- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-02
- Bylos Nr.
- I-1001-0624/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Recource development group“
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės - Markovienės ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Recource development group“ atstovams Mindaugui Kiaupai ir advokatui Nerijui Ulčinui, atsakovių Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovėms Linai Kujalytei ir Rasai Račkytei, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Dariui Vilimui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Recource development group“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Recource development group“ skundu prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008-12-23 sprendimą Nr. 2008/01-4R-281 ir grąžinti skundą nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai iš naujo. Nurodo, kad 2008-05-14 gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2008-05-07 atsakymą Nr. BR6-(1.14)-13770, kuriuo atsisakyta pareiškėjai mokėti išmoką už žemės ūkio naudmenas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Šį atsakymą apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Komisijai probleminiams skundams nagrinėti, kuri 2008-09-18 raštu pareiškėjos reikalavimus atmetė. Žemės ūkio ministerijos Komisijos probleminiams skundams nagrinėti atsakymą 2008-12-01 apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2008-12-23 sprendimu Nr. 2008/01-4R-281 skundo nagrinėjimą nutraukė motyvuodama, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Komisijos probleminiams skundams nagrinėti raštas nėra individualus administracinis aktas. Su tokia išvada nesutinka. Savo nusistovėjusioje praktikoje Agentūra, taikydama kokią nors sankciją, visada nurodo, kad galima jos aktą skųsti arba teismui, arba Žemės ūkio ministerijai, kurios Komisija probleminiams skundams nagrinėti yra ikiteisminio skundo nagrinėjimo institucija. Pačiame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakyme pareiškėjai apie Komisijos sprendimą aiškiai nurodyta, kad galima atsisakymą mokėti išmokas apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 28 str. tvarka. Todėl pareiškėja turėjo teisę skųsti Agentūros sprendimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, o pastarosios sprendimą – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Nežiūrint formalaus instancijų skaičiaus, taip skundai nagrinėjami žymiai greičiau nei tai padarytų Vilniaus apygardos administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-01 nagrinėjo administracinę bylą Nr. A-556-1655/2008 kur šalių sudėtis ir bylos procesinė eiga visiškai analogiška šiai bylai; iš nutarties aiškiai matyti, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėjo tiek Agentūros, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos probleminių skundų nagrinėjimo komisijos sprendimus, o teismui buvo apskųstas tiek Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, tiek Agentūros, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimai. Todėl nesuprantama, kodėl minėtoje administracinėje byloje Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundą nagrinėjo, o šiuo atveju skundo nagrinėjimą nutraukė (b. l. 3-4).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skundė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos sprendimą, t. y. pasinaudodama išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą - Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.
Atsiliepimas
Pateiktu atsiliepimu atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl Vyriausioji administracinių ginčų komisija priėmė sprendimą pareiškėjos skundo nagrinėjimą nutraukti. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai skundžiamu ministerijos 2008-10-28 raštu Nr. 2D-5307 (12.37) pareiškėja buvo informuota, kad jos skundas buvo nagrinėtas ministerijos Komisijos probleminiams skundams nagrinėti, patvirtintoje žemės ūkio ministro 2005-02-17 įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl komisijos probleminiam skundams nagrinėti sudarymo“ 2008-09-18 posėdyje, kuriame buvo pritarta Agentūros sprendimui pareiškėjai taikyti sankcijas dėl kriterijų pagal Priemonę neatitikimo ir pareiškėjo skundo atmetimo kaip nepagrįsto (protokolas Nr. 8D-396 (5.50)). Vyriausioji administracinių ginčų komisija šiuo atveju pagrįstai konstatavo, kad ministerija Komisijoje probleminiams skundams nagrinėti posėdyje nepriėmė konkretaus sprendimo, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 11 ir 14 dalių, 3 str. 1 p., 8 str., t. y. individualiam administraciniam sprendimui ir vienkartiniam teisės taikymo aktui keliamų reikalavimų, ir kuris pareiškėjai galėtų sukelti teisines pasekmes (įtakotų pareiškėjos teises, pareigas ar įstatymų saugomus interesus). Pažymėjo, kad ministerijos Komisija probleminiams skundams nagrinėti formuluoja tik nuomonę, kurios pagrindu priimami ministerijos sprendimai, rengiami raštai Agentūrai bei atsakymai skundą pateikusiems asmenims. Pareiškėja 2008-12-08 Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateiktame skunde neteisingai bando interpretuoti ministerijos įsakymais patvirtintus reikalavimus ir tinkamumo kriterijus pareiškėjams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Pareiškėja 2007-06-29 Agentūrai pateikė paraišką ir pretendavo gauti ne tik tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų kasmetinį deklaravimą (Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšos), bet ir paramą (kompensacines išmokas) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos). Kompensacinių išmokų pagal Priemonę mokėjimo pagrindinis tikslas – paremti fizinius ir juridinius asmenis, ūkininkaujančius MPŪV ir vykdančius prekinę žemės ūkio produkcijos gamybą. Agentūra, atlikusi pareiškėjos paraiškos vertinimą ir patikrą vietoje nustatė, kad pareiškėja nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) reikalavimų, todėl jai buvo pritaikyta sankcija pagal Sankcijų už GAAB reikalavimų pažeidimus taikymo metodiką, patvirtintą žemės ūkio ministro 2007-10-29 įsakymu Nr. 3D-470. Pareiškėja taip pat buvo sankcionuota ir dėl vėlavimo pateikti paraišką, ir dėl kriterijų pagal MPŪV Priemonę nevykdymo – Agentūrai nebuvo pateikti produkcijos realizavimo dokumentai. Žemės ūkio ministerija pritarė Agentūros sprendimui taikyti pareiškėjai sankcijas dėl esminių kriterijų pagal MPŪV Priemonę neatitikimo – pareiškėja nevykdė prekinės žemės ūkio produkcijos gamybos (2008-10-28 raštas Nr. 2D-5307(12.37)). Žemės ūkio ministerija neturi teisės vertinti, ar pareiškėjos padarytas Priemonės Nr. 2 Taisyklių 5.5.6.1 punkto pažeidimas yra menkavertis ir nepakankamas teisinis pagrindas paraiškai atmesti. Pareiškėja ir Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nepateikė rašytinių įrodymų ir dokumentų, jog vykdė tikrąją ūkinę veiklą, tačiau ir toliau reikalavo įpareigoti Žemės ūkio ministeriją, kad ji imperatyviai nurodytų Agentūrai išmokėti pareiškėjai kompensacines išmokas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-13 nutarimu Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“, ministerija yra Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai valdymo institucija ir kompetentinga institucija, o Agentūra yra atsakinga už šio fondo priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę. Pagal ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-15 nutarimu Nr. 1120 (toliau – ir Ministerijos nuostatai) 6.9 punktą, ministerija kontroliuoja valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo ir žuvininkystės plėtrai programų įgyvendinimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja iš įvairių nacionalinių ir Europos Sąjungos fondų teikiamas paramos lėšas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, skirtas šakinėms žemės, maisto, žuvininkystės ūkio, kaimo plėtros programoms tenkinti (Ministerijos nuostatų 6.16 p.). Dalį minėtų funkcijų – administruoti Europos Sąjungos paramą, ministerija yra perdavusi Agentūrai, kurios vadovas yra pavaldus žemės ūkio ministrui. Pagal Agentūros nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr. 3D-17, Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, kuriai suteikti įgaliojimai priimti prašymus (paraiškas), atlikti jų vertinimą ir priimti sprendimą dėl paramos suteikimo ar išmokų išmokėjimo, ir kuri pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicijų projektų kontrolę. Pažymėjo, kad Agentūra administruoja ir tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramos pagal kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ skyrimą. Priemonė įgyvendinama vadovaujantis žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklėmis, Agentūroje užregistruota paraiška vertinama vadovaujantis teisės aktų nustatytais terminais, o paraiškos vertinamos bei vertinimo procesas organizuojamas vadovaujantis Agentūros nustatytomis procedūromis. Taigi, ministerijai nėra suteikti įgaliojimai pačiai atlikti pirminį paraiškų vertinimą ir savarankiškai priimti sprendimus dėl paramos skyrimo, panaikinti ar pakeisti Agentūros sprendimus. Tokių sprendimų priėmimas yra Agentūros diskrecija ir jurisdikcija. Pareiškėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-02-06 įsakymu Nr. 3D-47 patvirtintos Skundų pateikimo pagal Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus priemones ir jų nagrinėjimo tvarkos 1.1 punktu turi teisę Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą, susijusius su paraiškų, pateiktų pagal priemonę, administravimu, vertinimu ir sankcijų taikymu, apskųsti per 20 darbo dienų ministerijai raštu nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Agentūros veiksmus arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 1 d., Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, Ministerijos nuostatų 6.47, 7.7.13 punktais, Lietuvos Respublikos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėmis, pagal kompetenciją priima ir nagrinėja asmenų skundus, pareiškimus ir prašymus, siekia, kad būtų išspręstos juose keliamos problemos. Visapusišką skundų nagrinėjimo pobūdį atspindi ir ministerijoje patvirtinta skundų paskirstymo sistema bei jų nagrinėjimas Komisijoje probleminiams skundams nagrinėti. Žemės ūkio ministerija, būdama taisyklių ir kitų teisės aktų rengėja ir nagrinėdama skundus dėl Agentūros priimtų sprendimų, atlieka faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, teikia išaiškinimus dėl konkrečių taisyklių nuostatų taikymo. Ministerija gali priimti šiuos sprendimus: imperatyvaus pobūdžio nurodymus, rekomendacijas (kaip ministerijos nuomonės išraišką) arba klausimą spręsti savo nuožiūra. Nustačiusi neteisėtus Agentūros veiksmus, pažeidžiančius pareiškėjų interesus, ministerija, kaip už paramos administravimo priežiūrą atsakinga institucija, kuriai Agentūra yra pavaldi, turi teisę raštu įpareigoti Agentūrą iš naujo peržiūrėti paraiškas, įskaitant administravimo klaidas, jeigu tokios buvo nustatytos, arba pateikti argumentuotus paaiškinimus ministerijai ir pareiškėjui, kad atliekant procedūras (administruojant paramos teikimą) asmens teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Pareiškėja, išnaudojusi nurodytas galimybes ir nesutikdama su ministerijos parengtu atsakymu (išvadomis), turi teisę ministerijos atsakymą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 28 straipsnių nustatyta tvarka administraciniam teismui. Dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje pareiškėja turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja, nesuprasdama Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos funkcijų ir teisių, neteisingai skundžia jos priimtą sprendimą ir siūlo šioje byloje vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-1655/2008. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktų argumentų, išsakytų dėl viešojo administravimo subjektų teisės aktų, matyti, kad valdžios įstaigų veiksmų neteisėtumas neįžvelgtas, todėl priėmė nutartį - Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, ministerijos Komisijos probleminiams skundams nagrinėti protokolo nutarimą ir Agentūros nutarimą palikti nenagrinėtą, o pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti (b. l. 40-44).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija papildomo sprendimo, kuris gali sukelti pareiškėjai teisines pasekmes, nepriėmė. Dalis ministerijos funkcijų yra deleguota pavaldžiai institucijai – Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, būdama taisyklių ir kitų teisės aktų rengėja, nagrinėdama skundus dėl Agentūros priimtų sprendimų, atlieka faktinių aplinkybių teisinį įvertinimą, teikia išaiškinimus dėl konkrečių taisyklių taikymo. Ministerija tik pareiškė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo, o ne priėmė sprendimą. Agentūros priimtą sprendimą pareiškėja turėjo teisę skųsti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pasinaudodama išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir pareiškėja ja pasinaudojo. Išnagrinėjusi skundą, ministerija turėtų priimti sprendimą, kurį galima skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimas neatitiko nustatytai sprendimo formai keliamų reikalavimų, jame buvo išsakyta tik nuomonė.
Pateiktu atsiliepimu atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja 2007-06-29 pateikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“. „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti, kurios registracijos Nr. 7-1011337486-A1-1 (valdos Nr. 1011337486) (toliau – ir Paraiška). Pateiktoje Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 316,68 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-03-30 įsakymu Nr. 3D-135 (toliau – Tiesioginių išmokų taisyklės), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151, ir Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramos už energetinius augalus, kompensacinių išmokų už valstybės ir savivaldybių įsteigtas saugomas teritorijas bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir „Natūra 2000“ administravimo 2007 m. procedūros aprašu, patvirtintu Agentūros direktoriaus 2007-04-12 įsakymu Nr. BR1-205. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio, Utenos, Telšių ir Tauragės skyrių vyriausieji specialistai 2007-12-07 – 2008-01-10 atliko patikras vietoje. Patikrų vietoje metu buvo nustatyta, kad deklaruojami plotai neatitiko realiai rastų plotų. Kontroliniame žemės sklype Nr. 132658-8076 esančio lauko Nr. 1 (daugiametės ganyklos - pievos (5 m. ir daugiau)) deklaruotas plotas - 5,00 ha, o rastas plotas - 6,04 ha. Tikrintojas patikros vietoje metu užfiksavo, kad šiame lauke nebuvo laikomasi geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, nurodytų Tiesioginių išmokų taisyklių 9.4 punkte (ariamoje žemėje bei ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti medžių ir krūmų (tokie plotai turi būti pamatuoti ir į plotą išmokai gauti neįskaitomi, bet turi būti deklaruojami kaip „Apaugę plotai“'), išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis ir jų laja netrukdo deklaruojamiems augalams augti (t. y. jų neužgožia) arba neapriboja to ploto panaudojimo kitai žemės ūkio veiklai vykdyti (pvz., gyvuliams ganyti, šienauti). Vadovaujantis Tiesioginių išmokų taisyklių 9 punktu, žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma tiesioginių išmokų, turi atitikti GAAB reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi visam laukui, o ne jo daliai, taigi, jei GAAB reikalavimų pažeidimas nustatytas dalyje lauko, tai laikoma, jog visas laukas neatitinka GAAB reikalavimų. GAAB reikalavimų nesilaikymas įvertinamas (nustatomas reikalavimų nesilaikymo mastas ir pastovumas), vadovaujantis Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-10-29 įsakymu Nr. 3D-470 (toliau – ir Sankcijų metodika). Kadangi Patikros vietoje ataskaitos Nr. 7-1011337486-A1-1 duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Tiesioginių išmokų taisyklių 9.4 punkte nurodyto GAAB reikalavimo, pagrindinė išmokos dalis buvo sumažinta 5 proc. Sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Sankcijų metodika. Pažymėjo, kad pareiškėjos deklaruotas plotas susietai su gamyba papildomai tiesioginių išmokų daliai gauti yra 0,60 ha. o faktiškai nustatytas - 0,25 ha, vadinasi, deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau nei 50 proc., todėl išmokos papildoma dalis pareiškėjai nebuvo mokama. Sankcijos buvo pritaikytos vadovaujantis Tiesioginių išmokų taisyklių 45.4 punktu, kuriame nustatyta, kad, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau nei 50 proc. išmokos papildoma dalis už visas remiamas pasėlių grupes pareiškėjui nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija. Kadangi valdoje, esančioje mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (mažo nepalankumo vietovės). Pareiškėjas nesilaikė GAAB žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, todėl buvo pritaikyta 5 proc. paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ sumažinimo sankcija. Sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Sankcijų metodikos 6.1 p., kuriame nurodyta, kad, kai pažeidimų plotas neviršija 10 proc. deklaruoto ploto, kompensacinė išmoka sumažinama 3 proc. Nustatydama konkrečiam pareiškėjui taikytinų sankcijų dydį, Agentūra atsižvelgia į nustatytų reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą. Pareiškėja Paraišką pateikė 2007-06-29, todėl buvo pritaikyta sankcija dėl 10 darbo dienų pavėluotai pateiktos Paraiškos. Be to, teikdama Paraišką pareiškėja savo parašu patvirtino, jog žino, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa nėra patvirtinta Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl to paramos gavimo sąlygos gali kisti. Pasirašydama prie Paraiškos esančiame įsipareigojimų lape, pareiškėja taip pat sutiko, kad atitiktis paramos gavimo kriterijams bus patikrinta, patvirtinus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą ir kitus su ja susijusius dokumentus; parama bus suteikta tik tuo atveju, jei pareiškėja atitiks paramos gavimo sąlygas; pasikeitus paramos gavimo kriterijams, pareiškėja privalės pateikti papildomus dokumentus, įrodančius tinkamumą gauti paramą. Iš pareiškėjos byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja neatitiko nei vieno iš paramos gavimo kriterijų. Europos Komisijos 2007-10-19 sprendimu Nr. C(2007)5076 patvirtinus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-11-12 įsakymu 3D-500 „Dėl žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymo Nr. 3D-151 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, nustatyti pareiškėjų tinkamumo kriterijai. Vadovaujantis Taisyklių 5.5.6 p. nuostatomis, pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, privalo visoje valdoje atitikti bent vieną iš šių kriterijų: gaminti prekinę žemės ūkio produkciją pievose ar ganyklose ir pateikti šios produkcijos realizavimo dokumentus ar pirkimo - pardavimo sutartis, kuriose nurodyta vertė turi būti ne mažesnė kaip 250 Lt/ha, turėti bent 0,2 SG/ha pievose ir ganyklose (pagal valdų registre paraiškos pateikimo metų sausio 1 dieną esančius duomenis) arba jo deklaruotas dirbamos žemės plotas neturi būti mažesnis nei 1/3 bendro deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto, todėl, skaičiuojant paramą pagal MPŪV, atsižvelgta į plotus, atitinkančius minėtus reikalavimus. Apskaičiavus visas išmokas, pareiškėjai būtų priklausę 62 048.61 litų, bet pritaikius sankcijas, t. y. sankciją dėl pavėluotai pateiktos paraiškos, kompleksinio paramos susiejimo sankciją už GAAB reikalavimų nesilaikymą, sankciją už pasėlių, kurie deklaruoti siekiant gauti susietą papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotų neteisingą deklaravimą, taip pat kompleksinio paramos susiejimo sankciją (GAAB nesilaikymas mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, mažo nepalankumo vietovėse) bei sankciją kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ dėl pavėluoto paraiškos pateikimo (mažo nepalankumo vietoves), pareiškėjai 2008-05-19 banko pavedimu buvo pervesta 53 714,15 Lt dydžio galutinė paramos suma (b. l. 46-51).
Teismo posėdyje atsakovės atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra yra pavaldi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Agentūra priėmė sprendimą, o pareiškėja pasinaudojo išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir apskundė Agentūros sprendimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri priėmė sprendimą. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą galima skųsti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, o pastarosios sprendimą - Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pareiškėjos ir atsakovių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-05-14 pareiškėja gavo atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2008-05-07 raštą Nr. BR6-(1.14) -13770, kuriuo pareiškėja informuota apie sprendimą atsisakyti mokėti jai dalį išmokos pagal paraišką už žemės ūkio naudmenas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti, kurios registracijos Nr. 7-1011337486-A1-1 (b. l. 5-6). Šį atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, įformintą 2008-05-07 raštu Nr. BR6-(1.14)-13770, pareiškėja 2008-05-28 skundu apskundė atsakovei Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai ir prašė įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išmokėti visas lėšas pagal paraišką, skundas gautas 2008-05-19 (VMGK byla, I tomas, b. l. 16-18). Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2008-10-28 raštu Nr. 2D-5307(12.37) pareiškėją informavo, kad jos skundas išnagrinėtas Komisijos probleminiams skundams nagrinėti, sudarytos LR žemės ūkio ministro vasario 17 d. įsakymu Nr. 3D-80, 2008-09-18 posėdyje ir kad šios komisijos nariai vienbalsiai pritarė agentūros sprendimui taikyti sankcijas dėl kriterijų pagal MPŪV priemonę neatitikimo ir atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad nesutikdama su šiuo LR žemės ūkio ministerijos atsakymu, pareiškėja dėl savo teisių ar teisėtų interesų gynimo turi teisę kreiptis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 28 str. nustatyta tvarka (b. l. 7). Pareiškėja 2008-12-01 skundu, kurį patikslino 2008-12-08, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją prašydama įpareigoti LR žemės ūkio ministeriją persvarstyti šį sprendimą (VMGK byla, I tomas, b. l. 1-4). Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2008-12-23 sprendimu nusprendė bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti kaip nežinybingą (b. l. 13-17). Sprendime nurodyta, kad tiesiogines ir kompensacines išmokas (tarp jų ir MPŪV) administruoja Agentūra, kuri turi teisę priimti sprendimus dėl paramos lėšų suteikimo. Remiantis Taisyklėmis, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas nesutinkantis su Agentūros priimtais sprendimais, gali juos apskųsti Agentūros direktoriui dėl jo įgaliotų darbuotojų priimtų sprendimų, o Agentūros direktoriaus sprendimai arba veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ministerijai teisė įtakoti Agentūros sprendimus konkretaus asmens atžvilgiu ir duoti įpareigojimus Agentūrai dėl to, koks turi būti jos sprendimas, teisės aktais nesuteikta. Nors Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir pasisakė dėl Agentūros rašto, kurį skundė pareiškėjas, jos pačios raštas neturi individualaus administracinio akto požymių, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Raštu išreikšta tik nuomonė apie Agentūros veiksmus bei ginčo su pareiškėju išeiga. Nuomonės vertinimas ar įpareigojimas keisti ją nėra Komisijos kompetencijoje.
LR Vyriausybės 2007-02-13 nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ Žemės ūkio ministerija paskirta Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau - ir EŽŪFKP) valdymo institucija ir kompetentinga institucija (1 p.), kuriai taip pat pavesta parengti ir patvirtinti EŽŪFKP paramos administravimo taisykles ir pagal šį fondą administruojamų priemonių įgyvendinimo taisykles (4.1.2. p.), nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę (2 p.). Įgyvendinant LR Vyriausybės 2007-02-13 nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 4.1.2. p. nuostatas, LR žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės, kurių 195-198 p. (taisyklių redakcija, galiojusi iki 2009-02-24) numatė, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai turi teisę apskųsti KDTS (Agentūros Kontrolės departamento teritoriniai skyriai), Agentūros ir valdymo institucijos veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka ir projekto įgyvendinimu. KDTS veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos administracinės atitikties tikrinimu, pareiškėjas gali apskųsti Agentūrai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius KDTS veiksmus. Detali skundų nagrinėjimo Agentūroje tvarka nustatoma darbo procedūrų aprašuose. Agentūros veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu ir atranka, pareiškėjas gali apskųsti valdymo institucijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros veiksmus. Valdymo institucija, gavusi pareiškėjo skundą, per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir priimti sprendimą, ar jie pagrįsti, atsižvelgdama į paraiškos registravimo ir vertinimo dokumentus. Jei valdymo institucija nusprendžia, kad Agentūros veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ji nedelsdama apie tai informuoja pareiškėją bei Agentūrą (rašte Agentūrai pridedama pareiškėjo skundo kopija). Jei valdymo institucija nusprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad Agentūros veiksmai yra nepagrįsti arba neteisėti, ji gali įpareigoti Agentūrą pakartoti vertinimo procedūrą ir/arba atlikti kitus veiksmus, pagal Agentūros kompetenciją. Tokiu atveju valdymo institucija nustato terminą, per kurį vertinimo procedūra turi būti pakartota ir/arba atlikti kiti veiksmai, ir, priėmusi sprendimą dėl pareiškėjo skundo, nedelsdama informuoja pareiškėją. Skundai nagrinėjami nepažeidžiant viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų. Skundams nagrinėti valdymo institucija gali sudaryti specialią komisiją. Tokia komisija veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą, komisijos sekretoriato funkcijas atlieka bei techniškai ją aptarnauja valdymo institucija. Skundams nagrinėti bei Taisyklių 37 punkte nurodytiems klausimams spręsti gali būti sudaroma viena komisija. Pareiškėjas ar paramos gavėjas, nesutikdamas su Agentūros ar valdymo institucijos sprendimais ar veiksmais, gali juos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška skundų nagrinėjimo tvarka numatyta ir nuo 2009-02-25 galiojančios Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių redakcijos 206-208 p.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008-12-23 sprendimas bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti kaip nežinybingą yra nepagrįstas: kaip numatė skundo padavimo ir nagrinėjimo metu galiojusių LR žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių 195-198 p. nuostatos, taip pat kaip nurodė teismo posėdyje atsakovių atstovai, Agentūros veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu ir atranka, pareiškėjas galėjo apskųsti valdymo institucijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros veiksmus. Valdymo institucija, kuria yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi skundą, gali nuspęsti, kad Agentūros veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, o nusprendusi, jog yra pagrindo manyti, kad Agentūros veiksmai yra nepagrįsti arba neteisėti, ji gali įpareigoti Agentūrą pakartoti vertinimo procedūrą ir/arba atlikti kitus veiksmus, pagal Agentūros kompetenciją, t. y. tokiu valdymo institucijos sprendimu nėra išreiškiama nuomonė, toks sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Aplinkybė, kad išnagrinėjus skundą priimamas sprendimas, kuris savo forma ar turiniu neatitinka teisės aktų reikalavimų, negali būti kliūtis tokį sprendimą paskųsti nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėja į LR žemės ūkio ministeriją kreipėsi skundu dėl Agentūros veiksmų, o ne prašymu dėl nuomonės pateikimo, LR žemės ūkio ministerija nagrinėjo skundą ir priėmė sprendimą, kuris, kaip ir yra nurodyta, gali būti skundžiamas LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151, 46 p. nuostata, numatanti, kad agentūros direktoriaus sprendimai arba veiksmai neveikimas gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, neeliminuoja pareiškėjos teisės apskųsti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimus arba veiksmus LR žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, o pastarosios sprendimus – administracinių ginčų komisijai arba teismui.
Kadangi pareiškėja pateiktu skundu siekia, kad jos ir atsakovių ginčas išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų iš esmės nagrinėjamas Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas naikinamas ir pareiškėjos skundas perduodamas nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Recource development group“ skundą patenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008-12-23 sprendimą Nr. 2008/01-4R-281 ir perduoti pareiškėjos UAB „Recource development group“ skundą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai iš naujo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.