- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- II-235-655/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03022-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ainora Kornelija Macevičienė, Kornelija Macevičienė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei O. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. L. skundą dėl 2013-02-07 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo Nr. A11-19677- (1.1.47-T1) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2013-03-12 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. L. skundas dėl 2013-02-07. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo Nr. A11-19677- (1.1.47-T1) panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nes nutarime nurodyti motyvai neatitinka faktinių aplinkybių. Nutarime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas buvo apklaustas komisijos posėdyje ir yra davęs parodymus, kai tuo metu pareiškėjas jame nedalyvavo. A. B. veiksmai parduodant pareiškėjo šeimai priklausantį metalinį garažą nepagrįstai pripažinti teisėtais. Garažų bendrijos pirmininkas, nebūdamas turto savininku, neturėjo jo parduoti. Bendrijos narių susirinkimo sprendimas, kuriuo remiantis parduotas jų šeimos turtas yra neteisėtas, todėl bendrijos pirmininko veiksmai, atlikti pagal neteisėtą sprendimą, negali būti laikomi teisėtais.
Teismo posėdžių metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad nei A. B., nei metalinių garažų bendrija, nebūdami garažo savininkais, neturėjo teisės parduoti. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ar jo šeimos nariai būtų gavę pranešimus apie turimą įsiskolinimą, apie pradėtą teisminį procesą dėl skolos išieškojimą ir apie priverstinį skolos išieškojimą. Bendrijos įstatuose taip pat nėra numatyta, kad gali būti parduotas bendrijos nariui priklausantis turtas, jeigu šis nevykdo visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų ar yra skolininkas.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundas nepagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjas bendrijai nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl pagal bendrijos įstatus bendrija turėjo teisę parduoti garažą, kurio savininkas daugiau kaip 3 metus nemoka bendrijos nario mokesčio.
Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai ir naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012-11-30 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, turinčios BK 294 str. 1d. (savavaldžiavimas) požymius. Nutarime motyvuotai išdėstytos aplinkybės, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, o būtent tai, kad baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytas didelės žalos, kaip nusikaltimo sudėties, požymis. Nenustačius, kad R. L. padaryta didelė žala, ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu nutrauktas ir padaryta išvada, kad pastarojo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. d. požymių, todėl iškelta administracinio teisės pažeidimo byla.
ATPK 188 str. (savavaldžiavimas) numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, vykdymą, jeigu nepadaryta esminė žala piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą akcentuota, jog „vertinant ar teisinė atsakomybė priskirtina administracinei ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai“, jog „teisės doktrina visuotinai pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesnį nusikaltimo pavojingumą nulemia ne tik objekto, bet ir kitų objektyvių bei subjektyvių požymių visuma“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Nusikalstama veika yra pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. Pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės.
Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis. Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – šių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbūs tampa šį padidintą ar sumažintą pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai.
Prokurorė spręsdama, kokia – baudžiamoji ar administracinė - atsakomybė taikytina A. B., atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančius požymius, o būtent į nukentėjusiajam R. L. padarytos žalos dydį.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo teisenos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra pakankami, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Administracinė komisija, spręsdama kaltės klausimą apsiribojo tik administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens paaiškinimu apie tai, kad parduodamas Lukoičių šeimai priklausantį turtą, jis elgėsi teisėtai, nes vadovavosi bendrijos įstatais ir 2008-04-12 bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolu.
Teismui pateiktų 13-osios laikinos metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 2.1.6. punkte nustatyta, kad Bendrija turi teisę valdyti, eksploatuoti bei remontuoti garažų patalpas arba perduoti šią teisę kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Kaip matyti iš pacituoto įstatų punkto, bendrijai nėra suteikta teisė disponuoti bendrijos narių turtu. Įstatų 4.3. yra nustatytos bendrijos narių pareigos, viena iš kurių yra - laiku mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas. 2008-04-12 bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokole yra pažymėta, kad „už skolas daugiau kaip 3m. bendrija turi teisę parduoti garažą“. Iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad prieš priimdami sprendimą parduoti bendrijos narių turtą už mokesčių nemokėjimą, bendrijos nariai nesvarstė klausimo, ar tai neprieštarauja bendrijos įstatams. Bendrijos susirinkimo protokole taip pat nėra nustatyta, ar už skolas gali būti parduotas tik bendrijos narių ar ir asmenų nesančių bendrijos nariais, turtas. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, po buvusios garažo savininkės mirties, niekas iš jos šeimos narių nebuvo priimtas į bendrijos narius ir tokio noro nėra išsakę.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, nustatęs šiame nutarime nurodytus administracinio teisės pažeidimo tyrimo trūkumus, negali sutikti su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, išvada, kad A. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Skirdamas administracinę nuobaudą už padarytą administracinį pažeidimą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, į pažeidėjo amžių ir socialinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. B. anksčiau būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn ir į tai, kad pažeidimas padarytas atliekant garažų bendrijos pirmininko pareigas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių arba jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-02-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-19677- ()11.1.47-T10 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
A. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą- įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.