Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-303-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
T-303-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09190-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
T. J.
Kategorijos
Bylos Nr. T-303-1058/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09190-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 59-15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmestas, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis pakeistas, iš nuosprendžio pašalinant nuorodas į BK 24 straipsnio 3 dalį.

Bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. gruodžio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. gegužės 24 d., 1/3 dalį bausmės nuteistasis atliko – 2019 m. rugsėjo 23 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 20 d. – 1 metai 3 mėnesiai ir 4 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 59-15 nutarta taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, be intensyvios priežiūros taikymo. Komisija atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 83 taškai (statinių veiksnių taškai – 45, dinaminių – 38), kuri nors ir liko nepakitusi, tačiau nedidėja, į nuteistojo atitikimą formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams, į tai, kad jis nebaustas, du kartus skatintas, mokosi, lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą, padarė išvadą, jog T. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Komisija lygtinio paleidimo atveju siūlo nustatyti T. J. šias baudžiamojo poveikio priemones – 1) neišeiti iš namų tam tikru nustatytu laiku iki 2021 m. gegužės 24 d.; 2) nevartoti alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų iki 2021 m. gegužės 24 d.

Prokuroro atsiliepimo negauta.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

T. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. J. Komisijai pristatomas pirmą kartą, praeityje teistas septynis kartus, būdingas nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Amžius pirmojo teistumo metu – 16 metų. Taigi anksti pradėta kaupti antisocialaus elgesio patirtis, formavo įprotį spręsti gyvenimiškas problemas neteisėtomis priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje nuteistasis atlieka jau antrą kartą, todėl puikiai suvokia savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, vis tik akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Praeityje T. J. net 5 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šiuo metu T. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymą, veika padaryta esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, be to, nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu. Išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, visgi, nuteistojo teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas ir padarymo aplinkybės, neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir liudija apie didesnį jo asmenybės pavojingumą, o tuo pačiu ir apie jo galimybes laikytis įstatymų ateityje. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir T. J. teistumų istorija liudija apie pačios probacijos neveiksmingumą, kas sudaro pagrindą teigti, jog pernelyg ankstyvas paleidimas į laisvę gali sudaryti nuteistajam nebaudžiamumo jausmą.

Paleistas lygtinai nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, byloje yra pažyma, patvirtinanti, kad lygtinio paleidimo atveju motina jį priimtų gyventi (b. l. 14). Kita vertus, anksčiau atliekant patikrinimą tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu, kur išėjęs į laisvę ketina gyventi nuteistasis, patikrinimų metu namų teritorijoje ne kartą užfiksuoti neblaivūs asmenys bei bendrauta su galimai neblaiviu nuteistojo tėvu (asmens b. l. 50). Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar aplinka, kurioje galimai nevengiama girtauti, yra tinkama siekiant pakeisti nuteistojo elgesį teigiama linkme ir turės jam tinkamą poveikį sėkmingai integruojantis į visuomenę.

Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų oficialų darbą, yra pateikta UAB „V“ direktorės pažyma, kurioje pažymima, kad T. J. lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai. Kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis įgijęs pagrindinį išsilavinimą ir profesiją, toliau nėra motyvuotas įsidarbinti, tobulinti darbinių įgūdžių, pataisos įstaigoje nedirba ir dėl darbo nesikreipė. Išvadoje yra akcentuojamos neigiamos nuteistojo nuostatos į darbinę veiklą, kas apsunkina sėkmingą integraciją į visuomenę. Pažymėtina, kad T. J. būdamas laisvėje nedirbo, nuolatinių pajamų neturėjo ir tai buvo tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Darbinio užimtumo nebuvimas sudarė objektyvų pagrindą gauti lėšų pragyvenimui neteisėtu, nusikalstamu keliu, ką nuteistasis ir darė, t. y. savo materialinius poreikius jis tenkindavo darydamas nusikaltimas veikas. Išsilavinimo, darbinių įgūdžių stoka, taip pat tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, leidžia abejoti jo darbine motyvacija išėjus į laisvę ir galimybe išlaikyti ilgalaikius darbo santykius bei finansinį stabilumą. Pataisos namai vykdomųjų dokumentų dėl T. J. skolų neturi, tačiau, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, jo finansinė padėtis šiuo metu nėra stabili. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste, darbinės veiklos nebuvimas, materialinių išteklių valdymo įgūdžių stoka išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu, sudarančiu pagrindą abejoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, lokaliniame sektoriuje, kuriame nuteistųjų neformaliosios taisyklės yra svarbios. Pataisos įstaigoje jis adaptavosi be išskirtinių sunkumų, bausmės atlikimo laikotarpiu nėra pažeidęs nustatytos elgesio tvarkos taisyklių, nebaustas, du kartus skatintas, kas rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme ir neabejotinai vertintina teigiamai. Kita vertus, tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Pagal OASys vertinimo metodiką T. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 83 taškai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš 83 taškų net 38 taškai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisijos nutarime yra pažymėta, kad lyginant su pirminiu vertinimu nuteistojo pakartotinio elgesio rizika nepakito. Teismas taip pat nenustatė, jog nuteistojo elgesys, mąstymas bei nuostatos būtų iš esmės pakitusios ir leistų spręsti apie nuoseklią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Visų pirma Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik dalinai. Interviu metu T. J. taip pat nebuvo motyvuotas suteikti apie save vertinimui reikalingos informacijos. Tokios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo motyvaciją keistis teigiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad T. J. būdinga žema savivertė, impulsyvumas, jis turi sunkumų prisiimdamas atsakomybę už savo elgesį, identifikuojant neigimas savo asmenines savybes, kurias reiktų koreguoti, stokoja kritinio požiūrio į save, nepastebi savo trūkumų, ignoruoja nesėkmes. Nuteistasis turi emocijų valdymo sunkumų - emocijos nebrandžios, jam trūksta savikontrolės (pasižymi nevaldomu, impulsyviu elgesiu darydamas nusikaltimus). Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad jis pasirenka netinkamus būdus savo poreikiams tenkinti, negeba susitvarkyti su kitų asmenų neigiamu poveikiu, neįvertina savo elgesio neigiamų pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, neidentifikuoja problemų, pasirenka netinkamus būdus jas spręsti. Analizuojant nuteistojo dabartinį mąstymą ir elgesį, galima teigti, kad situacijas jis vertina vienpusiškai, nesavikritiškas savo elgesio klaidoms, atsakomybę perkelia aplinkybėms. Nustatytos aplinkybės leidžia abejoti, kad T. J. yra pasirengęs gyvenimui laisvėje, iš tiesų padarė tinkamas išvadas ir pasimokė iš savo nusikalstamo elgesio bei turės pakankamai motyvacijos pats koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje ir negrįš prie nusikalstamų veikų darymo.

Bausmės atlikimo metu T. J. įgijo pagrindinį išsilavinimą, dalyvavo pozityvaus užimtumo programoje, duomenų apie alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nėra, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su mama ir seserimi, lygtinio paleidimo atveju, kaip minėta, turėtų gyvenamąją vietą ir darbą. Minėtas aplinkybes teismas laiko svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, nuobaudų neturėjimas, darbo bei gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, socialiniai ryšiai, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčius veiksnius, kurie nėra iš esmės pakitę, pasiruošimą gyvenimui laisvėje bei neatliktą bausmės dalį (neatlikta beveik pusė paskirtos bausmės), teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 59-15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. J., todėl nutarimas netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė