Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės ir Violetos Ražinskaitės,

civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. S. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu:

O. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 185 straipsnį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal BK 202 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei O. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 185 straipsnį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal BK 202 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl kalavijo ir dviejų knygų) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl kalavijo ir plačiaašmenio kirvio) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei V. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Solidariai iš V. Č. bei O. S. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) priteista 492 945 Lt (142 766,74 Eur).

V. Č. paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas 92 293 Lt (26 729,90 Eur) vertės turtui.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu:

- panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis, kuria V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (dėl kalavijo ir dviejų knygų kontrabandos), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (dėl kalavijo ir plačiaašmenio kirvio kontrabandos), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bei priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis – V. Č. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis dėl galutinės subendrintos bausmės V. Č. paskyrimo bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais ir 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu V. Č. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį, 202 straipsnio 2 dalį subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

- iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio aprašomosios dalies dėl BK 185 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pašalintos aplinkybės, kad V. Č. padarė nusikalstamą veiką rasdamas ir pasisavindamas neįkainotus (nenustatytos piniginės vertės) 64 kitus istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčius radinius ir kad O. S. padarė nusikalstamą veiką rasdamas ir pasisavindamas neįkainotą (nenustatytos piniginės vertės) 301 kitą istorinės ir kultūrinės reikšmės turintį radinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiai pakeisti:

- V. Č. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 185 straipsnį, kvalifikuoti pagal BK 185 straipsnį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- O. S. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 185 straipsnį, kvalifikuoti pagal BK 185 straipsnį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- panaikintos nuosprendžių dalys dėl V. Č. ir O. S. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 2 dalį ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu V. Č. paskirta bausmė pagal BK 271 straipsnio 1 dalį bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pagal BK 185 straipsnį, ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu O. S. paskirta bausmė pagal BK 271 straipsnio 1 dalį bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pagal BK 185 straipsnį, ir O. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

- panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiais, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi, O. S. nuteistas pagal BK 185 straipsnį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. Č., abu, pasinaudodami dviem metalo detektoriais „FISCHER LABS“ bei dviem kastuvais „FISKARS“, nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki birželio 1 d. Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Ankštakių kaime esančioje Ankštakių – Senkų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 6265 Saugomų kultūros vertybių registre); Genčų kaime esančioje Genčų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5235 Saugomų kultūros vertybių registre); Kurmaičių kaime esančioje Kurmaičių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5237 Saugomų kultūros vertybių registre); Negarbos kaime esančioje Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5254P Saugomų kultūros vertybių registre); Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Tarvydų kaimo Dimitravo miške esančioje Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5206 Saugomų kultūros vertybių registre) ir prie Dubašių kaimo esančioje Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5207 Saugomų kultūros vertybių registre); o taip pat nuo 2009 m. birželio 1 iki 4 d. Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje, Apuolės kaime esančioje Apuolės kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 3235 Saugomų kultūros vertybių registre) vykdė žemės grunto kasinėjimo darbus ir bendrais veiksmais su V. Č. iškasė ne mažiau 88 duobių, o jose aptikęs kartu su V. Č. bendrai pasisavino valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes – 110 archeologinių radinių ir jų fragmentų:

1. 901-1200 m. laikotarpio, 600 Lt (173,77 Eur) vertės, geležinę dalgio geležtę;

2. 901-1200 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, geležinę dalgio geležtę;

3. 901-1200 m. laikotarpio, 600 Lt (173,77 Eur) vertės, geležinius žąslus;

4. 901-1200 m. laikotarpio, 700 Lt (202,73 Eur) vertės, geležinį kirvį;

5. 901-1200 m. laikotarpio, 800 Lt (231,70 Eur) vertės, geležinį kirvį;

6. dvi 901-1200 m. laikotarpio, bendros 1 200 Lt (347,54 Eur) vertės, geležines balnakilpes;

7. 901-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, žalvarinį geriamojo rago angokraštį;

8. 901-1200 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur), vertės žalvarinį žiedą;

9. keturias 901-1200 m. laikotarpio, po 600 Lt (173,77 Eur) vertės, bendros 2 400 Lt (695,09 Eur) vertės, žalvarines apyrankes;

13. keturias 901-1200 m. laikotarpio, po 700 Lt (202,73 Eur) vertės, bendros 2 800 Lt (810,94 Eur) vertės, žalvarines apyrankes;

15. 901-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, žalvarinę apyrankę;

18. 901-1200 m. laikotarpio, 450 Lt (130,33 Eur) vertės, žalvarinį žiedą;

19. 901-1200 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, žalvarinę segę;

20. 901-1200 m. laikotarpio, 900 Lt (260,66 Eur) vertės, žalvarinę segę;

21. keturias 901-1200 m. laikotarpio, po 50 Lt (14,48 Eur) vertės, bendros 200 Lt (57,92 Eur) vertės, žalvarines segės galvutes;

24. 901-1200 m. laikotarpio, 450 Lt (130,33 Eur) vertės, žalvarinę sagtį;

25. 901-1200 m. laikotarpio, 350 Lt (101,37 Eur) vertės, žalvarinį diržo apkalą;

26. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinės antkaklės karolį;

27. 901-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio laikiklį;

28. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

29. dvi 901-1200 m. laikotarpio, po 500 Lt (144,81 Eur) vertės, bendros 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės, sidabrines monetas;

31. 901-1200 m. laikotarpio, 850 Lt (246,18 Eur) vertės, geležinį dalgį;

32. 901-1200 m. laikotarpio, 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės, geležinį dalgį;

33. tris 901-1200 m. laikotarpio, po 200 Lt (57,92 Eur) vertės, bendros 600 Lt (173,77 Eur) vertės, geležines dalgio geležtes;

36. 901-1200 m. laikotarpio, 700 Lt (202,73 Eur) vertės, geležinį dalgį;

37. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinį ietigalį;

38. 901-1200 m. laikotarpio, 800 Lt (231,70 Eur) vertės, geležinę ietigalio plunksną;

39. 901-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, geležinį ietigalį;

40. 901-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, geležinę ietigalio plunksną;

41. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinę ietigalio plunksną;

42. 901-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, geležinę ietigalio plunksną;

43. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinę ietigalio įmovą;

44. 901-1200 m. laikotarpio, 600 Lt (173,77 Eur) vertės, geležinį ietigalį;

45. 901-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, geležinę ietigalio įmovą;

46. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, geležinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

47. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinį peilį;

48. 901-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, geležinį kirvį;

49. 901-1200 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, geležinį kirvį;

50. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinių žąslų grandį su nareliu;

51. 901-1200 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, geležinių žąslų grandį su nareliu;

52. dvi 901-1200 m. laikotarpio, bendros 500 Lt (144,81 Eur) vertės, žalvarines antkakles;

53. du 901-1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, žalvarinės antkaklės lankelius;

54. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinės antkaklės lankelį;

55. keturis 901-1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt (14,48 Eur) vertės žalvarinius antkaklės lankelius;

56. 901-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, žalvarinį geriamojo rago angokraštį;

57. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinį antkaklės karolį;

58. 901-1200 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, žalvarinės segės galvutę;

59. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, žalvarinės segės korpusą;

60. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, žalvarinę segę;

61. 901-1200 m. laikotarpio, 350 Lt (101,37 Eur) vertės, žalvarinę segę;

62. 901-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, žalvarinės segės galvutę;

64. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, žalvarinę sagtį;

65. 901-1200 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, žalvarinės antkaklės lankelį su karoliais;

66. 901-1200 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, žalvarinio smeigtuko viršutinę dalį;

67. du 901-1200 m. laikotarpio, po 30 Lt (8,69 Eur) vertės, bendros 60 Lt (17,38 Eur) vertės, žalvarinius sagties liežuvėlius;

69. 901-1200 m. laikotarpio, 70 Lt (17,38 Eur) vertės, sidabrinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

70. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinės segės lankelį;

71. 901-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, sidabrinį dėžutės apkalą;

72. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinį peilio apkalą;

73. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, medinį ietigalio kotą;

74. devynis 901-1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinio nenustatytos paskirties dirbinio fragmentus;

75. vienuolika 901-1200 m. laikotarpio, bendros 550 Lt (159,29 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelio dalių;

76. tris 901-1200 m. laikotarpio, po 100 Lt (28,96 Eur) vertės, bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, žalvarinius apyrankės lankelius;

79. 901-1200 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelį;

80. 901-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, žalvarinės segės lankelį;

81. 901-1200 m. laikotarpio, 30 Lt (8,69 Eur) vertės, žalvarinę nenustatytos paskirties dirbinio grandį;

82. 901-1200 m. laikotarpio, 30 Lt (8,69 Eur) vertės, geležinio dalgio geležtę;

83. dvi 901-1200 m. laikotarpio, 10 Lt (2,90 Eur) vertės, geležinio ietigalio įmovas;

84. 801-1100 m. laikotarpio geležinį peilį;

85. 701-1200 m. laikotarpio geležinį kirvį.

Taip pat O. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Č., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos vietose, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (abu pasinaudodami dviem kastuvais, dviem detektoriais) vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus kartu su bendrininku V. Č. rado bei pasisavino valstybei priklausančias, neįkainotas (nenustatytos piniginės vertės) didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes – 40 archeologinių radinių ir jų fragmentų:

1. du 901-1200 m. laikotarpio geležinius pjautuvus;

2. 401-1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį;

3. 901-1300 m. laikotarpio geležinį dalgį;

4. dvi 901-1400 m. laikotarpio geležines balnakilpes;

5. tris 601-900 m. laikotarpio geležinius ietigalius;

6. 601-900 m. laikotarpio geležinį kirvį;

7. du 701-1000 m. laikotarpio geležinius žąslus;

8. 601-1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį;

9. du 601-1200 m. laikotarpio geležinius peilius;

10. 601-1200 m. laikotarpio geležinę ylą;

11. dvi 601-800 m. laikotarpio žalvarines apyrankes;

12. 701-1200 m. laikotarpio žalvarinės apyrankės fragmentą – lankelį;

13. 501-800 m. laikotarpio geležinės segės fragmentą;

14. dvi 401-600 m. laikotarpio geležines sagtis;

15. aštuoniolika 801-1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų;

o taip pat O. S. vienas Vakarų Lietuvos Pamario krašto, Vidurio bei Rytų Lietuvos Vilniaus apskrities tiksliai nenustatytose vietose, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (pasinaudodamas ieškikliu ir kastuvu) vykdė neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, kurių metu rado bei pasisavino valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes, lobius ir kitus radinius bei jų fragmentus, t. y. didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes – 12 archeologinių radinių ir jų fragmentų:

1. 1587-1632 m. laikotarpio, 20 Lt (5,79 Eur) vertės sidabrinę Abiejų Tautų Respublikos pusantroko monetą;

2. 1648-1668 m. laikotarpio, 1 Lt (0,29 Eur) vertės varinę Abiejų Tautų Respublikos 1 šilingo monetą;

3. 1660 m., 5 Lt (1,45 Eur) vertės, varinę Švedijos Karalystės 1 šilingo monetą;

4. 1601-1700 m. laikotarpio, 1 Lt (0,29 Eur) vertės varinę nenustatyto tipo 1 šilingo monetą;

5. dvi 601-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės žalvarines diržo apkalo dalis;

6. dvi 901-1200 m. laikotarpio, po 50 Lt (14,48 Eur) vertės, bendros 100 Lt (28,96 Eur) vertės, geležines ylas;

7. dvi 901-1200 m. laikotarpio, po 300 Lt (86,89 Eur) vertės, bendros 600 Lt (173,77 Eur) vertės, žalvarines diržo apkalo dalis;

8. 901-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, žalvarinį kamanų žvangutį;

9. 1501-1700 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, žalvarinę ikonos plokštelę;

1. vieną šimtą penkiasdešimt keturias 1648-1668 m. laikotarpio, po 1 Lt (0,29 Eur) vertės, bendros 154 Lt (44,60 Eur) vertės, varines Abiejų Tautų Respublikos 1 šilingo monetas ir 1601-1700 m. laikotarpio, 1 Lt (0,29 Eur) vertės, Livonijos 1 šilingo monetą, iš viso bendros 155 Lt (44,89 Eur) vertės;

2. aštuoniolika 1737-1780 m. laikotarpio neįkainotų (nenustatytos piniginės vertės) varinių Rusijos Imperijos dengtų monetų;

2. V. Č. nuteistas pagal BK 185 straipsnį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su O. S., abu, pasinaudodami dviem metalo detektoriais „FISCHER LABS“ bei dviem kastuvais „FISKARS“, nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki birželio 1 d. Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Ankštakių kaime esančioje Ankštakių – Senkų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 6265 Saugomų kultūros vertybių registre); Genčų kaime esančioje Genčų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5235 Saugomų kultūros vertybių registre); Kurmaičių kaime esančioje Kurmaičių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5237 Saugomų kultūros vertybių registre); Negarbos kaime esančioje Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5254P Saugomų kultūros vertybių registre); Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Tarvydų kaimo Dimitravo miške esančioje Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5206 Saugomų kultūros vertybių registre) ir prie Dubašių kaimo esančioje Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 5207 Saugomų kultūros vertybių registre); o taip pat nuo 2009 m. birželio 1 iki 4 d. Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje, Apuolės kaime esančioje Apuolės kapinyno teritorijoje (unikalus Nr. 3235 Saugomų kultūros vertybių registre) vykdė žemės grunto kasinėjimo darbus ir bendrais veiksmais su O. S. iškasė ne mažiau kaip 88 duobes, o jose aptikęs kartu su bendrininku O. S. bendrai pasisavino valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes – 110 archeologinių radinių ir jų fragmentų:

1. 901-1200 m. laikotarpio, 600 Lt (173,77 Eur) vertės, geležinę dalgio geležtę;

2. 901-1200 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, geležinę dalgio geležtę;

3. 901-1200 m. laikotarpio, 600 Lt (173,77 Eur) vertės, geležinius žąslus;

4. 901-1200 m. laikotarpio, 700 Lt (202,73 Eur) vertės, geležinį kirvį;

5. 901-1200 m. laikotarpio, 800 Lt (231,70 Eur) vertės, geležinį kirvį;

6. dvi 901-1200 m. laikotarpio, bendros 1200 Lt (347,54 Eur) vertės, geležines balnakilpes;

7. 901-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, žalvarinį geriamojo rago angokraštį;

8. 901-1200 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, žalvarinį žiedą;

9. keturias 901-1200 m. laikotarpio, po 600 Lt (173,77 Eur) vertės, bendros 2 400 Lt (695,09 Eur) vertės, žalvarines apyrankes;

13. keturias 901-1200 m. laikotarpio, po 700 Lt (202,73 Eur) vertės, bendros 2 800 Lt (810,94 Eur) vertės, žalvarines apyrankes;

15. 901-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, žalvarinę apyrankę;

18. 901-1200 m. laikotarpio, 450 Lt (130,33 Eur) vertės, žalvarinį žiedą;

19. 901-1200 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, žalvarinę segę;

20. 901-1200 m. laikotarpio, 900 Lt (260,66 Eur) vertės, žalvarinę segę;

21. keturias 901-1200 m. laikotarpio, po 50 Lt (14,48 Eur) vertės, bendros 200 Lt (57,92 Eur) vertės, žalvarines segės galvutes;

24. 901-1200 m. laikotarpio, 450 Lt (130,33 Eur) vertės, žalvarinę sagtį;

25. 901-1200 m. laikotarpio, 350 Lt (101,37 Eur) vertės, žalvarinį diržo apkalą;

26. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinės antkaklės karolį;

27. 901-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio laikiklį;

28. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

29. dvi 901-1200 m. laikotarpio, po 500 Lt (144,81 Eur) vertės, bendros 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės, sidabrines monetas;

31. 901-1200 m. laikotarpio, 850 Lt (246,18 Eur) vertės, geležinį dalgį;

32. 901-1200 m. laikotarpio, 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės, geležinį dalgį;

33. tris 901-1200 m. laikotarpio, po 200 Lt (57,92 Eur) vertės, bendros 600 Lt (173,77 Eur) vertės, geležines dalgio geležtes;

36. 901-1200 m. laikotarpio, 700 Lt (202,73 Eur) vertės, geležinį dalgį;

37. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinį ietigalį;

38. 901-1200 m. laikotarpio, 800 Lt (231,70 Eur) vertės, geležinę ietigalio plunksną;

39. 901-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, geležinį ietigalį;

40. 901-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, geležinę ietigalio plunksną;

41. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinę ietigalio plunksną;

42. 901-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, geležinę ietigalio plunksną;

43. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinę ietigalio įmovą;

44. 901-1200 m. laikotarpio, 600 Lt (173,77 Eur) vertės, geležinį ietigalį;

45. 901-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, geležinę ietigalio įmovą;

46. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, geležinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

47. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinį peilį;

48. 901-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, geležinį kirvį;

49. 901-1200 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, geležinį kirvį;

50. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinių žąslų grandį su nareliu;

51. 901-1200 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, geležinių žąslų grandį su nareliu;

52. dvi 901-1200 m. laikotarpio, bendros 500 Lt (144,81 Eur) vertės, žalvarines antkakles;

53. du 901-1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, žalvarinės antkaklės lankelius;

54. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinės antkaklės lankelį;

55. keturis 901-1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinius antkaklės lankelius;

56. 901-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, žalvarinį geriamojo rago angokraštį;

57. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinį antkaklės karolį;

58. 901-1200 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, žalvarinės segės galvutę;

59. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, žalvarinės segės korpusą;

60. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, žalvarinę segę;

61. 901-1200 m. laikotarpio, 350 Lt (101,37 Eur) vertės, žalvarinę segę;

62. 901-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, žalvarinės segės galvutę;

64. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, žalvarinę sagtį;

65. 901-1200 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, žalvarinės antkaklės lankelį su karoliais;

66. 901-1200 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, žalvarinio smeigtuko viršutinę dalį;

67. du 901-1200 m. laikotarpio, po 30 Lt (8,69 Eur) vertės, bendros 60 Lt (17,38 Eur) vertės, žalvarinius sagties liežuvėlius;

69. 901-1200 m. laikotarpio, 70 Lt (20,27 Eur) vertės, sidabrinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

70. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinės segės lankelį;

71. 901-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, sidabrinį dėžutės apkalą;

72. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinį peilio apkalą;

73. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, medinį ietigalio kotą;

74. devynis 901-1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinio nenustatytos paskirties dirbinio fragmentus;

75. vienuolika 901-1200 m. laikotarpio, bendros 550 Lt (17,38 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelio dalių;

76. tris 901-1200 m. laikotarpio, po 100 Lt (28,96 Eur) vertės, bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, žalvarinius apyrankės lankelius;

79. 901-1200 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelį;

80. 901-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, žalvarinės segės lankelį;

81. 901-1200 m. laikotarpio, 30 Lt (8,69 Eur) vertės, žalvarinę nenustatytos paskirties dirbinio grandį;

82. 901-1200 m. laikotarpio, 30 Lt (8,69 Eur) vertės, geležinio dalgio geležtę;

83. dvi 901-1200 m. laikotarpio, 10 Lt (2,90 Eur) vertės, geležinio ietigalio įmovas;

84. 801-1100 m. laikotarpio geležinį peilį;

85. 701-1200 m. laikotarpio geležinį kirvį.

Taip pat V. Č. veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. S., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos vietose, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (abu pasinaudodami dviem kastuvais, dviem detektoriais) vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus kartu su bendrininku O. S. rado bei pasisavino valstybei priklausančias, neįkainotas (nenustatytos piniginės vertės) didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes – 40 archeologinių radinių ir jų fragmentų:

1. du 901-1200 m. laikotarpio geležinius pjautuvus;

2. 401-1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį;

3. 901-1300 m. laikotarpio geležinį dalgį;

4. dvi 901-1400 m. laikotarpio geležines balnakilpes;

5. tris 601-900 m. laikotarpio geležinius ietigalius;

6. 601-900 m. laikotarpio geležinį kirvį;

7. du 701-1000 m. laikotarpio geležinius žąslus;

8. 601-1000 m. laikotarpio geležinį ietigalį;

9. du 601-1200 m. laikotarpio geležinius peilius;

10. 601-1200 m. laikotarpio geležinę ylą;

11. dvi 601-800 m. laikotarpio žalvarines apyrankes;

12. 701-1200 m. laikotarpio žalvarinės apyrankės fragmentą – lankelį;

13. 501-800 m. laikotarpio geležinės segės fragmentą;

14. dvi 401-600 m. laikotarpio geležines sagtis;

15. aštuoniolika 801-1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų;

o taip pat V. Č. vienas, tiksliai nenustatytose Rytų Lietuvos, Vilniaus apskrities vietose, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (pasinaudodamas ieškikliu ir kastuvu) vykdė neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, kurių metu rado bei pasisavino valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes ir kitus radinius bei jų fragmentus, t. y. didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes – 84 archeologinius radinius ir jų fragmentus:

1. 601-1000 m. laikotarpio, 35 Lt (10,14 Eur) vertės, žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

2. 501-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, geležinę ylą;

3. 901-1100 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelį su galu;

4. dešimt 801-1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, karolių;

5. 601-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, geležinę sagtį;

6. du 601-1000 m. laikotarpio, po 190 Lt (55,03 Eur) vertės, bendros 380 Lt (110,06 Eur) vertės, žalvarinių apyrankių lankelius;

7. 601-1000 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelį;

8. 601-1000 m. laikotarpio, 30 Lt (8,69 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelį;

9. 801-1200 m. laikotarpio, 250 Lt (72,41 Eur) vertės, kelių medžiagų segės šerdį ir spyruoklę;

10. 701-1100 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelį su galu;

11. 501-800 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelį su galu;

12. 601-1200 m. laikotarpio, 170 Lt (49,24 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelį su galu;

13. 801-1200 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės galą;

14. 501-1000 m. laikotarpio, 30 Lt (8,69 Eur) vertės, geležinę segės adatą;

15. tris 601-1200 m. laikotarpio, bendros 10 Lt (2,90 Eur) vertės, žalvarinio nenustatytos paskirties dirbinio fragmentus;

16. 601-1200 m. laikotarpio, 20 Lt (5,79 Eur) vertės, žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

17. 1-1000 m. laikotarpio, 20 Lt (5,79 Eur) vertės, molinio puodo pakraštėlį;

18. 901-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, žalvarinę segę;

19. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinės segės galvutę;

20. 901-1100 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinės segės galvutę;

21. 901-1200 m. laikotarpio, 35 Lt (10,14 Eur) vertės, žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;

22. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, žalvarinės antkaklės lankelį;

23. 901-1200 m. laikotarpio, 600 Lt (173,77 Eur) vertės, žalvarinę apyrankę;

24. 901-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, žalvarinę apyrankę;

25. du 901-1200 m. laikotarpio, po 100 Lt (28,96 Eur) vertės, bendros 200 Lt (57,92 Eur) vertės, žalvarinių apyrankių galus;

26. du 901-1200 m. laikotarpio, po 150 Lt (43,44 Eur) vertės, bendros 300 Lt (86,89 Eur) vertės, žalvarinių apyrankių lankelius;

27. 901-1200 m. laikotarpio, 80 Lt (23,17 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės galą;

28. 901-1200 m. laikotarpio, 150 Lt (43,44 Eur) vertės, žalvarinės apyrankės lankelį;

29. du 901-1200 m. laikotarpio, po 120 Lt (34,75 Eur) vertės, bendros 240 Lt (69,51 Eur) vertės, geležinių žąslų narelius;

30. 901-1200 m. laikotarpio, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, geležinį varpelį;

31. 901-1200 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinę peilio geležtę;

32. du 901-1200 m. laikotarpio, po 200 Lt (57,92 Eur) vertės, bendros 400 Lt (115,85 Eur) vertės, geležinius peilius;

33. du 901-1200 m. laikotarpio, po 100 Lt (28,96 Eur) vertės, bendros 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinius peilius;

34. 901-1200 m. laikotarpio, 50 Lt (14,48 Eur) vertės, geležinę peilio geležtę;

35. 901-1200 m. laikotarpio, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, geležinį peilį;

36. dvi 701-1100 m. laikotarpio, po 300 Lt (86,89 Eur) vertės, bendros 600 Lt (173,77 Eur) vertės, geležines sagtis;

37. 701-1100 m. laikotarpio, 200 Lt (57,92 Eur) vertės, geležinę sagtį;

38. keturias 401-800 m. laikotarpio, po 300 Lt (86,89 Eur) vertės, bendros 1200 Lt (347,54 Eur) vertės, geležines sagtis;

39. 401-1200 m. laikotarpio, 30 Lt (8,69 Eur) vertės, geležinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;

40. 401-1000 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, geležinį kirvį;

41. 401-1000 m. laikotarpio, 400 Lt (115,85 Eur) vertės, geležinį kirvį;

42. 401-1200 m. laikotarpio, 350 Lt (101,37 Eur) vertės, geležinį pjautuvą;

43. tris 801-1200 m. laikotarpio, po 250 Lt (72,41 Eur) vertės, bendros 750 Lt (217,22 Eur) vertės, geležines žąslų grandis su nareliais;

44. 801-1200 m. laikotarpio, 120 Lt (34,75 Eur) vertės, geležinę žąslų grandį;

45. 701-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, geležinius žąslus;

46. tris 701-1200 m. laikotarpio, po 600 Lt (173,77 Eur) vertės, bendros 1800 Lt (521,32 Eur) vertės, geležinius žąslus;

47. 701-1200 m. laikotarpio, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, geležinę žąslų grandį su nareliu;

48. keturias 701-1200 m. laikotarpio, po 350 Lt (101,37 Eur) vertės, bendros 1400 Lt (405,47 Eur) vertės, geležines žąslų grandis su nareliais;

49. dvi 701-1200 m. laikotarpio, po 250 Lt (72,41 Eur) vertės, bendros 500 Lt (144,81 Eur) vertės, geležines žąslų dalis grandis su nareliais;

50. 701-1200 m. laikotarpio, 480 Lt (139,02 Eur) vertės, geležinę žąslų grandį su nareliu;

51. tris 701-1200 m. laikotarpio, po 120 Lt (34,75 Eur) vertės, bendros 360 Lt (104,26 Eur) vertės, geležines žąslų grandis;

52. dvi 1650-1668 m. laikotarpio, po 5 Lt (1,45 Eur) vertės, bendros 10 Lt (2,90 Eur) vertės, varines Abiejų Tautų Respublikos 1 šilingo monetas;

3. Be to, O. S. ir V. Č. nuteisti pagal BK 271 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe 2009 m. gegužės 31 d. – birželio 4 d., Kretingos rajone, Ankštakių – Senkų kapinyno teritorijoje, Genčų kapinyno teritorijoje, Kurmaičių kapinyno teritorijoje, Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje, Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje, Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje ir Skuodo rajone, Apuolės kapinyno teritorijoje, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti saugomų teritorijų ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, vykdydami neteisėtus žemės grunto kasinėjimo darbus ir iškasdami ne mažiau kaip 88 duobes atskirose teritorinėse vietovėse, suniokojo nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų žemės plotus, kuriems nustatyti paveldosaugos reikalavimai, t. y. suniokojo valstybės saugomas gamtines teritorijas – didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčius Ankštakių – Senkų kapinyną (unikalus Nr. 6265), Genčų kapinyną (unikalus Nr. 5235), Kurmaičių kapinyną (unikalus Nr. 5237), Negarbos – Jazdų kapinyną (unikalus Nr. 5254P), Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyną (unikalus Nr. 5206), Kašučių – Dubašių kapinyną (unikalus Nr. 5207) ir Apuolės kapinyną (unikalus Nr. 3235), taip bendrais veiksmais padarė didelę žalą valstybės saugomoms gamtinėms teritorijoms.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir šią bylos dalį perdavus nagrinėti iš naujo, apeliacine tvarka nagrinėjama tik bylos dalis dėl civilinio ieškinio.

5. Nuteistasis O. S. apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai tenkino Kultūros paveldo departamento civilinį ieškinį, kuris pagrįstas prielaidomis ir spėlionėmis, o ne konkrečiais įrodymais. Nuteistasis teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Kultūros paveldo departamentas visą laiką žinojo apie minėtoje teritorijoje ilgą laiką vykdomą aktyvią ūkinę veiklą, būtent dėl kurios visos ten buvusios istorinės kultūrinės vertybės buvo sunaikintos ir teritorija archeologams buvo neįdomi.

6. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde prašydamas atmesti civilinį ieškinį nurodo, kad pagal BPK 115 straipsnio nuostatas civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatyta tokių sąlygų visuma: a) padaryta turtinė ar neturtinė žala; b) kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; c) priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusios žalos. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvų, kodėl civilinis ieškinys yra pagrįstas, tokiu būdu teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą yra neteisėtas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, tik atskirais atvejais siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį. Civilinis ieškinys buvo pareikštas 2010 m. kovo 2 d., o nuosprendis byloje priimtas tik 2013 m. gegužės 24 d. Apelianto manymu, neteisingas žalos dydžio nustatymas yra pagrindas panaikinti sprendimą dėl civilinio ieškinio.

6.1. Taip pat skunde teigiama, jog net civilinio ieškovo atstovas teisme nurodė, kad reali žala nebuvo padaryta, visi iškasti daiktai iš karto sugrąžinti, todėl atsisakė ieškinio dalies. Nuteistojo teigimu, civilinis ieškinys 492 945 Lt sumai turi būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi nuostolių dydžio skaičiavimai pagal 2009 m. kovo mėnesio kainas pateiktoje sąmatoje vertinami 227 770 Lt, o kitos išlaidos (papildomas darbo užmokestis (premija), soc. draudimo išlaidos, pridėtinės išlaidos, netiesioginės išlaidos), kurių Kultūros paveldo departamentas dar net nepatyrė ir neaišku, ar patirs, vertinami net 298 158 Lt dydžio suma. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš nuteistojo visi daiktai paimti dar 2009 m. birželio 4 d., bet civilinis ieškovas taip ir nėra atlikęs jokių tyrimų, t. y. nepatyrė jokių nuostolių ir žalos.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų O. S. ir V. Č. gynėjai prašė palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, suteikiant civiliniam ieškovui teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir palikti civilinius ieškinius nenagrinėtais. Civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl priteisto žalos atlyginimo iš nuteistųjų.

8. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

9. Ankstesniais teismų sprendimais O. S. ir V. Č. yra nuteisti už tai, kad veikdami tyčia atskirų kapinynų teritorijose, kurios įrašytos į Saugomų kultūros vertybių registrą, neteisėtai, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, vykdė žemės grunto kasinėjimo darbus iškasdami duobes, pasisavindami valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes – archeologinius radinius ir jų fragmentus bei suniokodami nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų žemės plotus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai iš esmės sutiko su tuo, kad nuteistųjų neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala valstybės saugomiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, tačiau byloje nesutinkama su civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento nustatytu ir Vilniaus apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu priteistu žalos dydžiu.

10. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla ir išsprendžiamas priimant nuosprendį. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1, 2 dalimis, išnagrinėjęs bylą teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) visiškai ar iš dalies patenkinti pareikštą civilinį ieškinį; 2) atmesti civilinį ieškinį; 3) pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

11. Kiekvienu atveju baudžiamojoje byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyta: 1) kaltininko neteisėta veika; 2) kaltė; 3) dėl veikos kilę padariniai, t. y. padaryta žala (jos pobūdis ir dydis); 4) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kaip jau minėta, šių sąlygų visuma, išskyrus padarytos žalos dydį, yra nustatyta ankstesniais teismų sprendimais.

12. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Todėl baudžiamojoje byloje civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su padaryta žala, žalos dydžiu ir kt., kaip ir inkriminuotos kitos nusikalstamos veikos aplinkybės, turi būti įrodytos neginčijamai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, pagal kurį nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo ne tik pats pasirenka, ar reikalauti iš kaltininko žalos atlyginimo, nurodo prašomos priteisti žalos dydį, bet ir turi pagrįsti, pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

13. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kadangi nagrinėjamoje byloje žala padaryta specifiniam objektui – valstybės saugomai kultūros vertybei, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas. Minėto įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, privalo atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužaloto objekto tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei lavinimo priemonės praradimas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti gali būti įskaičiuojamos į netiesioginius nuostolius.

13.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 20 punktu, sužalotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį nustato Kultūros paveldo departamentas. Pagal Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtintą Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašą buvo sudaryta komisija O. S. ir V. Č. neteisėtais veiksmais sužaloto kultūros paveldo objekto – Apuolės kapinyno – atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti (toliau – Komisija) (11 t., b. l. 21). Atlikusi tyrimą Komisija surašė 2009 m. rugsėjo 30 d. aktą Nr. RG-168 (toliau – Aktas), kuriame nustatė, kad nuteistieji savo veiksmais Apuolės kapinynui padarė žalą kaip nepažintam mokslinių duomenų šaltiniui, kurią įvertino 525 928 Lt (10 t., b. l. 127-130). Toks žalos dydis nurodytas vadovaujantis UAB „AJKK“ sudaryta nuostolių dydžio skaičiavimo sąmata (toliau – Sąmata) (11 t., b. l. 23).

13.2. Pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamentas baudžiamojoje byloje iš pradžių buvo pareiškęs civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš nuteistųjų valstybės saugomai nekilnojamajai kultūros vertybei – Apuolės kapinynui – padarytą 558 911,23 Lt žalą, susidedančią iš 525 928 Lt už nepažinto mokslinio duomenų šaltinio praradimą, 27 300 Lt archeologinių radinių vertės, 5 683,23 Lt archeologinių radinių konservavimo darbų vertės (10 t., b. l. 123-125), bet baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įgyvendindamas BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę civilinio ieškovo atstovas dalies civilinio ieškinio reikalavimų atsisakė ir paprašė iš nuteistųjų priteisti 492 945 Lt (15 t., b. l. 88), kurie ir buvo priteisti skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.

14. Kaip jau minėta, pagrindinis įrodymas nustatant Apuolės kapinynui nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį yra Komisijos surašytas Aktas ir Sąmata, todėl sprendžiant dėl iš nuteistųjų priteisto žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo pirmiausia turi būti įvertinti šie įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš viso neanalizavo, o tik deklaratyviai konstatavo, jog byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

14.1. Komisijos nariams apžiūrėjus Apuolės kapinyną, Akte konstatuota, kad nuteistieji neteisėtai judino archeologinius sluoksnius bei pasisavino žemėje ar jos paviršiuje esančius archeologinius radinius, taip sužalojo Apuolės kapinyną, nes archeologiniai radiniai rinkti ne tik neturint tam įgaliojimų, bet ir nesilaikant minimalių reikalavimų, taikomų archeologiniams tyrimams, dėl to žemės plote, kuriame atlikti nelegalūs kasinėjimo darbai, iš esmės yra prarasti mokslinių duomenų šaltiniai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklausti Komisijos nariai A. L., G. Z., Z. B., R. A. patvirtino Akto išvadas ir paaiškino, jog nuteistieji kasinėjimus vykdė neprofesionaliai, kadangi moksline prasme svarbu ne tik rasti ir paimti žemėje esantį daiktą, bet ir užfiksuoti daikto radimo aplinkybes (gylį ir sluoksnį, kuriame rastas, nurodyti tikslią lokalizaciją ir kt.), tik esant visumai duomenų apie daikto radimo kontekstą surenkama visapusiška informacija apie rastą daiktą, nuteistieji tokių duomenų nefiksavo, todėl nors Apuolės kapinyne rasti daiktai ir buvo perduoti valstybei, bet dėl netinkamų kasinėjimų buvo prarasta labai daug vertingos informacijos, be to, kasinėtose vietose sujudinus gruntą tos pačios vietos ištirti pakartotinai jau nebėra prasmės. Komisijos nariai nurodė, kad nustatant žalos dydį buvo atsižvelgta į tai, jog vienintelis objektyvus būdas pažinti mokslinių duomenų šaltinius yra archeologiniai tyrimai, todėl padarytos Apuolės kapinynui žalos piniginė išraiška buvo prilyginta archeologinių tyrimų, kurie būtų atlikti nuteistųjų sugadintame kapinyno žemės plote, kaštams. Sąmatą nuostolių dydžiui nustatyti parengęs J. A. nurodė, kad nėra tiesioginės metodikos žalai dėl prarasto mokslinių duomenų šaltinio apskaičiuoti, todėl buvo skaičiuojama, kiek sąnaudų reikėtų, jeigu toje vietoje, kuri buvo sugadinta, archeologinius tyrimus atliktų archeologai.

14.2. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Akto išvadomis ir Komisijos narių paaiškinimais dėl Apuolės kapinynui neteisėtais nuteistųjų veiksmais padarytos žalos fakto. Akivaizdu, kad nesilaikant mokslinių tyrimo metodų atlikti kasinėjimai padarė neatitaisomos žalos Apuolės kapinynui kaip nepažintam mokslinių duomenų šaltiniui. Nekyla abejonių ir dėl to, jog objektyviai neįmanoma įvertinti nuteistųjų neteisėtais veiksmais prarastų mokslinių duomenų vertės, todėl įvertinus į tai, kad šiuos duomenis būtų buvę galima gauti tik atliekant archeologinius tyrimus, padarytos žalos dydis pagrįstai buvo prilygintas archeologinių tyrimų kaštams. Tačiau teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl Komisijos nustatyto žalos dydžio pagrįstumo.

14.3. Sąmatoje bendra apskaičiuota nuostolių suma yra 525 928 Lt, kurią sudaro tokios išlaidos: archeologijos tyrimai – 163 521,90 Lt; fotodarbai, jų organizavimo sąnaudos, kai fotografuojama natūroje – 9 359,63 Lt; tyrimo ataskaitų rengimas, metodinių nurodymų, istorinių pažymų rengimas – 54 888,91 Lt; papildomas darbo užmokestis (8 proc. anksčiau nurodytų išlaidų sumos) – 18 222 Lt; socialinio draudimo išlaidos (31 proc. anksčiau nurodytų išlaidų sumos) – 76 258 Lt; pridėtinės išlaidos (20 proc. anksčiau nurodytų išlaidų sumos) – 49 198 Lt; pelnas (8 proc. anksčiau nurodytų išlaidų sumos) – 29 716 Lt; pridėtinės vertės mokestis (19 proc. anksčiau nurodytų išlaidų sumos) – 76 221 Lt; nenumatyti darbai (10 proc. anksčiau nurodytų išlaidų sumos) – 47 739 Lt; sąmatos sudarymas – 804 Lt. Kaip paaiškino bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas Sąmatą sudaręs J. A., skaičiuojant nuostolių dydį buvo vadovautasi Komisijos nustatytais rodikliais bei normatyvais ir tokių sąmatų skaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais.

14.4. Kaip matyti iš Komisijos priimtų sprendimų, būsimų archeologinių tyrimų sąnaudos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į tai, kiek kainuotų archeologiniai tyrimai sužalotose Apuolės kapinyno vietose. Įvertinusi Apuolės kapinyno sužalotų vietų gylį Komisija nustatė archeologinių tyrinėjimų sąnaudas mažinantį koeficientą, taip pat nustatė, kad bendras būtinas archeologinių tyrimų plotas apimtų 3 470 m², kasant 347 2x5 m dydžio perkasas, apskaičiavo, kiek tyrimų metu reikėtų padaryti fotonuotraukų bei kokios apimties būtų atliktų archeologinių tyrimų ataskaita (10 t., b. l. 131-133; 11 t., b. l. 22). Visgi susipažinus su archeologinių tyrinėjimų apimčių sužalotų vietų Apuolės kapinyne planu (10 t., b. l. 170), kuriame nurodytos nuteistųjų Apuolės kapinyno sužalotos vietos ir būsimų archeologinių tyrimo perkasų vietos, kyla pagrįstų abejonių, ar pagrįstai nuteistųjų padarytos žalos dydis buvo skaičiuojamas numatant 347 būtinas perkasas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, neatitaisoma žala Apuolės kapinynui padaryta tik tose vietose, kur buvo kasinėta nuteistųjų, bet perkasos numatytos ir tose vietose, kurios net nesiriboja su sužalotomis vietomis. Teisėjų kolegijos nuomone, tų vietų, kurios nebuvo sužalotos neteisėtais nuteistųjų veiksmais, negalima prilyginti prarastam nepažintų mokslinių duomenų šaltiniui, todėl archeologinių tyrimų sąnaudos tose vietose negali būti priteisiamos iš nuteistųjų kaip padaryta žala Apuolės kapinynui. Be to, dalis perkasų numatyta už pažymėtos Apuolės kapinyno teritorijos ribos. Kaip matyti iš plano, Apuolės kapinyno sužalotos vietos apima 57 perkasas iš visų numatytų 347 perkasų, t. y. beveik 7 kartus mažiau nei bendras numatytų perkasų skaičius, galima sutikti su tuo, kad į iš nuteistųjų priteistiną žalos dydį papildomai būtų įskaičiuotos sąnaudos perkasoms, esančioms greta sužalotų Apuolės kapinyno vietų, tačiau bet kuriuo atveju perkasų skaičius, tuo pačiu ir tyrinėjamas plotas, pagal kurį skaičiuotinos archeologinių tyrimų išlaidos, turėtų būti ženkliai mažinamas, atitinkamai mažėtų ir būtinų padaryti nuotraukų skaičius ir archeologinių tyrimo ataskaitos apimtis bei išlaidos joms.

14.5. Kaip tvirtino civilinio ieškovo atstovo ir liudytojo J. A., Sąmata parengta vadovaujantis tokių sąmatų rengimą reglamentuojančiais teisės aktais, konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-528 patvirtintu Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“ ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-527 patvirtintu Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“. Būtent pastarajame reglamente nustatyta, kas ir kaip apskaičiuojama rengiant tvarkybos darbų sąmatą. Reglamento 1 priedo 11 punkte nustatyta, kad tvarkybos darbų tiesiogines išlaidas sudaro tiesiogiai darbams atlikti reikalingų sąnaudų (darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų eksploatacijos) vertė, socialinio draudimo mokesčiai bei kitos su tvarkybos darbų vykdymu susijusiosios statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir valdymo išlaidos, 14 punkte įtvirtinta, kad darbininkų skaičiuojamąjį darbo užmokestį sudaro visų rūšių darbo užmokestis, taip pat priedai už vadovavimą brigadoms, užmokestis už atostogų laikotarpį bei kitokie užmokesčio priskaičiavimai, apskaičiuojant darbo užmokestį atsižvelgiama į atliekamų tvarkybos darbų sudėtingumą, reikalingą specialistų kvalifikaciją, darbų sunkumą, darbo aplinkos sąlygas ir kt. Reglamento 17 punkte numatyta, kad netiesiogines išlaidas sudaro kainos skirtumas tarp pasiūlytos kainos (sutarties kainos) ir apskaičiuotų tiesioginių išlaidų, apskaičiuojant netiesiogines išlaidas atsižvelgiama į numatomas rangovo pridėtines išlaidas, taip pat numatomą rangovo pelną, įskaitant riziką ir skatinamuosius mokėjimus, 20 punkte numatyta, kad pridėtinės išlaidos sudaro bendrųjų materialinių išlaidų ūkio reikmėms ir mokesčiams dalis, bendro naudojimo transporto išlaidų dalis, ūkio darbuotojų ir administracijos darbo užmokesčio bei socialinio draudimo mokesčių dalis, šios išlaidos detalizuotos 21 punkte. Reglamento 2 priedo 3 punkte numatyti konkretūs bendrieji ekonominiai normatyvai, kurie panaudoti aptariamoje Sąmatoje (8 proc. papildomi darbo užmokesčio priskaitymai, 20 proc. pridėtinės išlaidos, 8 proc. pelnas, pridėtinės vertės ir socialinio draudimo mokesčiai). Taigi, vertinant formaliai visos Sąmatoje nurodytos išlaidos apskaičiuotos laikantis numatytos tvarkos, tačiau pagal reglamento 1, 2 punktus, reglamentas yra skirtas iš anksto planuoti ir numatyti investicijas būtinas tvarkybos darbams atlikti, todėl dalis numatomų išlaidų yra tikėtino pobūdžio, skaičiuojamos tam tikru procentu nuo tiesioginių išlaidų ir nebūtinai gali būti patirtos realiai, ypač tai svarbu byloje nagrinėjamu atveju, kai archeologiniai tyrimai Apuolės kapinyno sužalotose vietose net nebus atliekami. Tuo tarpu baudžiamajame procese atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, todėl turi būti nustatyta, kad atitinkamos išlaidos neabejotinai būtų patirtos, bet teisiamojo posėdžio metu nei civilinio ieškovo atstovas, nei liudytojas J. A. negalėjo plačiau paaiškinti Sąmatoje nurodytų atskirų ne tiesioginių išlaidų pagrįstumo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju, civilinio ieškovo atstovas netgi nurodė, kad pateikti Sąmatoje nurodytų pinigų sumų detalizavimą nėra būtina.

14.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinio ieškovo atstovo nurodytos civilinio proceso tvarka išnagrinėtos bylos, kuriose, anot civilinio ieškovo atstovo, yra suformuota teismų praktika analogišku klausimu, nagrinėjamoje byloje negali būti laikomos teismų precedentais, kadangi, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, įrodinėjimo procesas baudžiamosiose ir civilinėse bylose iš esmės skiriasi, be to, nagrinėjamos bylos ir civilinio ieškovo atstovo nurodytų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

15. Kadangi byloje nėra nustatytas tikslus būtinų archeologinių tyrimų plotas ir perkasų skaičius, nuo kurio tiesiogiai priklauso išlaidų už archeologinius tyrimus, fotofiksacijos darbus ir ataskaitų rengimą dydis, o nuo šių tiesioginių išlaidų dydžio priklauso ir atitinkama procentine išraiška skaičiuojamų išlaidų, kurias prašo priteisti civilinis ieškovas, dydis, be to, civiliniam ieškovui nepateikus jokių aukščiau aptartų papildomų išlaidų pagrįstumą patvirtinančių duomenų, todėl neatidėjus bylos nagrinėjimo, papildomai neapklausus Komisijos narių, Sąmatą sudariusio J. A. ir civilinio ieškovo atstovo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių bei negavus papildomos medžiagos, patikslintų skaičiavimų, negalima nustatyti tikslaus iš nuteistųjų priteistino padarytos žalos dydžio. Įvertinus papildomų įrodymų tyrimo veiksmų atlikimo apimtį, daroma išvada, kad tokių veiksmų atlikimas apeliacinės instancijos teisme pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai ilgų laiko ir procesinių sąnaudų, todėl skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keičiama BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi civiliniam ieškovui Kultūros paveldo departamentui pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. Č. bei O. S. solidariai priteista Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos 492 945 Lt ( 142 766,74 Eur ).

Pripažinti civiliniam ieškovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.