainų koregavimas, gali priskirti leidžiamiems atskaitymas tik tuo atveju, jeigu honoraras apmokestintas pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime su atsakovės prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–33).

Nurodo, kad atsakovė, negrąžindama pareiškėjai 289 688,01 Eur pelno mokesčio permokos, faktiškai pakartotinai realizuoja dvigubą apmokestinimą to paties ūkinio santykio atžvilgiu, dėl kurio jau pasirašytas abipusis susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir JK mokesčių administratorių, kadangi apmokestinamojo pelno bazės dalis, kuria padidinama apmokestinamo pelno bazė JK, vėl apmokestinama Lietuvos Respublikoje pelno mokesčiu. Priskaičiuodama papildomas niekuo nepagrįstas sumas pareiškėjai, atsakovė pažeidžia susitarimą.

Pareiškėja nesutinka, kad mokesčio prie šaltinio išskaičiavimas iš honoraro sumos nebuvo abipusio susitarimo procedūros dalykas. Pabrėžia, kad abipusio susitarimo procedūros metu susitarta panaikinti dvigubą apmokestinimą koreguojant pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) pelną, t. y. pelną įtraukiant į apmokestinamojo pelno skaičiavimą tik vienoje valstybėje. Abipusio susitarimo procedūros metu šalys susitarė dėl pelno (rezultato) paskirstymo tarp šalių, o ne atitinkamos pajamų rūšies apmokestinimo. Pažymi, kad atsakovas patvirtino, jog pareiškėja neturi bet kokios rūšies prievolės ir įsipareigojimų, o taip pat priskyrimų pagal sandorių kainodarą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Teigia, kad atsakovė, nuspręsdama negrąžinti 289 688,01 Eur pelno mokesčio permokos pareiškėjai ir užskaitydama minėtą sumą neva atsiradusių mokestinių prievolių, susijusių su pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, padengimui, kaip savo veiksmų pagrindą nurodo netinkamas teisės aktų nuostatas ir jas aiškina plečiamai. Abipusio susitarimo procedūros metu susitarta panaikinti dvigubą apmokestinimą koreguojant pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) pelno bazes, mokesčių administratorių susitarimo pagrindu nustatytas sumas įtraukiant į apmokestinamojo pelno skaičiavimą tik vienoje valstybėje. Siekiant, kad Susitarimas būtų įgyvendintas, pareiškėja turėjo koreguoti pelną, t. y. jį sumažinti susitarime nurodytomis sumomis, ką ji ir atliko, pateikdama prašymą grąžinti permoką. Tuo tarpu mokesčio prie šaltinio išskaičiavimas nebuvo Susitarimo dalykas.

Pažymi, kad sisteminė ir nuosekli PMĮ 4, 8, 37, 52 straipsnių analizė patvirtina, jog pelno mokestis turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas į Lietuvos biudžetą išmokos išmokėjimo momentu. Pareiškėja jokių išmokų nėra išmokėjusi, to neginčija ir atsakovė. Taigi, net ir tuo atveju, jei atsakovė norėtų taikyti mokesčio prie pajamų šaltinio išskaičiavimą, tai, vadovaujantis PMĮ nuostatomis, nebūtų teisinga ir pagrįsta.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė atsiliepimo į atsakovės prašymą argumentus ir prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl MGK 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeistas VMI 2019 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje negrąžinti pareiškėjai 289 688,01 Eur PM permokos į sprendimą grąžinti pareiškėjai 289 688,01 PM permoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje ir MGK byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir MGK byla) surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja VMI 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas, kuriuo prašė grąžinti 377378 Eur PM už 2008-2010 m laikotarpį (MGK byla, t. 1, b. l. 30).

VMI 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė negrąžinti pareiškėjai 289 688, 01 Eur PM permokos iš prašomos grąžinti 377 378 Eur sumos (MGK byla, t. 1, b. l. 25–26).

Pareiškėja VMI 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė MGK, kuri 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė VMI 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje negrąžinti pareiškėjai 289 688,01 Eur pelno mokesčio permokos į sprendimą grąžinti pareiškėjai 289 688,01 pelno mokesčio permoką (MGK byla, t. 1, b. l. 150-161)

VMI, nesutikdama su MGK 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą ir palikti galioti VMI 2019 m. sausio 31 d. sprendimą.

Bylos duomenys rodo ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjai PM permoka susidarė po 2016 m. įvykusios abipusio susitarimo procedūros tarp Lietuvos Respublikos ir JK mokesčių administratorių / kompetentingų asmenų, kurios metu nustatyta, kad pareiškėja JK įmonei (duomenys neskelbtini) nemokėjo atlygio už savo veikloje naudotą JK įmonės sukurtą nematerialų turtą. JK mokesčių administratorius JK įmonei apskaičiavo negautas iš pareiškėjos honorarų pajamas ir padidino mokėtiną pelno mokestį. Dėl kilusio dvigubo apmokestinimo JK įmonės prašymu buvo inicijuota abipusio susitarimo procedūra su Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriumi, t. y. su Inspekcija. Pasiekus susitarimą, kuriuo naikinamas dvigubas apmokestinimas, pareiškėjai nurodyta 2008-2010 m. leidžiamiems atskaitymams priskirti 2 733 567 Eur honoraro sąnaudų, ko pasekmėje susidarė 377 378 Eur PM permoka, kurią 2018 m. gruodžio 21 d. pareiškėja paprašė grąžinti.

Iš VMI 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad VMI nusprendė negrąžinti pareiškėjai 289 688, 01 Eur PM permokos iš prašomos grąžinti 377 378 Eur sumos, motyvuodama tuo, kad nuo JK įmonės naudai priskirtų honorarų pajamų (sumų) pareiškėjai kyla mokesčio prie pajamų šaltinio sumokėjimo prievolė. Taigi, šioje byloje yra spręstinas klausimas, ar mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai sumažino pareiškėjos prašomą grąžinti 377 378 Eur PM permoką, kuri gauta pagal VMI ir JK mokesčių administratoriaus susitarimą taikant abipusio susitarimo procedūrą, mokesčių administratoriaus apskaičiuota 289 688,01 Eur PM prie pajamų šaltinio suma.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) prašymu JK mokesčių administratorius inicijavo abipusio susitarimo procedūrą pagal Europos Sąjungos Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (30.6.2005, LT, oficialus leidinys C160/11), (toliau – Arbitražo Konvencija), nustatęs, kad JK įmonė (duomenys neskelbtini) neėmė atlygio iš asocijuotos įmonės – pareiškėjos jos veikloje naudojamą JK įmonės sukurtą nematerialų turtą, todėl padidino JK įmonės apmokestinamas pajamas ir mokėtiną pelno mokestį.

Remiantis Arbitražo Konvencijos 1 straipsnio nuostatomis, ši konvencija taikoma tais atvejais, kai apmokestinimo tikslais pelnas, kuris yra įskaitytas į Susitariančios Valstybės įmonės pelną, taip pat yra įskaitytas ar gali būti įskaitytas į kitos Susitariančios Valstybės įmonės pelną. Arbitražo Konvencijos 4 straipsnyje yra apibrėžti principai, taikomi koreguojant asocijuotų įmonių pelną. Arbitražo Konvencijoje (14 straipsnis) dvigubas pelno apmokestinimas laikomas panaikintas, jeigu: a) pelnas įtraukiamas į apmokestinamojo pelno skaičiavimą tik vienoje valstybėje; arba b) vienoje valstybėje apskaičiuota pelno mokesčio suma sumažinama tokia suma, kuri lygi kitoje valstybėje apskaičiuotam pelno mokesčiui. Pažymėtina, jog bet koks pasiektas abipusis susitarimas pagal Arbitražo Konvenciją turi būti įgyvendinamas neatsižvelgiant į jokius susitariančiųjų valstybių nacionalinėje teisėje nustatytus terminus (6 straipsnio 2 dalis).

Remiantis oficialiais išaiškinimais dėl veiksmingo Arbitražo Konvencijos įgyvendinimo (žr. eur-lex.europa.eu), Arbitražo Konvencija sprendžiamas tik su sandorių kainodara susijęs dvigubas apmokestinimas.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pelnas, kuris yra įskaitytas į pareiškėjos pelną, taip pat galėjo būti įskaitytas į JK įmonės (duomenys neskelbtini). JK mokesčių administratorius ir Lietuvą atstovaujantis kompetentingas asmuo – Inspekcija 2016 m. pasirašė susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, t. y. JK mokesčių administratorius informavo (duomenys neskelbtini), kad susitarta sumažinti 2016 m. balandžio 26 d. jos rašte JK mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų metu įvertintas papildomo pelno sumas, o Lietuvos kompetentinga institucija patvirtino, kad Lietuva taikys pareiškėjos pelno sumažinimą šiomis sumomis: 2008 m. – 863 510 svarų sterlingų, 2009 m. – 820 440 svarų sterlingų ir 2010 m. – 797 990 svarų sterlingų. Abi kompetentingos institucijos patvirtino, jog abipusis susitarimas yra pasiektas ir abipusio susitarimo procedūra yra laikoma baigta.

Inspekcija 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai patvirtino, jog pripažino faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi nematerialiuoju turtu, kurio ekonominiu savininku laikytina (duomenys neskelbtini), nemokėdama jokio atlygio (duomenys neskelbtini), ir susitardama su JK kompetentingu asmeniu dėl pelno mokesčio bazės, sutiko panaikinti kilusį dvigubą apmokestinimą bei atitinkamai sumažinti pareiškėjos mokėtiną pelno mokestį į Lietuvos biudžetą pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas (MGK byla, b. l. 10-11). Šiuo raštu VMI išaiškino Bendrovei teisę susigrąžinti (įskaityti) per daug sumokėto pelno mokesčio, pateikiant nustatytos formos prašymą.

Taigi, kaip matyti, abipusio susitarimo procedūros metu šalys pasirinko taikyti Arbitražo Konvencijos 14 straipsnio a) punktą, t. y. pelną įtraukti į apmokestinamojo pelno skaičiavimą tik vienoje valstybėje, t. y. JK. Susitarimu suderintomis sumomis (2008 m. pelnas mažinamas 863 510 svarų sterlingų (3 066 928 Lt), 2009 m. – 820 440 svarų sterlingų (3 140 152 Lt), 2010 m. – 797 990 svarų sterlingų (3 231 381 Lt) pareiškėja koregavo pelną (jį sumažino) ir apskaičiavo 377 378 Eur pelno mokesčio permoką už 2008-2010 m. ir 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą Inspekcijai ją grąžinti.

Dėl abipusio susitarimo procedūros metu pasiekto susitarimo rezultato – pareiškėjos apmokestinamojo pelno sumažinimo 9 438 461 Lt (2 733 567 Eur) ir dėl 377 378 Eur pelno mokesčio permokos ginčo tarp šalių nėra, tačiau VMI laikosi pozicijos, kad atliekant kontroliuojamojo sandorio dėl nematerialaus turto panaudojimo kainos koregavimą, atlygio (honoraro) suma gali būti apmokestinama Lietuvoje (nesvarbu, kad pareiškėja faktinių mokėjimų JK įmonei neatliko), jeigu tokia teisė nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir tokią teisę jai suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (toliau – Sutartis arba DAIS).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pareiškėjos prievolę sumokėti PM kildina iš 2008-2010 m. laikotarpiu galiojusios PMĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kurios Lietuvai suteikė teisę apmokestinti (taikant 10 proc. mokesčio tarifą) užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę Lietuvoje iš Lietuvos vieneto gautą honorarą, bei Pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos sutarties (toliau – DAIS), pasirašytos 2001 m. kovo 19 d. tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 12 straipsnio, kuris suteikia teisę Lietuvai, honorarus, susidarančius Lietuvoje ir mokamus JK įmonei, apmokestinti pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, nuostatų.

Pagal DAIS 12 straipsnio 1 dalį honorarai, susidarantys Susitariančioje Valstybėje ir mokami kitos Susitariančios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tokie honorarai taip pat gali būti apmokestinami toje Susitariančioje Valstybėje, kurioje jie susidaro, ir pagal tos Valstybės įstatymus, bet jeigu faktiškas honorarų savininkas yra kitos Susitariančios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali viršyti 10 procentų bendros honorarų sumos.

Pagal PMĮ 2 straipsnio 11 dalies nuostatas „honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how)“. Pagal PMĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje gautomis pajamomis, kurių šaltinis yra Lietuvoje, pripažįstami honorarai. PMĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardintos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą.

Inspekcija skunde nurodo, kad abipusio susitarimo procedūros rezultatas lėmė, jog Bendrovės sąnaudos turi būti didinamos, vadinasi, Bendrovei padidinus sąnaudas būtent todėl, jog pripažįstama, kad Bendrovė išmokėjo honorarus, atitinkamai tokių honorarų sumos turi būti apmokestinamos PM prie pajamų šaltinio.

Pagal PMĮ 7 straipsnio 1 dalies nuostatas pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą, ir šio straipsnio nuostatas. Pagal PMĮ 8 straipsnio 1 dalį taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos vieneto pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu. Taip pat pripažįstamos šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatytos pajamos. Pagal PMĮ 31 straipsnio 1 dalies 10 punktą iš pajamų negali būti atskaitomos išmokos, neapmokestintos šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal PMĮ 37 straipsnį pelno mokestį prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų), <...>, išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas, šiuo atveju užsienio vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą.

Šiuo aspektu taip pat aktuali ir PMĮ 52 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną pelno mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos (sumos).

Taigi, remiantis šiomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad užsienio vieneto pajamos (šiuo atveju – honoraras) yra apmokestinamos PM prie pajamų šaltinio tuo momentu, kada užsienio vienetui faktiškai išmokamos išmokos. Nagrinėjamu atveju faktinis honorarų išmokėjimas JK įmonei jokiais bylos įrodymais nėra patvirtintas, to neneigia ir VMI. Taigi, pareiškėjai nuo JK įmonei, taikant abipusio susitarimo procedūrą, priskirto apmokestinamojo pelno (honorarų pajamų) neatsirado prievolė išskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą sumokėti PM prie pajamų šaltinio. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą tokia prievolė atsirastų, jei pareiškėja pervestų JK įmonei honorarą.

PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytą aplinkybę, kad nebuvo faktinio honorarų išmokėjimo JK įmonei, yra nepagrįstas ir VMI teiginys dėl neleidžiamų atskaitymų, kadangi pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalį leidžiami atskaitymai yra siejami su faktišku sąnaudų patyrimu. Kaip pagrįstai akcentavo MGK ginčijamame sprendime, pasiektu abipusiu susitarimu tarp JK ir Lietuvos mokesčių administratorių susitarta, kad pareiškėja mažins 2 733 567 Eur apmokestinamąjį pelną, o JK įmonė atitinkama suma jį padidins. Šiuo susitarimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Bendrovės koreguojamų sąnaudų apmokestinimo, nes tai nebuvo abipusio susitarimo dalykas. Tai, kad abipusio susitarimo metu kompetentingi asmenys pripažino, jog tikrasis honoraro savininkas – jo gavėjas yra JK įmonė, o Bendrovė – honoraro mokėtojas, savaime nereiškia, kad honorarų išmokėjimo sąnaudos realiai buvo patirtos.

Atsakydamas į atsakovės argumentus dėl sąvokos „mokėjimas“ aiškinimo, teismas sutinka su MGK pozicija, kad Inspekcija nepagrįstai remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties modelio 12 straipsnio (Honorarai) komentaro 8.3 punktu, nurodydama, kad atlygis gali būti ne tik faktinis mokėjimas, bet kilti ir iš koregavimų. Kaip pagrįstai nurodo MGK, šis komentaro punktas apie pajamų koregavimą sandorių kainodaros metu nekalba (MGK byla, b. l. 119-134). Be to, pažymėtina ir tai, kad EBPO – tai daugiašalis forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą. Organizacija siūlo savo nariams ir šalims partnerėms paramą, pagrįstą organizacijos vertybėmis, diegiant gerąsias pasaulines praktikas bei standartus viešosios politikos srityje. Kaip matyti, atsakovės minimo EBPO dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties modelio 12 straipsnio (Honorarai) komentaro nuostatos tėra rekomendacinio pobūdžio ir nėra perkeltos į nacionalinius teisės aktus. Mokesčių mokėtojui prievolė mokėti mokestį nustatoma tik įstatymu. Nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja apmokestinimo pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio sąlygų esant sandorių kainodaros koregavimo atvejui.

Teismas pritaria ginčijamame MGK sprendime išsakytai pozicijai, kad situacija, kuri susidarė nagrinėjamoje byloje, yra pakankamai nauja ir vidaus teisės aktais nėra tinkamai sureguliuota. Manytina, kad kylant neaiškumams, kaip mokesčių mokėtojas turėtų vertinti iš pasiekto susitariančių valstybių susitarimo jam kylančias mokestines prievoles, reikėtų vadovautis MAĮ 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

Šiuo atveju mokesčių administratorius pareiškėjai prievolę mokėti pelno mokestį nuo pajamų šaltinio kildina iš abipusio susitarimo rezultato – šalims pripažinus, kad tikrasis honoraro savininkas – jo gavėjas yra JK įmonė, o jo mokėtojas – pareiškėja, tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą toks apmokestinimo pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio pagrindas, neįrodžius kitų PMĮ nustatytų sąlygų (faktinio honoraro mokėjimo), negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas.

Pasiektu abipusiu susitarimu tarp JK ir Lietuvos mokesčių administratorių susitarta, kad pareiškėja mažins 2 733 567 Eur apmokestinamąjį pelną, o JK įmonė atitinkama suma jį padidins. To pasekoje susidarė PM permoka, kuri nepaneigta bylos duomenimis. Pareiškėjos atžvilgiu joks mokestinis patikrinimas nebuvo atliktas.

MAĮ 87 straipsnio 7 dalimi yra nustatyta, jog „jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka. Mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. <...> Tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčių permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčių permokos grąžinimas sustabdomas iki mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis“.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad VMI 2019 m. sausio 31 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrindė Bendrovės prievolės mokėti pelno mokestį prie pajamų šaltinio, todėl nepagrįstai negrąžino pareiškėjai 289 688,01 Eur pelno mokesčio permokos. Atitinkamai MGK 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai išsprendė mokestinį ginčą ir pagrįstai pakeitė VMI 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuspręndė grąžinti pareiškėjai 289 688,01 PM permoką. Naikinti MGK sprendimo nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės VMI prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.