Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1997-02-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2006-11-11, apie 01.00 val., Vilniuje, vairuodamas I. Š. priklausantį automobilį Nissan Maxima, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pagrindiniu keliu laikomos Mindaugo gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo T.Ševčenkos gatvės pusės link Mindaugo – Naugarduko gatvių sankryžos, trečia eismo juosta, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 53, 172, 173 ir 174 punktų reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, daugiau negu dvigubai viršydamas leistiną 50 km/h greitį, važiavo apie 104 km/h greičiu, dėl ko atsiradus kliūčiai, t.y. iš šalutiniu keliu laikomos Naugarduko gatvės į Mindaugo - Naugarduko gatvių sankryžą įvažiavus automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam O. V. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p.), pažeidusios Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 196 punkto reikalavimus, prarado galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį ir Mindaugo - Naugarduko gatvių sankryžoje susidūrė su O. V. vairuojamu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu žuvo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis N. S. V., o kitas šio automobilio keleivis A. J. patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis T. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2006-11-11 apie 01.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Nissan Maxima, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Mindaugo gatvės važiuojamosios dalies trečia eismo juosta nuo J.Basanavičiaus gatvės pusės link Kauno gatvės. Artėdamas prie Mindaugo gatvės sankirtos su Naugarduko gatve, kuri yra šalutinis kelias Mindaugo gatvės atžvilgiu, jis matė, kad šviesoforas dirba mirksinčiu režimu, t.y. kad sankryža buvo nereguliuojama. Važiuodamas galėjo viršyti leistiną greitį, kadangi buvo įpratęs važinėti mažesniais automobiliais, o automobilis, kuriuo važiavo, yra kitos klasės, galėjo nejausti, kad važiuoja didesniu, nei įprastai, greičiu. Prieš įvažiuojant į sankryžą, pamatė kertamuoju keliu iš kairės į dešinę pusę į sankryžą įvažiuojantį automobilį VW Golf. Tuo metu tarp jo vairuojamo automobilio ir automobilio VW Golf buvo labai mažas, apie 10 m. atstumas. Dėl minėtos priežasties vairuojamu automobiliu, kurio net nespėjo pradėti stabdyti, atsitrenkė į automobilio VW Golf dešinį šoną. Savo kaltę pripažįsta, sutinka, kad galėjo viršyti leistiną greitį, kas galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą, kartu mano, kad eismo įvykio kilimui turėjo reikšmę ir tai, kad automobilio VW Golf vairuotoja iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį, jo nepraleidusi. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, tvirtindamas, kad jie yra per dideli, įvertintina, kad eismo įvykis įvyko ir jo pasekoje žala nukentėjusiesiems padaryta dėl abipusės kaltės. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – žmonos R. B. atsakomybėn, neskiriant užstato.

Baudžiamoji byla teismo posėdyje buvo nagrinėta LR BPK 273 str. nustatyta tvarka, todėl nukentėjusieji teismo posėdyje nebuvo apklausiami.

Motyvuojamoji dalis

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė be visiško prisipažinimo taip pat įrodyta nukentėjusiųjų A. J. (t.1 b.l. 60-61), D. R. (t.1 b.l.68), L. V. (t.1 b.l.70-71), liudytojos O. V. (t.1 b.l.63) parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006-11-11, apie 01.03 val., Vilniuje, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, važiavo O. V. vairuojamu automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio gale, kaip jam atrodo -kairėje jo pusėje, sėdėjo N.S. V.. Dėl įvykio metu patirtų traumų negali nurodyti tikslesnių eismo įvykio aplinkybių. Pamena tik tai, kad iš Naugarduko gatvės įvažiavus į šios gatvės sankryžą su Mindaugo gatve, į O. V. vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis (t.1 b.l. 60-61).

Iš 2006-11-20 specialisto išvados Nr. G 7030/06(01) matyti, kad A. J. buvo padaryta plėštinė žaizda ir odos nubrozdinimas galvoje, odos nubrozdinimai rankose, kojose, dešiniojo 6-o šonkaulio lūžis su dešinio plaučio sumušimu, kraujavimu į dešinės pleuros ertmę, veikiant kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2006-11-11) ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl šonkaulio lūžio, kraujavimo į pleuros ertmę, plaučio sumušimo (t.1 b.l. 48).

Nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006-11-11, apie 01.00 val. Vilniuje, Mindaugo - Naugarduko gatvių sankryžoje kilusio eismo įvykio metu žuvo jos tėvas N.S. V., kuris važiavo automobilyje VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio nematė, jokių jo aplinkybių nurodyti negali (b.l. 68).

Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006-11-11 Vilniuje, Mindaugo -Naugarduko gatvių sankryžoje kilusio eismo įvykio metu žuvus jo tėvui N.S. V., jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl prašo būti pripažintas nukentėjusiuoju (t.1 b.l. 70-71).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta O. V. parodė, kad 2006-11-11, apie 01.03 val. Vilniuje, vairuodama automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 40-50 km/h greičiu važiavo Naugarduko gatvės važiuojamosios dalies vienintele eismo juosta, skirta važiuoti nuo Pylimo gatvės link Mindaugo gatvės pusės. Kartu su ja važiavo vyras N. S. V., kuris sėdėjo galinėje keleivio vietoje, ir A. J., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Priartėjusi prie Naugarduko - Mindaugo gatvių sankryžos, kuri tuo momentu buvo nereguliuojama, t.y. pastoviai mirksėjo geltonas šviesoforo signalas, ji pristabdė, kadangi norėjo įsitikinti, kad važiuojant tiesiai bus saugu kirsti sankryžą. Pristabdė, nes buvo mačiusi kelio ženklą, nurodantį, kad Mindaugo gatvė Naugarduko gatvės atžvilgiu yra pagrindinis kelias. Tiksliai negali nurodyti kiek sumažino greitį, tačiau mano, kad iki 20-25 km/h. Prieš įvažiuodama į sankryžą, ji pažiūrėjo į dešinę, o po to į kairę pusę. Įsitikinusi, kad nėra kitų link sankryžos artėjančių transporto priemonių, ji, palaipsniui didindama greitį, vairuojamu automobiliu įvažiavo į sankryžą. Kai jau buvo pravažiavusi sankryžos vidurį ir artėjo prie važiuojamųjų dalių susikirtimo pabaigos, staiga pajuto smūgį į automobilio galinį dešinės pusės sparną. Nuo smūgio jos vairuojamas automobilis pradėjo suktis, tačiau negali nurodyti kaip. Gali tik pasakyti, kad žiūrint jos važiavimo kryptimi, besisukantis automobilis buvo nublokštas ir galutinai sustojo tam tikru atstumu į kairę nuo sankryžos. Kaip prieš transporto priemonių susidūrimą važiavo į jos vairuojamą automobilį atsitrenkęs automobilis, ji nematė. Šį automobilį pamatė tik po eismo įvykio, kai jį jai parodė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai (t.1 b.l. 63).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei eismo įvykio vietos plano ir fotolentelių matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta šviesoforu nereguliuojamoje (šviesoforas išjungtas) Mindaugo – Naugarduko gatvių sankryžoje, Vilniuje ir nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei padarytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, kelio ženklinimas (t.1 b.l. 8-19).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad juose užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai po eismo įvykio (t.1 b.l. 20-21, 22-23).

Iš pažymos dėl kelių eismo įvykio matyti, kad 2006-11-11 01.03 val. Vilniuje, Mindaugo – Naugarduko gatvių sankryžoje, esant išjungtiems šviesoforams, susidūrė automobiliai Nissan Maxima valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas T. B., ir VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas O. V., įvykio vietoje žuvo N. S. V.. Taip pat iš pažymos matyti, kad eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, apsiniaukę, dirbtinis apšvietimas, kelio danga - sausas asfaltas, kelio dangos defektų nenustatyta. A. J., O. V. dėl sužalojimų nuvežti į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, o iš T. B. paimtas kraujo mėginys (t.1 b.l. 25-26).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 8998/06(01) ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 3226 matyti, kad T. B. eismo įvykio metu buvo blaivus (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t.1 b.l. 36, 37).

Kaip matyti iš pažymos apie meteorologines sąlygas (t.1 b.l.80), artimiausio Mindaugo-Naugarduko g. sankryžai Vilniaus aviacinės meteorologijos centro duomenimis 2006-11-11 1 val. nakties oro sąlygos buvo: oro temperatūra 0°C, meteorologinio matomumo nuotolis 4 km, vėjas šiaurės vakarų, vidutinis vėjo greitis 3 m/s, pavojingų meteorologinių reiškinių nebuvo.

Iš pažymos apie šviesoforų darbo režimą (t.1 b.l.84) matyti, kad šviesoforų postas, esantis Mindaugo-Naugarduko g. sankryžoje, 2006-11-11 nuo 20.30 val. iki 5.30 val. mirksėjo geltona šviesa.

Iš 2006-11-20 specialisto išvados Nr. G 6942 / 06 (01) matyti, kad O. V. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairio kulno srityje, plėštinė žaizda su kraujosruva kairiame dilbyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2006-11-11) eismo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl minėtos plėštinės žaizdos kairiajame dilbyje sveikata sutriks ilgam (b.l. 50).

Iš 2006-12-04 mirties liudijimo AA Nr.377305 matyti, kad 2006-12-01 O. V. mirė (t.1 b.l.64).

Iš Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroro L.Gružo 2009-01-09 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-81314-06 mirusios O. V. atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. (t.1 b.l. 65).

Iš 2006-12-04 specialisto išvados Nr. M 3625/06 (01) matyti, kad O. V. mirties priežastis buvo kairio dilbio ir žasto paviršinių venų trombozė, kuri komplikavosi plaučių arterijų tromboembolija (t.1 b.l. 56-59).

Iš lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mirusysis N. S. V. (t.1 b.l.24).

Iš 2006-11-11 specialisto išvados Nr. M 3373/06(01 matyti, kad N.S. V. mirė nuo kūno sumušimo (autotrauma). Į tai nurodo nubrozdinimai veide, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, žaizdos kaktos kairėje ir dešinio kelio srityje, kaukolės -I-o kaklo slankstelio jungties panirimas, abipusių šonkaulių lūžiai, pasieninės krūtinplėvės kairės pusės ir kepenų plyšimai, abiejų plaučių sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, šoniniuose skilveliuose, pilvaplėvės ir krūtinplėvės ertmėse (t.1 b.l. 40-46).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-10-31 specialisto išvados Nr. 11-1557(07) matyti, kad buvo nustatyta tokia eismo įvykio eiga: automobilio VW Golf vairuotoja O. V., važiuodamas Naugarduko gatve link Algirdo gatvės, įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą sankryžoje su pagrindiniu keliu - Mindaugo gatve, apie 38 km/h greičiu, kai tuo metu jai iš dešinės vienpusio eismo pagrindine Mindaugo gatve jai iš dešinės prie sankryžos apie 104 km/h greičiu artėjo T. B. vairuojamas automobilis Nissan Maxima, ir buvo apie 26.3 m. atstumu nuo jos vairuojamo automobilio VW Golf važiavimo per važiuojamųjų dalių sankirtą juostos. Šiomis aplinkybėmis vairuotojui T. B. nespėjus užstabdyti vairuojamo automobilio, jo vairuojamas automobilis Nissan Maxima priekine frontaline plokšuma susidūrė su jam iš kairės važiuojamųjų dalių sankirtą sankryžoje kertančio automobilio VW Golf dešiniojo šono galine dalimi (pradedant nuo automobilio VW Golf kėbulo vidurinio statramsčio ir baigiant šio automobilio galiniu bamperiu). Susidūrimo ir inercijos jėgų veikiamas automobilis VW Golf pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę ir, persislinkęs į priekį ir į kairę, sustojo Naugarduko g. kairėje pusėje ant žaliosios vejos, apie 9 m. atstumu už važiuojamųjų dalių sankirtos sankryžoje linijos, o automobilis Nissan Maxima, sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę ir persislinkdamas į priekį ir į dešinę, sustojo Mindaugo g. dešinėje pusėje ant žaliosios vejos, apie 25 m. atstumu už važiuojamųjų dalių sankirtos sankryžoje linijos.

Susidariusiomis prieš eismo įvykį aplinkybėmis automobilio VW Golf vairuotojos O. V. įvažiavimas į sankryžą su pagrindiniu keliu - Mindaugo gatve, kai kertamu pagrindiniu keliu - Mindaugo gatve jai iš dešinės prie sankryžos artėjo T. B. vairuojamas automobilis Nissan Maxima, kuris jos kirtimo važiuojamųjų dalių sankirtos sankryžoje linijos pradžios momentu buvo apie 26.3 m. atstumu nuo susidūrimo vietos, ir automobilio Nissan Maxima vairuotojo T. B. artėjimas prie sankryžos su šalutine Naugarduko gatve pagrindine Mindaugo gatve apie 104 km/h greičiu, žymiai viršijančiu leistiną gyvenvietėse maksimalų greitį 50 km/h, techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir nulėmė jį, nes atveju, jei O. V., prieš įvažiuodama į sankryžą su pagrindiniu keliu -Mindaugo gatve, būtų davusi kelią pagrindine Mindaugo gatve jai iš dešinės prie sankryžos artėjančiam automobiliui Nissan Maxima arba, jei vairuotojas T. B., jam artėjant prie sankryžos, grėsmės eismo kilimo momentu būtų važiavęs neviršydamas leistino gyvenvietės maksimalaus greičio 50 km/h, šis eismo įvykis, kaip seka iš padaryto šio eismo įvykio aplinkybių techninio tyrimo, nebūtų įvykęs (t.1 b.l. 91-96).

Specialistas Z. P. ikiteisminio tyrimo metu, duodamas paaiškinimus, nurodė analogiškas specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes (t.1 b.l.97-99).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatytas visas eismo įvykio aplinkybes, tame tarpe - eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų reikšmingumą, jų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, nustatyta, kad tiek T. B., tiek ir O. V. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir jį sąlygojo, nes, kaip nurodyta specialisto išvadoje, jei bent vienas iš jų būtų laikęsis taisyklių (t.y. O. V. - būtų buvusi itin atidi ir davusi kelią pagrindine Mindaugo gatve jai iš dešinės prie sankryžos artėjančiam automobiliui, o T. B., artėdamas prie sankryžos, būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu), eismo įvykis nebūtų kilęs. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, konstatuoja, kad tuo atveju, kai dviejų ar daugiau transporto priemones vairuojančių asmenų padaryti kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį. Net ir įvertinant, kad O. V., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 196 p. reikalavimus - iš šalutinio kelio įvažiuodama į sankryžą, pilnai neįsitikino, kad tai netrukdys pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, ir tai turėjo įtakos įvykio kilimui, kito vairuotojo – kaltinamojo T. B. veiksmai vertintini, kaip turėję įtakos eismo įvykio kilimui, bei jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. T. B., važiuodamas pagrindiniu keliu, kaip specialisto nustatyta, apie 104 km/h, t.y. daugiau nei dvigubai viršydamas leistiną greitį, iškreipė normalias eismo sąlygas ir techniniu požiūriu apsunkino kitų eismo dalyvių galimybę pastebėti jo transporto priemonę ir tinkamai įvertinti situaciją. Dėl šių savo veiksmų kelyje, atsiradus kliūčiai, jis ne tik prarado galimybę saugiai sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, bet ir apsunkino O. V. galimybę laiku pastebėti jo vairuojamą automobilį, spręsti apie jo greitį, atstumus tarp transporto priemonių ir kitas svarbias aplinkybes, tuo pačiu - susidariusioje eismo situacijoje priimti tinkamą sprendimą.

Konstatuotina, kad kaltinamasis T. B. BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Jis vairavo transporto priemonę žymiai didesniu, negu leistinas, greičiu, artėdamas prie šviesoforu nereguliuojamos sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), važiavo, viršydamas leistiną 50 km/h greitį (KET 174 p.); pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 172 p.), jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 173 p.), dėl ko, taip pat kitai eismo dalyvei pažeidus Kelių eismo taisykles, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kad kaltinamasis įvykio metu elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, patvirtino ir jis pats, teisminio įrodymų tyrimo metu paaiškindamas, kad nebuvo įpratęs vairuoti didesnį, aukštesnės klasės automobilį, kurį vairavo įvykio metu, todėl nejautė greičio, kuriuo važiuoja. Kaltinamojo kaltę nulėmė tai, kad jis, nebūdamas pakankamai atidus, pats savo veika sukūrė situaciją, dėl kurios prarado techninę galimybę automobilį laiku sustabdyti ir išvengti susidūrimo su kita transporto priemone.

Tokiu būdu aptartais įrodymais įrodyta, kad T. B. 2006-11-11, apie 01.00 val., Vilniuje, vairuodamas I. Š. priklausantį automobilį Nissan Maxima, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pagrindiniu keliu laikomos Mindaugo gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo T.Ševčenkos gatvės pusės link Mindaugo – Naugarduko gatvių sankryžos, trečia eismo juosta, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 53, 172, 173 ir 174 punktų reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, daugiau negu dvigubai viršydamas leistiną 50 km/h greitį, važiavo apie 104 km/h greičiu, dėl ko atsiradus kliūčiai, t.y. iš šalutiniu keliu laikomos Naugarduko gatvės į Mindaugo - Naugarduko gatvių sankryžą įvažiavus automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam O. V. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p.), pažeidusios Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 196 punkto reikalavimus, prarado galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį ir Mindaugo - Naugarduko gatvių sankryžoje susidūrė su O. V. vairuojamu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu žuvo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis N. S. V., o kitas šio automobilio keleivis A. J. patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir atsiradus minėtoms pasekmėms padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Nukentėjusio A. J. teisminio įrodymų tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 5000 Lt sumai, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 2000 Lt. Teismas, nustatydamas sumą, priteistiną iš kaltinamojo, atsižvelgia, kad dalį jo nurodytos neturtinės žalos atlygino civilinis atsakovas- draudimo bendrovė UAB „BTA draudimas“, kuri, atsižvelgdama į žalos padarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. redakciją, kuri nustatė atsakingo draudiko civilinės atsakomybės ribas, atlyginant nukentėjusiems tretiesiems asmenims dėl vieno eismo įvykio jų patirtą neturtinę žalą; pagal šią nuostatą, atsakingam draudikui kyla pareiga atlyginti 500 eurų neturtinės žalos už vieną eismo įvykį, kas atitinka 1726 Lt, todėl draudimo bendrovė, vertindama atsiradusias pasekmes, nukentėjusiajam A. J. atlygino sumą, atitinkančią 100 eurų sumą, t.y. 345,28 Lt, o nukentėjusiesiems L. V. ir D. R. – atitinkamai sumą, atitinkančią 400 eurų sumą, t.y. 1381,12 Lt. Teismas taip pat atsižvelgia, kad, nors nukentėjusysis patyrė sužalojimus, o dėl jų fizinį skausmą ir moralines kančias, buvo gydomas gydymo įstaigoje 16 dienų, iš pradžių reanimacijos skyriuje, po to traumatologiniame skyriuje, jam buvo taikomas gydymas, tačiau jo sužalojimai įvertinti, kaip nesunkūs, nepalikę nepašalinamų pasekmių ateityje, iš dalies nurodytos pasekmės atsirado dėl kito eismo dalyvio kaltės.

Nukentėjusiųjų L. V. ir D. R. kaltinamajam T. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 17263,50 Lt ir neturtinės žalos 48618,88 Lt tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo T. B. turtinei žalai atlyginti 6000 Lt, neturtinei žalai atlyginti 30000 Lt. Teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, laiko, kad advokato išlaidos 590 Lt yra procesinės išlaidos, kurių atlyginimo klausimas spręstinas kitu pagrindu, dėl likusios sumos teismas atsižvelgia, kad dalis nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos atlyginta draudimo bendrovės, taip pat savivaldybės išmokėta vienkartine laidojimo pašalpa, nukentėjusiųjų nurodytos, kaip turtinė žala, jų turėtos išlaidos, didesne dalimi susijusios su ypač brangaus ir prašmatnaus paminklo pastatymu, šios išlaidos žymiai viršija vidutiniškas paminklo pastatymo išlaidas, negali būti laikomos atitinkančiomis protingumo kriterijus (LR Civilinio kodekso 6.291 str.), be to iš dalies nurodytos pasekmės atsirado dėl kito eismo dalyvio- nukentėjusiųjų motinos kaltės.

Neturtinės žalos, priteistinos iš kaltinamojo, dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiųjų tėvas, dėl to nukentėjusieji patyrė moralines kančias, dalį turtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, iš dalies nurodytos pasekmės atsirado dėl kito eismo dalyvio - nukentėjusiųjų motinos kaltės, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – jo gaunamą darbo užmokestį, išlaikomus mažamečius vaikus ir nedirbančią sutuoktinę bei į nusikalstamos veikos neatsargų pobūdį.

Civilinis ieškinys dalyje dėl proceso išlaidų - 590 Lt atstovavimo išlaidų tekintinas visiškai, proceso išlaidas, vadovaujantis LR BK 105-106 str., priteisiant iš kaltinamojo T. B.. LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 1 d. reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, t.y. iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai turėjo teisę į advokato pagalbą, advokatas rengė civilinį ieškinį. Teismui buvo pateiktas mokėjimo už teisines paslaugas dokumentas (t.3 b.l. 18), kuriame nurodyta, kad L. V. sumokėjo už teisines paslaugas 590 litus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų L. V. ir D. R. reikalaujama priteisti suma – 590 Lt, nėra per didelė, todėl jų išleistos lėšos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, pilnai priteistinos iš kaltinamojo T. B..

Teismo posėdžio metu buvo gautas kaltinamojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat gautas jo sutuoktinės R. B. prašymas perduoti kaltinamąjį T. B. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. R. B. teismo posėdyje prašė kaltinamojo ir jos prašymus patenkinti, perduoti vyrą T. B. jai pagal laidavimą be užstato, paaiškino, kad vyras pripažino jam pareikštą kaltinimą, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, turi dvi mažametes dukras, dirba, charakterizuojamas teigiamai; ji, kaip kaltinamojo sutuoktinė, turi jam didelę įtaką, gali paveikti jį, turi jam didelį teigiamą autoritetą, todėl mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo skirti ją vyro – kaltinamojo T. B. laiduotoju.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (LR BK 11 str.), kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, esant išnykusiam teismumui ankstesnę nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, civiliniai ieškinai byloje iš dalies atlyginti, kaltinamasis įsipareigoja nukentėjusiesiems atlyginti teismo priteistą žalą. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, po nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas už KET pažeidimus dėl vairavimo transporto priemonės be valstybinės techninės apžiūros, greičio viršijimo nuo 20 iki 30 km/val., kelio ženklų reikalavimų nesilaikymo, paskirtas baudas iš dalies sumokėjęs, dirba, išlaiko mažamečius vaikus ir nedirbančią sutuoktinę. Teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja R. B. yra neteista, duomenų apie jos nubaudimą administracine tvarka nepateikta, nedirba, registruota darbo biržoje, yra kaltinamojo sutuoktinė, jie santuokoje turi du nepilnamečius vaikus, todėl yra pagrindo daryti išvadą, kad gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (LR BK 40 str.). LR BPK 94 str. pagrindu išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo T. B. nusikaltimas padarytas, vairuojant transporto priemonę, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., BK 40 str., teismas,

nusprendė:

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5d., ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 281 str.5d. T. B. atžvilgiu nutraukti.

T. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 1 (vieneriems) metams 6 mėn.

Priteisti iš T. B. A. J. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, L. V. ir D. R. 6000 Lt turtinei žalai atlyginti, 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 590 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.