Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir M. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2003-08-16 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 727, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio daugiau nei vienerius metus. Nepilnamečių vaikų auklėjimo, išlaikymo, turto bei kreditinių įsipareigojimų padalinimo klausimus aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašė palikti jiems santuokines pavardes: V., V., bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Nutraukė pareiškėjų M. V. ir V. V. santuoką, sudarytą 2003-08-16 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 727. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes: V., V.. Patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, kreditorių teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtintina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad solidari pareiškėjų skola Biurui bus laikoma asmenine M. V. prievole, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjams skirti baudas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas, priimdamas sprendimą, neįsitikino, kad sutartis yra teisėta, kad ji nepažeidžia kieno nors teisių. Teismas neatsižvelgė, kad Biuras neprieštarauja dėl pareiškėjų prašymo nutraukti santuoką, jeigu skola Biurui bus pripažinta solidaria pareiškėjų, o ne asmenine M. V. prievole. Biuras informavo teismą, kad pareiškėjams piktybiškai vengiant įvykdyti pastarųjų solidarią prievolę, Biuras kreipėsi į teismą, todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Biuro iškelta civilinė byla. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą nepasisakydamas dėl Biuro argumentų, todėl toks teismo sprendimas vertintinas kaip nemotyvuotas, o tai reiškia absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Pareiškėjai, teikdami teismui tvirtinti sutartį, žinojo, kad Biuro reikalavimas grąžinti dėl 2016-05-05 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėtas sumas yra pareikštas ne tik M. V., bet ir V. V., todėl toks pareiškėjų elgesys turėtų būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir pareiškėjams skirtos baudos. Prideda naujus įrodymus: pretenzijas, teismo pranešimą, Biuro 2016-10-11 raštą Nr. S-10357-(4.11) bei jo 1 ir 2 priedus. Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje pareiškėjo M. V. vienasmenę atsakomybę dėl 2016-05-05 eismo įvykio ir atsiradusios žalos atlyginimo pripažino kaip neprieštaraujančią LR teisės aktams.Pareiškėjas prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismui pateikė papildytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria pareiškėjas asmeniškai prisiėmė atsakomybę pagal LR transporto priemonių draudikų biuro pateiktą pretenziją. Mano, kad suinteresuoto asmens pretenzija dėl skolos išieškojimo turi būti nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės tesime iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-16316-1032/2016.

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, kadangi nebuvo pasisakyta dėl apeliantės atsiliepimo į pareiškėjų prašymą, nepagrįsti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai, 2016-09-28 teikdami patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, prašymo kopiją registruotu paštu išsiuntė ir suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (b. l. 42). Suinteresuoto asmens Biuro atsiliepimas į minėtą prašymą teisme gautas 2016-10-17, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas 2016-10-14. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ir paskelbdamas sprendimą, negalėjo pasisakyti dėl suinteresuoto asmens atsiliepimo, kadangi sprendimo priėmimo dieną Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro atsiliepimas nebuvo gautas. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-18 nutartimi suinteresuoto asmens Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro atsiliepimą atsisakė priimti. Minėta nutartis nebuvo apskųsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2016-09-14 pretenzijas Nr. S-9272-(4.11.), Nr. S-9269-(4.11.), 2016-08-12 pretenzijas Nr. S-8340-(4.11.), Nr. S-8338-(4.11.), 2016-09-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pranešimą, 2016-10-11 Biuro nuomonę dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, ieškinio dėl nuostolių atlyginimo regreso teise kopiją, 2016-10-07 įgaliojimus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šiuo atveju iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo, apeliantei nebuvo suteikta galimybė pateikti ankščiau minėtus įrodymus, o jais yra grindžiamos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 19 punktas, teistėtumo ir pagrįstumo

LR CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šių nuostatų privaloma laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (LR CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal LR CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-09-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismas suinteresuotiems asmenims išsiuntė patikslinto pareiškėjų prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas. Pranešime teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys turi teisę iki teismo posėdžio, kuris šioje civilinėje byloje paskirtas 2016-10-28 10:00 val., pareikšti savo nuomonę dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Suinteresuotas asmuo Biuras 2016-10-12 registruotu paštu teismui išsiuntė nuomonę dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškėjų prašymo nutraukti santuoką, jeigu skola Biurui bus pripažinta solidaria pareiškėjų, o ne asmenine M. V. prievole ir informavo teismą, kad Biuras kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Biuro nuomonė Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauta ir užregistruota 2016-10-17. Tačiau kaip matyti iš teismo 2016-09-28 pranešimo, visi suinteresuoti asmenys buvo suklaidinti nurodant, kad teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas pareiškėjų V. ir M. V. patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, įvyks 2016-10-28 10:00 val. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016-08-31 nutartimi teismas paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2016-09-28 10:00 val., 2016-09-28 teismo posėdžio metu nuspręsta bylos nagrinėjimą atidėti 2016-10-14 09:00 val. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, 2016-10-14 priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo žinoti suinteresuoto asmens nuomonės dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos tvirtinant sutartį įsitikinti, ar sutarties sąlygos iš esmės nepažeidžia kreditorių interesų. Pažymėtina, kad pareiškėjai, pateikdami patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru susitarimu, kuriame nurodė naują suinteresuotą asmenį - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, ir patikslintą 2016-09-27 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią papildė 19 punktu, teismui nepateikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pretenzijos, kurios pagrindu vykdytiną prievolę šalys susitarė laikyti asmenine M. V. prievole. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas įsitikinti, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia naujo sutartyje nurodyto kreditoriaus interesų, privalėjo įpareigoti pareiškėjus teismui pateikti įsipareigojimus patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų, suinteresuotas asmuo nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 19 punktu. Suinteresuotas asmuo 2016-09-14 pretenzija informavo pareiškėją V. V. dėl reikalavimo sumokėti 13 433,78 Eur sumą. Iš teismų LITEKO sistemos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo 2016-10-17 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams V. V. ir M. V. dėl 13 433,78 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise (civilinė byla Nr. 2-538-1032/2017). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-21 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-538-1032/2017 iki įsiteisės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimas, priimtas šioje civilinėje byloje. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2016-10-14 sprendimu patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 19 punktą, kuris prieštarauja suinteresuoto asmens Biuro interesams. Pažymėtina, kad tik nustačius byloje sutuoktinių prievolės pobūdį, būtų galima spręsti turto padalijimo ir sutuoktinių prievolių paskirstymo kreditoriams klausimus. Šioje byloje apeliantė, suklaidinta teismo dėl paskirtos teismo posėdžio datos, neturėjo galimybės laiku pareikšti atskiro reikalavimo ar pozicijos dėl prievolės pobūdžio ir su tuo susijusių santuokos nutraukimo teisinių padarinių, tačiau iš pateiktų naujų įrodymų bei teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo Biuras nesutinka, jog pareiškėjas M. V. prievolę pagal Biuro pretenziją dėl 2016-05-05 eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėtas sumas prisiimtų asmeniškai. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014).

Dėl baudos pareiškėjams skyrimo pagrįstumo

Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo prašymą grindžia tuo, jog pareiškėjai, žinodami, jog Biuro reikalavimas grąžinti dėl 2016-05-05 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėtas sumas yra pareikštas ne tik M. V., bet ir V. V., teismui pateikė tvirtinti sutartį, kurioje nurodė, jog M. V. prisiima vienasmenę atsakomybę dėl 2016-05-05 eismo įvykio ir atsiradusios žalos atlyginimo, todėl toks pareiškėjų elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Su šiais suinteresuoto asmens teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai, teikdami patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, nurodė, jog atsakomybė pagal prievoles nėra modifikuojama, todėl kreditorių interesai nepažeidžiami. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 19 punkte pareiškėjai nurodė, kad visa mokėtina suma pagal Lietuvos transporto priemonių draudimo biuro pretenziją dėl 2016-05-05 eismo įvykio (suma nustatytina) lieka M. V. prievole. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjams nėra draudžiama susitarti dėl atsakomybės kreditoriams pagal prievoles ar dėl prievolių vykdymo. Kaip jau aukščiau nurodyta, pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, turi teismas prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, jog šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad suinteresuoto asmens teiginiai bei byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 93 str.). Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).Remiantis anksčiau nurodytomis CK nuostatomis pirmosios instancijos teisme svarstytinas šios bylos sujungimo su civiline byla Nr. 2-538-1032/2017 klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.