Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-01 · Byla Nr. 1K-99-312-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
1K-99-312-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Pareiškėjas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Byla Nr. 1K-99-312/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12.; 2.12.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant A. C.,dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui Deividui Vaičikauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Deivydo Vaičikausko (toliau tekste - pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 12 d. nutarties, kuria buvo dalinai apribota nuosavybės teisė į pareiškėjui priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. gegužės 6 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto praturtėjimo, t. y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189¹ str. 1 d., padarymo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. birželio 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į automobilį „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šio laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas baigėsi 2011 m. gruodžio 6 d. ir jis nebuvo pratęstas.

Praėjus beveik mėnesiui nuo minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo termino pabaigos, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2011 m. sausio 12 d. nutarimu vėl apribojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisę į tą patį automobilį ir kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas priimti nutartį nuo 2011 m. sausio 12 d. trims mėnesiams nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą UAB (duomenys neskelbtini) turtui - automobiliui „BMV X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi prokuroro prašymą patenkino. Teisėjas nutartį motyvavo tuo, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja kiek kartų tam pačiam, to paties asmens turtui gali būti apribota nuosavybės teisė, svarbu tik tai, kad nuosavybės apribojimui būtų teisėtas pagrindas. Prokurorui priėmus naują nutarimą apriboti nuosavybės teisę, apribojimo trukmės terminą nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 151 str. 6 d., todėl nereikia kreiptis į teismą prašant pratęsti apribojimo terminą. Esant nevienodai teisminei praktikai ir siekiant pašalinti abejones, kurios gali kilti dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo vien pagal prokuroro nutarimą esant akivaizdžiam laikino nuosavybės teisės apribojimo kaip procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindui (galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas), nustatytas laikinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą turtą apribojimo terminas.

Pareiškėjo nuomone, tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, tiek Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2012 m. sausio 12 d. nutarimas neteisėti, todėl naikintini. Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 bei 7 dalys yra imperatyvios normos, jų nuostatų privaloma laikytis tiek prokurorams, tiek teisėjams. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 189¹ str., yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, todėl, pareiškėjo manymu, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teises apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius.

Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 d. numatyti terminai yra naikinamieji - jie negali būti sustabdomi, jiems pasibaigus, po tam tikro laiko tarpo pratęsiami ar atnaujinami. Be to, pareiškėjo nuomone, procesinės prievartos priemonės kaip suėmimas, laikinas sulaikymas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas toje pačioje byloje, tų pačių asmenų atžvilgiu pakartotinai gali būti taikomos, kai atsiranda naujos aplinkybės, nauji jų taikymo pagrindai, o ne tais pačiais pagrindais, kuriais buvo skirtos pirmą kartą. Šiuo atveju akivaizdu, kad iš naujo nuosavybės teisė apribota dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro aplaidumo.

Skunde taip pat nesutinkama su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teiginiu, kad prokurorui priėmus naują nutarimą apriboti nuosavybės teisę, apribojimo trukmės terminą nustato Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 d., todėl nereikia kreiptis į teismą prašant pratęsti apribojimo terminą. Pareiškėjo nuomone, teisėjas kartu su prokuroru paskyręs tariamai naują laikino nuosavybės teisės termino apribojimą ir kartu nustatęs neva tik prasidedantį jo taikymo terminą, skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizavo to apribojimo taikymo pagrindų buvimo, tik abstrakčiai nurodė, kad yra akivaizdūs laikino nuosavybes teisės apribojimo pagrindai (galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis konfiskavimas), visiškai nenurodydamas tuos pagrindus patvirtinančių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, automobilis ar lėšos jam įgyti nebuvo nusikaltimo įrankiu, priemone ar rezultatu. Įgyjant šį turtą, bendrovė ar ją atstovaujantys asmenys nežinojo, kad prieš tai juo disponavę asmenys automobilį būtų įgiję nusikalstamu ar kitokiu neteisėtu būdu. Šis automobilis nebuvo naudojamas kokiai nors nusikalstamai veikai daryti. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos vadovas neįtariami kokios nors nusikalstamos veikos, tame tarpe ir numatytos Lietuvos Respublikos BK 189¹ str., padarymu.

Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartimi buvo pažeista ir prokuroro nutarimų skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą apskundimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 151 str. tokie nutarimai turėtų būti skundžiami būtent ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas pasielgė priešingai, jis faktiškai patvirtino neteisėtą prokuroro nutarimą, todėl šiuo atveju tiek prokuroro nutarimas, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skųstini aukštesniajam teismui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą. Todėl nurodyta priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 dalyje numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad laikinai nuosavybės teisės gali būti apribojamos ir juridinio asmens turtui, kai siekiama užtikrinti galimą išplėstinį turto konfiskavimą arba siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartyje Nr. 2K-445-2007 išaiškino, kad baudžiamasis įstatymas numato galimybę konfiskuoti turtą, esantį ne tik pas kaltininką, bet ir pas kitus asmenis. Tai atitinka nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punkte, kuris nustato, kad kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jeigu įgydami turtą, jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos. Iš minėtos normos turinio matyti, kad kalbama apie turto perdavimą kitiems asmenims. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki šiol ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra baigtas, o ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad automobilis „BMW X6“ galimai įgytas už kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytas lėšas, dėl to šiam turtui galimas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Pažymėtina, kad apygardos teismas, nagrinėdamas skundus BPK X dalyje nustatyta tvarka, patikrina ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Patikrinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo (ar jo termino pratęsimo), kaltės klausimas surinktų įrodymų pakankamumo, leistinumo ir pagrįstumo aspektu, nėra svarstomas. Dėl to konstatuotina, kad nuosavybės teisių apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui yra taikomas pagrįstai, o pareiškėjo skunde nurodyti motyvai dėl to, kad automobilis ar lėšos jam įgyti nebuvo nusikaltimo įrankiu, priemone ar rezultatu ir t. t., yra atmestini.

Neginčytina, kad taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau pažymėtina tai, kad taikant minėtas priemones, yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju, siekiama užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą. Lietuvos Respublikos BPK 116 str. nurodyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Taigi, iš Lietuvos Respublikos BPK 116 straipsnio nuostatų seka, kad imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 d. nuosavybės teisių apribojimo maksimali trukmė – šeši mėnesiai, tačiau pastaroji įstatyminė norma įtvirtina šio termino pratęsimo galimybę, t. y. šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Tuo tarpu, baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 str. 7 d.). Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 189¹ str., yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, todėl prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teises apribojimo terminas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu gali būti pratęstas du kartus po tris mėnesius, t. y. bendras procesinės prievartos priemonės taikymo terminas dėl galimai padaryto apysunkio nusikaltimo negali būti ilgesnis negu dvylika mėnesių. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, būtent pats nuosavybės teisės apribojimo terminas turi lemiamą reikšmę sprendžiant ar buvo pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos. Šiuo atveju faktas, kad prokuroras iš karto po jo 2011 m. birželio 16 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės termino apribojimo pabaigos nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl jo pratęsimo, nepanaikina prokuroro teisės pasinaudoti šia galimybe. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo teiginiu, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, kiek kartų tam pačiam to paties asmens turtui gali būti apribota nuosavybės teisė, svarbu tik tai, kad nuosavybės apribojimui būtų teisėtas pagrindas. Be to, faktas, kad formaliai pasibaigė prokuroro nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas nereiškia, kad išnyko laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai. Pažymėtina, ir tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinės prievartos, o ne kardomoji priemonė. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, prokuroras 2012 m. sausio 12 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydamas nustatyti trims mėnesiams UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „BMW X6“. Teismui nustačius laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą dar trims mėnesiams, bendras dvylikos mėnesių laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas nebuvo viršytas, todėl baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Dėl to naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 12 d. nutartį nėra pagrindo.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė. Minėta procesinės prievartos priemonė tam tikra prasme yra numatyta netgi civiliniame procese, nes laikinųjų apsaugos priemonių institutas, esant tam tikroms sąlygoms leidžia apriboti nuosavybės teisę į atsakovo turtą. Teismui priėmus nuosprendį byloje, neabejotinai bus išspręstas automobilio, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, klausimas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui yra paskirtas tik dalinis nuosavybės teisių apribojimas į minėtą automobilį, neuždraudžiant juo naudotis, dėl to pareiškėjo patiriami nepatogumai yra minimalūs ir nėra laikytini nusveriančiais visuomeninį interesą, kad nusikalstamomis veikomis padaryta žala būtų atlyginta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 d., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė