- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2YT-2055-1145/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00202-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S., J. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Natalja Kuchareva
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S. ir J. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. S., valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjai J. S. ir J. Č. savo motinos A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo tikslu prašo teismo nustatyti: 1) juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini); 2) juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č. ir J. S. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos A. S. mirties (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motinos A. S. tėvas ir pareiškėjų senelis J. Š.. Po J. Š. mirties atsirado palikimas – neįregistruotas ūkiui priklausantis 87,85 m² bendro ploto namas ir 0,61 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Be to, pagal Utenos apskrities 1997 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 28517-45-2944 J. Š. buvo atkurta nuosavybės teisė į 10,57 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina A. S. po savo tėvo J. Š. mirties jo palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti – ji liko gyventi mirusiajam priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tą namą valdė ir rūpinosi juo kaip savo turtu iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), taip pat priėmė ir tėvui priklausiusį kilnojamąjį turtą: baldus, namų apyvokos reikmenis. A. S. 1992 m. vasario 5 d. testamentu paliko jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą savo vaikams: piniginį indėlį dukrai J. Č., nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis dukrai J. Č. ir sūnums J. S. ir S. S.. Po motinos A. S. mirties atsiradusį palikimą pareiškėjai priėmė, pradėdami jos turtą faktiškai valdyti – pareiškėja priėmė motinai priklausiusius pinigus, 1996 m. balandžio 25 d. pateikė Ignalinos rajono Rimšės apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą suteikti jai valdyti 10,92 ha ploto žemės sklypą, į kurį 1997 m. gruodžio 8 d. buvo atkurta nuosavybės teisė mirusiam J. Š. o pareiškėjas valdė ir rūpinosi kaip savo turtu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. liko gyventi tame name, mokėjo mokesčius, rūpinosi prie namo esančiu 0,61 ha ploto žemės sklypu, taip pat priėmė ir kilnojamąjį turtą: baldus, namų apyvokos reikmenis.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta laiku ir tinkamai teismo šaukimu, neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais – J. Š. mirties liudijimu, A. S. gimimo, sutuoktuvių ir mirties liudijimais, A. S. 1992 m. vasario 5 d. testamentu, J. Č. gimimo ir santuokos liudijimais, J. S. gimimo liudijimu, S. S. gimimo liudijimu, D. S. mirties liudijimu, ūkinės knygos išrašu, gyvenamojo namo inventorizacijos bylos išrašu, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Rimšės seniūnijos pažyma apie sudegusį namą, prašymais grąžinti žemę, Utenos apskrities 1997 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 28517-45-2944 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais – nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų J. S., J. Č. ir suinteresuoto asmens S. S. motinos A. S. tėvas ir pareiškėjų senelis J. Š.. Po J. Š. mirties atsirado palikimas – neįregistruotas ūkiui priklausantis 87,85 m² bendro ploto namas ir 0,61 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Be to, pagal Utenos apskrities 1997 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 28517-45-2944 J. Š. buvo atkurta nuosavybės teisė į 10,57 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). A. S., kuri 1992 m. vasario 5 d. testamentu paliko jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą savo vaikams J. Č., J. S. ir S. S., mirė (duomenys neskelbtini).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos, įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – 1964 m. CK). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. po J. Š. mirties, o pareiškėjai J. S. ir J. Č. po A. S. mirties palikimą priėmė, kadangi pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėjai, kaip A. S. įpėdiniai tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą, negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo.
Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jų motina po savo tėvo mirties ir jie patys po motinos mirties atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, priimdami palikimą per įstatymų numatytą terminą, pradėję jį faktiškai valdyti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
Bylos įrodymai tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėjai negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jų motina A. S. po savo tėvo J. Š. mirties, o jie patys po motinos A. S. mirties priėmė palikimą, todėl laikytina įrodyta bei nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, jog palikimas buvo priimtas, faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tam, kad pareiškėjai gautų paveldėjimo teisės liudijimus (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tam, kad J. S. ir J. Č. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimus.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.