- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-5990-1031/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04689-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- P. G.
- Suinteresuotas asmuo
- P. G., R. K., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Donata Motiejūnė
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, dalyvaujant pareiškėjai P. G., jos atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, suinteresuotiems asmenims P. G. ir R. K., nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje P. G., R. K., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu (b.l. 1-3) prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio A. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja savo pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 1994 m. sausio 23 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis A. G.. Po palikėjo mirties liko turtas, kurį sutuoktiniai įgijo santuokos metu – nekilnojami daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir kiti statiniai. Pareiškėja nurodė, kad palikėjas testamento nepaliko, todėl ji kaip sutuoktinė, turėjo teisę paveldėti turtą pagal įstatymą. Pareiškėja pažymėjo, kad palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jo mirties ji kaip dalies turto savininkė naudojosi ir iki šiol naudojasi turtu, jį prižiūri, moka mokesčius, dirba žemę, prižiūri ir tvarko kitus pastatus. Kadangi palikėjo dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte nustatyta nebuvo, todėl tiek palikėjui priklausiusią dalį, tiek ir pareiškėjai priklausančią turto dalį pareiškėja valdo kaip savo iki šiol. Be to, visas turtas yra registruotas pareiškėjos vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys P. G. ir R. K. atsiliepimų nepateikė. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad yra pareiškėjos ir palikėjo vaikai, jie palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, nepriėmė, palikimą priėmė viena motina. Ginčo dėl palikimo priėmimo tarp šalių nėra. Suinteresuotas asmuo R. K. nurodė, kad motina po tėvo mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi. Pareiškėja taip pat priėmė palikėjo asmeninius daiktus, juos atidavė kitiems asmenims. P. R. K. palikimo nepriėmė ir tokios valios neturėjo. Suinteresuotas asmuo P. G. nurodė, kad tėvo mirties metu jis gyveno kartu su pareiškėja. Pareiškėja po tėvo mirties rūpinosi namais ir žemės sklypu – tvarkėsi, mokėjo mokesčius, rūpinosi. Suinteresuotas asmuo nors ir gyveno su pareiškėja ir palikėju, pats jis palikimo nepriėmė, tokios valios neturėjo, tik padėjo pareiškėjai rūpintis namu.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nenurodė, kad pareiškimui prieštarautų, bylą prašė nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 30,31).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimui taip pat neprieštaravo, nurodė, kad neturi jokių duomenų, paneigiančių ar patvirtinančių pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
P. P. G. sutuoktinis A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (5,6 b.l.). Santuokos metu pareiškėja kartu su sutuoktiniu įgijo nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) (7-9 b.l.). Po palikėjo mirties paveldėjimo byla užvesta pas notarą nebuvo, kitais būdais palikimas taip pat nepriimtas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad pareiškėja apmoka tiekiamas komunalines paslaugas. Nors šie įrodymai apima vėlesnį laiką nei šešių mėnesių terminą, po palikimo atsiradimo, teismas, vertindamas šiuos įrodymus kitų įrodymų kontekste pažymi, kad jie patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja laiko save paveldėto turto šeimininke ir šį turtą valdo bei juo naudojasi.
P. G. pergyveno savo sutuoktinį A. G. ir jai atsiranda paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Nesant pirmos ar antros eilės įpėdinių ar jiems palikimo nepriėmus, pareiškėjai atsirado teisė paveldėti visą palikimą.
Palikimo atsiradimo metu, t.y. A. G. mirties metu, galiojusio CK (1964 metų redakcija) 587 straipsnio 2 dalis iš esmės numatė dabartiniam teisiniam reguliavimui tapačius palikimo priėmimo būdus, kurių vienas yra faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 3 dalis).
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nors pateikti rašytiniai įrodymai apima vėlesnį laikotarpį nei šešių mėnesių terminas po palikimo atsiradimo, teismas, vertindamas suinteresuotų asmenų, kurie yra pareiškėjos ir palikėjo vaikai, ir pačios pareiškėjos paaiškinimus, laiko, kad labiau tikėtina, jog ir po palikimo atsiradimo, pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kuriais palikimą priėmė. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad P. G. po savo sutuoktinio A. G. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Teismas tokią išvadą daro ir atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų – pareiškėjos vaikų – poziciją, kad jie palikimo nepriėmė, jo priimti nesiekė, o sūnus P. G. namu rūpinosi ir priežiūros darbus atliko paprašytas pareiškėjos ir realizuodamas pareiškėjos, o ne savo savarankišką valią.
P. G. ir A. G. iki sutuoktinio mirties buvo sutuoktiniai, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.