- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-12
- Bylos Nr.
- AS-143-326-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) 2006 m. kovo 20 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) direktoriaus 2006 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 1643 ,,Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus direktorių išsiaiškinti, kodėl pasirinktas trečiasis asmuo, įskaitydamas lėšas į gavėjo sąskaitą, reikalauja atlygio, draudžiamo įstatymo. Taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio.
Pareiškėjas nurodė, kad neneigia, jog VSDFV Kauno skyriui yra skolingas 81,38 Lt, todėl dar 2004 m. gegužės 12 d. kreipėsi į šią instituciją dėl galimybės padengti skolą, nes įmokas priimti pasirinktas trečiasis asmuo, pažeisdamas Mokėjimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, reikalauja atlygio už lėšų įskaitymą į gavėjo sąskaitą. Teigė, kad jo prievolė yra atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetu, o VSDFV Kauno skyriaus prievolė – priimti įmoką. Jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 4 d.). Pabrėžė, kad skola atsirado dėl sprendimą priėmusios institucijos kaltės. Pareiškėjas nurodė, kad yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, lanko darbo biržos kursus, daug metų neturi pastovių pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2006 m. balandžio 12 d. skundo trūkumams pašalinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 1 d.).
Teismas nurodė, kad asmens paduodamas skundas (prašymas) teismui turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Pareiga paruošti įstatymus atitinkantį skundą (prašymą) tenka pareiškėjui. Kadangi pareiškėjo skundas neatitinka nurodytų reikalavimų, nustatytinas terminas trūkumams ištaisyti (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad privataus asmens kreipimosi į teismą forma yra skundas (ABTĮ 2 str. 20 d.). Skundą padavęs asmuo turi nurodyti (įvardinti) byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį pagal ABTĮ nustatytą tvarką (pareiškėją, atsakovą, trečiuosius suinteresuotus asmenis) bei pareiškėjo pilną adresą (gatvę, namo numerį (ir buto numerį) bei miestą (ar rajoną) (ABTĮ 23 str. 2 d. 2, 3, 4 p.). Teismo nuomone, iš skundo turinio neaišku, kokios pareiškėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, kokiais veiksmais (neveikimu) ar aktais atsakovas pažeidžia jo teises ar interesus. Pareiškėjas skundo reikalavimą formuluoja prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. vasario 21 d. sprendimą, tačiau nurodydamas skundo aplinkybes jis konstatuoja ir neneigia, kad yra skolingas VSDFV Kauno skyriui, nenurodo, kuo šis sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo tik veiksmus, kurie nesusiję su ginčijamo akto priėmimu. Jis įvardina trečiąjį asmenį, kuris ir pažeidžia Mokėjimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, nes reikalauja atlygio už lėšų įskaitymą į gavėjo sąskaitą. Teismas padarė išvadą, jog ginčo esmė yra ne VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. vasario 21 d. sprendimo panaikinimas, o kita, t. y. susijusi su trečiojo asmens daromais tariamais pažeidimais. Todėl pareiškėjui siūlytina patikslinti trečiąjį asmenį ir nurodyti, kaip yra pažeidžiamos jo teisės ir interesai, pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius skundo pagrindą. Tikslinant skundą atkreiptinas dėmesys, kad administraciniai teismai nagrinėja asmenų (skundus) prašymus tik dėl viešojo ir vidaus administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (ABTĮ 15 str. 1 d.). Teismo nuomone, tikslintini ir skundo reikalavimai. Skundo reikalavimas turi būti suformuluotas konkrečiai ir aiškiai. Pareiškėjas prašo panaikinti ,,skundžiamą aktą“, tačiau nenurodo, koks tai yra aktas, kas ir kada jį priėmė, todėl siūlytina reikalavimą patikslinti. Antrasis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma teismo įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus direktorių išsiaiškinti, kodėl pasirinktas trečiasis asmuo, įskaitydamas lėšas į gavėjo sąskaitą, reikalauja atlygio, draudžiamo įstatymo, suformuluotas netinkamai, nes tokio teisės gynimo būdo įstatymas nenumato (ABTĮ 3 str. 1 d., 15, 88 str.). Be to, administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40 straipsnyje. Kadangi skundo reikalavimai nepriskirtini ABTĮ 40 straipsnyje nurodytiems atvejams, todėl pareiškėjas turi sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 24 str. 2 d., 39, 40 str.) arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio. Teismas pažymėjo, jog prie skundo yra pateiktas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir 2006 m. kovo 15 d. Kauno darbo biržos pažyma apie gautas pajamas nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. vasario 28 d. Tačiau sprendžiant klausimą apie asmens turtinę padėtį vien tik duomenų iš darbo biržos nepakanka. Pateikta pažyma nurodytu laikotarpiu pažymi asmens socialinę, bet ne tikrąją turtinę padėtį (pvz., į teismą besikreipiantis asmuo gali turėti nekilnojamojo arba kito brangaus turto, gauti pajamas iš kitų šaltinių ir pan.). Todėl pareiškėjui siūlytina pateikti papildomus įrodymus, liudijančius jo (šeimos) turtinę padėtį. Tokiais dokumentais gali būti pažymos iš nekilnojamojo turto registro centro, mokesčių inspekcijos, turto deklaracijos ir pan. Teismas konstatavo, kad esant aptartoms aplinkybėms skundas negali būti priimtas nagrinėti, todėl nustatytinas terminas trūkumams pašalinti, pasiūlant pareiškėjui per nustatytą terminą pateikti teismui naują skundą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Pažymėjo, jog per nurodytą terminą nepašalinus trūkumų skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2006 m. balandžio 10 d. patikslintu skundu prašė pripažinti neįrodinėtinomis aplinkybes, kad kredito įstaigos ima atlygį už lėšų įskaitymą į gavėjo sąskaitą, panaikinti VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2006 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 1643 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus direktorių išsiaiškinti, kodėl pasirinkti tretieji asmenys, įskaitydami lėšas į gavėjo sąskaitą, reikalauja atlygio, draudžiamo įstatymo, arba sudaryti galimybę atsiskaityti su VSDF netenkinant trečiųjų asmenų privačių interesų. Taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio.
Pareiškėjas iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir pirminiame skunde. Be to, pažymėjo, kad negali nurodyti konkretaus trečiojo asmens, nes visiems yra žinoma, jog visos kredito įstaigos reikalauja atlygio už lėšų įskaitymą į gavėjo sąskaitą. Pabrėžė, kad sumokėti žyminio mokesčio negali dėl anksčiau nurodytos priežasties.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Teismas nurodė, kad pareiškėjo ir patikslintas skundas neatitinka skundo formos ir turinio reikalavimų. Pažymėjo, kad teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimus ir tų reikalavimų pagrindimą. Priešingu atveju teismas neturi galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir negali už pareiškėją suformuluoti skundo dalyko ir pagrindo. Teismas nurodė, jog iš patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas pašalino kai kuriuos šio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, tačiau visiškai savo pareigos neįvykdė. Pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, kuo yra neteisėtas VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2006 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 1643 bei kokias teises ir teisėtus interesus pažeidė atsakovas, priimdamas šį sprendimą. Pareiškėjas pripažįsta, kad yra skolingas VSDFV Kauno skyriui, bei nurodo, jog skolos negali sumokėti, nes taip yra tenkinami trečiųjų asmenų – kredito įstaigų – interesai, bet tokio asmens (kredito įstaigos) nenurodo. Be to, nepašalinęs pirminio skundo trūkumų, pareiškėjas iškėlė naują reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti neįrodinėtina aplinkybę, kad kredito įstaigos ima atlygį už lėšų įskaitymą. Šis reikalavimas suformuluotas taip pat netinkamai, nes tokio teisės gynimo būdo įstatymas nenumato. Teismas pabrėžė, kad 2006 m. kovo 28 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, jog tikslinant skundą būtina atsižvelgti, kad administraciniai teismai nagrinėja asmenų skundus (prašymus) tik dėl viešojo ir vidaus administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (ABTĮ 15 str. 1 d.). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas savo teisės pažeidimą kildina iš kredito įstaigų veiklos, kurios, pažeisdamos Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 8 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį, reikalauja nepagrįsto atlygio už suteiktas paslaugas. Todėl atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad tokio pobūdžio ginčams nagrinėti įstatymas numato išankstinę neteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką (Mokėjimų įstatymo 22 str. 2 d., 23 str. 1 d.). Vertindamas aptartas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino 2006 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų, todėl teismo procesas negalimas ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio ateityje pareiškėjui kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartis varžo konstitucinę teisę kreiptis į teismą.
2. Nesutinka mokėti kredito įstaigoms atlygio už lėšų įskaitymą į gavėjo sąskaitą, todėl neišduodamas naujas verslo liudijimas.
3. Bandė išspręsti ginčą ikiteismine tvarka: kreipėsi į policiją, prokuratūrą, Seimo kontrolierius, akcinę bendrovę banką ,,Hansabankas“.
4. Gavėjo valia jį siekiama nubausti.
5. Skundžia sprendimą tos institucijos, kuri nieko nepadarė, kad ginčas būtų išspręstas taikiai.
6. Teismui yra pateikęs motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administraciniam teismui paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 (skundo (prašymo) forma ir turinys), 24 (skundo (prašymo) priedai) ir 39 (žyminio mokesčio dydis) straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Įvertinus pareiškėjo Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą (b. l. 2), darytina išvada, kad jis neatitinka paminėtuose ABTĮ straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas 2006 m. kovo 28 d. nutartimi pagrįstai, nurodęs skundo trūkumus, nustatė terminą jiems pašalinti.
Įvertinus pareiškėjo teismui pateiktą patikslintą skundą (b. l. 11), konstatuotina, jog pareiškėjas nepašalino paminėtoje teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduotu (nors nurodė, kad atsisako priimti skundą) ir grąžinti jį pareiškėjui.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.