Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V.

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui S. M. dėl nuostolių atlyginimo, kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Tomadas“ teismą prašo priteisti iš atsakovo S. M. 9077,01 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines kompensacines palūkanas ir 102,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto valstybei žyminio mokesčio). Kadangi ieškinio dalykas yra piniginis reikalavimas ir jis pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, esant ieškovo prašymui, ieškinys išnagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal ieškovės pateiktus dokumentus nustato tokias faktines ginčo aplinkybes : 2013 m. gruodžio 18 d. ieškovė su Marijampolės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Marijampolės apskrities VPK) sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 64-IL-5674 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), o 2016 m. gruodžio 16 d. – Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 64-ST2-114 (toliau – 2013 m. gruodžio 18 d. Sutartis ir 2016 m. gruodžio 16 d. Sutartis). Pagal abiejų šių sutarčių 1 bei 2 punktų nuostatas ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyse nustatyta tvarka. Tiek 2013 m. gruodžio 18 d. Sutartimi, tiek 2016 m. gruodžio 16 d. Sutartimi (jų 6.1, 6.2 papunkčiais) taip pat buvo susitarta ir dėl teikiamų paslaugų įkainių. Be to, 2013 m. gruodžio 18 d. Sutarties 12 punkte, o 2016 m. gruodžio 16 d. Sutarties 9 punkte buvo numatyta, kad Marijampolės apskrities VPK neapmoka jokių ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės (krovinio) nuvežimu, saugojimu, ar išlaidų, reikalingų transporto priemonei (kroviniui) saugoti pagal Sutarties 6.1 papunkčio nuostatas, t. y., už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normas. Abiejų sutarčių 6.1 papunktyje buvo numatyta, kad tokiu atveju atlyginimą už paslaugas ieškovei privalo sumokėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Abiejų sutarčių 6.4 papunkčiuose taip pat buvo numatyta, kad ieškovė, negavusi iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Vilkaviškio rajono PK) pareigūnas, vadovaudamasis iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę NISSAN SUNNY valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), kadangi jį vairavęs asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles, už ką numatyta atsakomybė pagal ATPK 129 straipsnį. Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Sutarties nuostatomis, ieškovė pagal Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK pareigūno 2014 m. balandžio 26 d. iškvietimą atvyko į įvykio vietą ir priverstinai nugabeno Automobilį saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Dvaro g. 8, Paežerių k., Vilkaviškio r. sav. Policijos pareigūno užpildytame Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodyta, kad ją apžiūrint dalyvavo ją vairavęs ir Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo, transporto priemonės savininkas-valdytojas S. M.. Nesulaukusi Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK rašto dėl automobilio grąžinimo savininkui, ieškovė pati ėmėsi veiksmų ir, patikrinus Valstybės įmonės „Regitra” duomenų bazėje buvo nustatyta, kad Automobilio valdytojas-savininkas yra S. M..2014 m. rugsėjo 17 d. ieškovė pranešimu kreipėsi į S. M. dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo ir su ja nesusisiekė.2015 m. sausio 6 d. ieškovė gavo Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK raštą Nr. 64-S-817, kuriuo patvirtinta, kad automobilis nebuvo konfiskuotas, jis gražintinas savininkui (atsakovui). Ieškovės darbuotojai 2017 m. gegužės mėnesį patys vyko į atsakovo gyvenamąją vietą informuoti jį apie būtinybę atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovo neradę, paliko jam informacinį pranešimą. Atsakovas ir šį kartą su ieškove nesusisiekė, todėl ieškovė 2018 m. kovo 2 d. pranešimu dar kartą informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą bei paragino atsakovą atsiimti Automobilį ir atsiskaityti, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo nesulaukė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.832 straipsnio 1 dalį saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą. CK 6.845 straipsnyje įtvirtinti saugotojo atsakomybės pagrindai. Atsakovui nereaguojant į ieškovės raginimus, ieškovė neturėjo kitos išeities, kaip tik toliau saugoti atsakovo automobilį. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog ieškovė neturėjo galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne. Kaip išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015, tuo atveju, jeigu asmuo, net raginamas atsiimti transporto priemonę, to nepadaro, jis pripažintinas nerūpestingu, o kartu ir atsakingu už išlaidų atsiradimą, net jeigu tos išlaidos ženkliai viršija transporto priemonės vertę, kadangi saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotą transporto priemonę. Nors ieškovė kelis kartus informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą ir ragino jį atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei atsiimti automobilį, atsakovas su ieškove nesusisiekė, neatsiskaitė ir ieškinio teikimo dienai (2018 m. kovo 22 d.) buvo neatlyginęs ieškovei 9077,01 Eur nuostolių : 86,91 Eur už Automobilio priverstinį nuvežimą ir 8990,10 Eur už Automobilio saugojimą (1427 saugojimo paros × 6,30 Eur/parai = 8990,10 Eur).Teismas sprendžia, kad pagal ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 428 straipsnio 1 dalis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė sumokėti ieškovei už jo valdomo turto (Automobilio) nuvežimą ir išsaugojimą kilo įstatymo pagrindu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi, tiek 2013 m. gruodžio 18 d. Sutarties ir 2016 m. gruodžio 16 d. Sutarties, tiek ir įstatymo nuostatos ieškovei suteikia teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą savarankiškai iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal nustatytus įkainius. Šiai dienai ieškovė atsakovo Automobilį yra išsaugojusi ir tokie jos veiksmai atitiko atsakovo interesus. Todėl ieškovės išlaidos, kurias ji patyrė veikdama atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 straipsnis). Kitoks įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų transporto priemonės savininko pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių bei nepažeisti Administracinių nusižengimų kodekso nustatytų reikalavimų ir reikštų, jog viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą bei neprivalo atlyginti atitinkamų išlaidų ir prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl jos reikalavimas dėl 9077,01 Eur nuostolių atlyginimo tenkintinas visiškai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl, ieškovės prašymu, iš atsakovo priteisiamos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos – 102,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 262 straipsnio 1 dalimi ir 428 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo – S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas – 302308932, buveinės adresas – V. K. pr. 64-84, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas – 21400, naudai: a) 9077,01 Eur (devynis tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus 1 ct) nuostolių atlyginimo, b) 5 (penkių) procentų metines kompensacines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir c) 102,00 Eur (vieną šimtą du eurus) bylinėjimosi išlaidų (sumokėto valstybei žyminio mokesčio).

Pareikalauti iš atsakovo per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo jam įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Nurodyti atsakovui, kad jeigu per 20 dienų nuo sprendimo jam įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informuoti atsakovą, kad nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. balandžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.