- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-930-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00901-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė (pirm.)
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- "Swedbank"
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria išspręstas atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, kreditorių ir kt., trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti santuoką tarp V. J. ir atsakovės A. J. sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – J., atsakovei – J.; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. J. gyvenamąją vietą iki pilnametystės su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 260 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės; 5) nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi pagal ieškovo pateiktą bendravimo tvarką; 7) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir kt.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką tarp atsakovės ir ieškovo sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo V. J. kaltės; 2) nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus A. J. gyvenamoji vieta yra kartu su motina A. J.; 3) priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus A. J. išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį kasmėnesinių periodinių išmokų nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; 4) nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi A. J.; 5) nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus toliau vykdo asmeniškai atsakovė A. J.; 6) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, už didesnę santuokoje įgyto turto vertės dalį iš atsakovės A. J. ieškovui V. J. priteisti 30 000 Eur kompensaciją mokėjimą išdėstant 6 mėnesių laikotarpyje nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir kt., 7) įskaityti atsakovės sumokėtą 50 Eur dydžio žyminį mokestį ir atleisti atsakovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti ir prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tenkino iš dalies. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
3.1. Teismas nustatė, kad už atsakovės priešieškinį mokėtinas 1 151 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsakovė už priešieškinio reikalavimus sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies prašo atleisti.
3.2. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė pateikė duomenis apie savo darbo užmokestį, kuris per mėnesį sudaro 1 200 Eur atskaičius mokesčius. Tai pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė priešieškinyje nurodo, kad per 6 mėnesius galėtų sumokėti preliminariai 30 000 Eur kompensaciją ieškovui už nekilnojamąjį turtą, o turimus solidarius kreditorinius įsipareigojimus atsakovė pasirengusi įvykdyti asmeniškai. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl pirminės ar antrinės teisinės pagalbos nesikreipė, ją atstovauja privatus advokatas.
3.3. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, jog yra pagrindas atsakovę atleisti nuo dalies (600 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo sumokėti 551 Eur (350 Eur už turtinius reikalavimus ir 201 Eur už neturtinius reikalavimus) žyminį mokestį, t. y. primokėti 501 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovė A. J. atstovaujama advokato A. J. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir atleisti atsakovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad teismui yra pateikti duomenys, kad visas atsakovei priklausantis turtas yra įkeistas bankui, todėl disponavimas šiuo turtu yra apribotas, o pastaruoju metu atsakovei tenka visos šeimos išlaikymo išlaidos, todėl šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra bloga.
4.2. Teigia, kad jeigu atsakovė nebus atleista nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies ji negalės nutraukti santuokos pagal faktines (ne ieškovo) dėstomas aplinkybes, nes neturės galimybių pilnai susimokėti visa žyminį mokestį nuo dalinamo turto, ir kitų reikalavimų.
4.3. Nurodo, kad atsakovės turimas turtas yra registruotas su ieškovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kol jis nėra padalintas, atsakovė negali jo perleisti, o turto turėjimas nereiškia, kad atsakovė faktiškai gali sumokėti didelį žyminį mokestį. Pažymėjo, kad turtas yra įkeistas hipotekiniam kreditoriui.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atstovaujamas advokato padėjėjo V. J., pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė nepateikė jokių teisinių argumentų patvirtinančių, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti atsakovės prašymą būti atleistai nuo 95,66 procentų dydžio žyminio mokesčio.
5.2. Atsakovė teigdama atskirąjį skundą nebandė paneigti pirmosios instancijos motyvų, kad atsakovės pajamos per mėnesį sudaro 1 200 Eur bei to, kad atsakovė priešieškinyje nurodžiusi, kad per 6 mėnesius galėtų sumokėti preliminariai 30 000 Eur kompensaciją ieškovui už nekilnojamąjį turtą, o turimus solidarius kreditorinius įsipareigojimus atsakovė pasirengusi įvykdyti asmeniškai. Atskirajame skunde atsakovė šių teismo nustatytų aplinkybių neginčijo, nenurodė absoliučių procesinio dokumento negaliojimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojimo primokėti trūkstamą 501 Eur žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad negauna jokių pajamų, o pareiga grąžinti kreditą yra išlikusi, todėl neturės galimybių pilnai susimokėti visą žyminį mokestį.
8. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
9. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.
10. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti.
11. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną.
12. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie turimą asmens turtą. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019).
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė pateikė priešieškinį už kurį mokėtinas 1151 Eur dydžio žyminis mokestis (1267 Eur už turtinius reikalavimus + 267 Eur (po 133,60 Eur) už 2 neturtinius reikalavimus) x 75 procentai), atsakovė sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 50 Eur, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo prašė teismo atleisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už priešieškinio reikalavimus turi būti mokamas 1151 Eur žyminis mokestis ir atleido atsakovę nuo 600 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
14. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka mokėti teismo nustatytą 501 Eur žyminio mokesčio dalį ir nurodo, kad šiuo metu atsakovei priklausantis turtas yra įkeistas bankui, o turto turėjimas nereiškia, kad atsakovė faktiškai gali sumokėti didelį žyminį mokestį, kadangi disponavimas šiuo turtu yra apribotas, atsakovei tenka šeimos išlaikymo išlaidos, todėl atsakovės turtinė padėtis yra bloga.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie asmens sunkią turtinę padėtį turi būti vertinami ne formaliai, o visapusiškai – asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias turtinę padėtį. Be to, būtina atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu, priešieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki. Asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir kitų (pvz., transporto priemonių) registrų, bankų ir kredito įstaigų išrašai, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kurie turi būti pateikiami ne tik šiai dienai, o „su istorija“. Šių duomenų visuma leidžia nuspręsti ne tik tai, ar asmens turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės teiginiai dėl šiuo metu esančios sunkios turtinės padėties yra prieštaraujantys byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pati atsakovė priešieškinyje teigia turinti asmeninio registruoto turto, t. y. ½ dalį žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.1200 ha, esančio (duomenys neskelbtini), juridinis faktas: hipoteka, kuriame pastatytas šeimos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), vertė – 3530 Eur. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės pajamos 2022 metais per mėnesį sudaro 1 200 Eur atskaičius mokesčius. Nors atsakovė nurodo, kad jos turtinė padėtis yra prasta, tačiau ji teigia galinti sumokėti 30 000 Eur kompensaciją ieškovui už nekilnojamąjį turtą, o turimus solidarius kreditorinius įsipareigojimus pasirengusi vykdyti asmeniškai. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės pateiktus duomenis apie jos turtinę (finansinę) padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tuo pačiu tinkamai užtikrindamas atsakovės konstitucinę teisę į teisminę gynybą bei šalių procesinį lygiateisiškumą. Pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, jog apeliantės turtinė padėtis yra sunki, pateikti duomenys niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog dabartinė turtinė padėtis (jos sunkumai) yra ilgalaikiai ir ateityje apeliantės padėtis nepasikeis. Be to, atsakovė, būdama darbingo amžiaus, nepateikė įrodymų, jog ir ateityje neturės galimybių susimokėti žyminio mokesčio, neprašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo iki sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Vadinasi, atsakovei nepagrindus jos sunkios turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė sumokėti 501 Eur žyminio mokesčio dalį už reiškiamus priešieškinio reikalavimus.
17. Remdamasis nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovė įpareigota sumokėti teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas 7 dienų terminas teismo nustatyto dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą minėtam žyminiam mokesčiui sumokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei A. J. 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 501 Eur žyminio mokesčio dalį už priešieškinio reikalavimus.