- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-232-03/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Julija Gražina Vaitulionienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Gintaras Bastakys
- Atsakovas
- P. V., A. V., L. T.
- Ieškovas
- K. B.
- Trečiasis asmuo
- Nekilnojamojo turto agentūrai „Palnesta“, AB bankas “Hansabankas“
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S.Barvidytė Procesinio sprendimo kategorija 42.9; 43.2; 121.18. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2007 m. balandžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovui P. V. , viešame teismo posėdyje žodine apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams A. V. , P. V. , L. T. , tretieji asmenys Nekilnojamojo turto agentūrai „Palnesta“, AB bankas “Hansabankas“, dėl sutarties vykdymo bei nepagrįsto praturtėjimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovus vykdyti 2004-07-12 buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir netrukdyti naudotis 3.69 kv.m rūsiu, pažymėtu indeksu P-5 bei priteisti be pagrindo gautus 58947 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas P. V. , parduodamas butą su rūsiu nuo ieškovo nuslėpė, kad 28 kv.m rūsio patalpa faktiškai naudojasi ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai ir atsakovams ši patalpa faktiškai nepriklausė. Kadangi ieškovas manė rūsio patalpoje įsirengti biurą, todėl pirkdamas butą su rūsiu ir nežinodamas, jog šiuo rūsiu naudojasi kiti asmenys, nepagrįstai sumokėjo atsakovams 58947 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturėjo galimybės konkrečiai parodyti ieškovui rūsio patalpos. Ieškovui parodė tuščią rūsio patalpą – sandėliuką, kuria niekas nesinaudojo, bet ieškovas neskubėjo užimti sandėliuko, todėl kaimynai iš gretimo namo pasikabino ant šios patalpos durų spyną ir patalpa naudojasi. Visas rūsys suskirstytas į dešimt sandėliukų, kuriais naudojasi ne tik namo (duomenys neskelbtini) , bet ir namų (duomenys neskelbtini), gyventojai, todėl ieškovui nėra jokios galimybės naudotis 28 kv.m. dydžio rūsio patalpa. Mano, kad ieškovas turėtų sukviesti minėtų trijų namų butų savininkus ir išspręsti rūsio sandėliukų pasidalijimą ir jo įteisinimą. Neigia, kad ieškovui žadėjo parduoti butą su 28 kv.m rūsiu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia prielaidomis ir paskelbtais skelbimais vietiniame dienraštyje apie ginčijamo buto pardavimą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovai nevykdo 2004-07-12 buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir trukdo naudotis 3,69 kv.m rūsiu, pažymėtu indeksu P-5 ir kad jiems be pagrindo ieškovas sumokėjo 58947 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl sekančių motyvų. Nurodė, kad atsakovas P. V. ne sandėliukus, bet sandėlį parodė jam prieš pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą. Teismas neįsigilino į tą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) namo rūsio patalpa gali naudotis ir asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini), ir dėl to rūsys yra faktiškai padalintas į dvi dalis, kurios atskirtos naujai įrengtomis ir užrakintomis durimis. Teismas neįvertino sandėliukų paskirstymo plano kaip rašytinio įrodymo, nors dėl plano tikrumo abejonių pareikšta nebuvo. Nurodė, kad jis kreipėsi į teismą ne dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bet dėl šios sutarties vykdymo, nes 2004-07-12 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog nekilnojamasis daiktas parduodamas už 200000 Lt. Dėl to teigia, kad į nekilnojamojo daikto sąvoką įeina butas Nr. 3 su rūsiu ir tai sudaro iš viso 95 kv.m. Šiuo atveju 1 kv.m. kaina sudarė 2105 Lt, todėl rūsio kaina sudaro 58947 Lt., kuri jam ir priteistina, nes jis reikalauja rūsio, kurį nusipirko, tačiau negali juo naudotis. Todėl mano, jog teismo išvada, kad jog ieškinys yra nepagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį tenkinti, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai 2004-07-12 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai pardavė, o ieškovas nupirko iš atsakovų 67,15 kv.m butą su rūsiu, esantį , (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 200000 Lt. Sutarties 7 punkte nurodyta, kad pirkėjas patvirtino, jog turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su perkamo nekilnojamojo daikto technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimu, paskirtimi, daiktas jam yra tinkamos kokybės už tą kainą, už kurią jis pirko ir pretenzijų neturi. Sutarties 10 punkte nurodyta, kad pardavėjas nekilnojamąjį daiktą perduoda pirkėjui sutarties sudarymo metu ir laikoma, kad daiktas perduotas šia sutartimi.
CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį
pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. CK 6.398 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir
pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu, jeigu ko kita nenumato įstatymai ir sutartis, o pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo. Ar konkrečiu atveju buvo įstatymo normose nurodyti faktai, nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas tyrė šalių sudarytą 2004-07-12 pirkimo – pardavimo sutartį, sprendime analizavo jos turinį, šalių pripažintas aplinkybes. Teismas pripažino, kad buto pirkimo sutartyje nenurodyta, jog ieškovas nupirko butą su rūsiu, kurio plotas yra 28 kv.m. Tą aplinkybę taip pat patvirtina ir pirkėjo-ieškovo bei pardavėjo-atsakovo P. V. 2004-06-21 sudaryta avansinė sutartis, kurios 1 p. nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja nupirkti, o pardavėjas už 200000 Lt parduoti jam nuosavybės teise priklausantį 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4 p. nurodyta, jog pardavėjas pareiškė, kad šiam butui taipogi priklauso santechnikos įrenginiai, elektros instaliacija, lauko ir vidaus durys, dujinė viryklė. Šalys pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė, nekilnojamąjį daiktą priėmė, sutartyje nurodė, kad jokių pretenzijų dėl nupirkto daikto neturi. Kadastro pažymoje rūsio plotas nenurodytas, kaip ir nenurodytas 2004-07-12 pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakovai perdavė ieškovui daiktą, kokį šis buvo apžiūrėjęs iki sutarties sudarymo ir įvertinęs jo būklę, ir dėl to pirkimo – pardavimo sutarties 7 punkte jis patvirtino, jog parduodamas daiktas atitinka jo reikalavimus bei kainą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas P. V. ar kiti atsakovai nevykdo buto su rūsiu 2004-07-12 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, trukdo ieškovui naudotis 3.69 kv.m. rūsiu ir be teisinio pagrindo įgijo 58947 Lt.
Atmestinas ieškovo argumentas, kad teismas kaip rašytinio įrodymo neįvertino sandėliukų paskirstymo plano. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Tie duomenys nustatomi ne tik rašytiniais įrodymais, bet šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismas siūlė ieškovui pateikti sandėliukų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pateikto plano originalą, tačiau ieškovas tokio dokumento nepateikė. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovo ieškinį pagal byloje esančius įrodymus, iš esmės teisingai išsprendė šalių ginčą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą vadovaujantis ieškovo argumentu, kad teismas neįvertino sandėliukų paskirstymo plano kaip rašytinio įrodymo.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.