Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui S. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie bylą ir teismo posėdį informuotos tinkamai, šalių dalyvavimas nagrinėjant bylą nėra pripažintas būtinu. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus prašymus, nutarė bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 13 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau – pradinis kreditorius) su atsakovu nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė sutartį Nr. 637257, kuria atsakovui suteiktas 434,43 Eur (1500 Lt) vartojimo kreditas, paskolos grąžinimo terminas 30 dienų – 2012 m. kovo 14 d. Pagal sutartas sąlygas atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti, sumokėti sutarties sudarymo mokestį ir palūkanas. Kadangi atsakovas įsipareigojimų pagal minėtą sutartį tinkamai nevykdė, pradinė kreditorė 2016 m. gruodžio 11 d. vienašališkai sutartį nutraukė. 2016 m. lapkričio 28 d. pagal Gautinų sumų pirkimo–pardavimo sutartį pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises „B2Kapital SIA“. Pagal 2020 m. kovo 1 d. Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PR-20-220 kreditorius „B2Kapital SIA“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. birželio 5 d. raštu.

5. Atsakovas, neigdamas paskolos sudarymą, tvirtina, kad nėra AB „Swedbank“ klientas. Be to, neigia 2012 m. vasario 13 d. paskolos sutarties sudarymą ir iš to kylančias prievoles. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovui buvo suteikta ieškinyje nurodyto dydžio paskola, t. y. sąskaitos išrašą, kad 2012 m. vasario 13 d. buvo pervesta 1 500 Lt į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, priklausančią atsakovui S. V. Išraše nurodytas sutarties Nr. 637257. Šie duomenys paneigia atsakovo argumentus, kad jis nėra AB „Swedbank“ klientas, ir, priešingai, patvirtina, kad banko sąskaita, į kurią buvo pervestas ginčijamas kreditas, priklausė atsakovui.

6. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Atsakovas ieškovės pateiktų duomenų nepaneigė, į banką dėl sąskaitos savininko duomenų nesikreipė.

7. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu dėl skolų išieškojimo vartojimo kredito sutarčių pagrindu daug metų reikalavimus reiškė ir kiti kreditoriai, todėl atsakovas turi kredito sutarčių sudarymo bei skolinimosi patirties. Nors ginčo sutartis sudaryta nuotoliniu būdu, atsakovas neįrodinėja ir nepateikė duomenų, kad jo vardu kreditą galėjo paimti kitas asmuo.

8. Atsakovo argumentai, kad banko sąskaita, į kurią buvo pervesti kredito pinigai, priklauso ne jam, atmestini kaip nepagrįsti nes, jeigu paskolos paėmimo metu atsakovui priklausanti banko sąskaita buvo uždaryta ar priklausė ne jam, kreditoriaus pervestos lėšos į ją nebūtų patekusios, o atsakovas nebūtų turėjęs galimybės iš tos sąskaitos pervesti 1 ct mokestį kreditorei, siekiančiai patvirtinti atsakovo registraciją, nes, nesutapus banko sąskaitos turėtojui, inicijuotas pavedimas atmetamas. Tai, kad nuo 2012 m. sutarties sudarymo praėjo ilgas laiko tarpas ir atsakovas nepamena visų sutarties sudarymo aplinkybių, neatleidžia jo nuo įrodinėjimo pareigos.

9. Ieškovė taip pat pateikė 2010 m. rugpjūčio 12 d. banko sąskaitos išrašą dėl paskolos suteikimo patvirtinimo ir registracijos mokesčio pervedimo. Nors šis išrašas yra atliktas anksčiau nei sudaryta ginčo sutartis ir galimai patvirtina kitos sutarties tarp šalių sudarymą, tačiau ginčo sutarties sudarymą be kita ko patvirtina ir kitos byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės. Pagal 2012 m. vasario 13 d. sutarties bendrųjų sąlygų 2 punktą, paskolos davėjas (pradinis kreditorius) klientui perveda jo prašomą suteikti kreditą tik tada, kai jis nurodo visus reikiamus savo duomenis ir patvirtina registraciją, iš savo asmeninės sąskaitos pervesdamas 1 ct registracijos mokestį į UAB „IPF Digital Lietuva“ banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas registracijos metu klientui suteiktą kodą MD5. Todėl ir nagrinėjamu atveju, tik atlikus šiuos veiksmus, pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ 2012 m. vasario 13 d. pavedimu į atsakovo asmeninę banko sąskaitą pervedė 1 500 Lt kredito sumą. Šiame išraše (dėl 1 ct pervedimo) nurodyta atsakovo banko sąskaita sutampa su banko sąskaita, į kurią buvo pervestas ginčijamas kreditas, kas taip pat paneigia atsakovo teiginius dėl jo nesinaudojimo ginčo sąskaita.

10. Be to, tik užsiregistravus paskolos davėjo UAB „IPF Digital Lietuva“ tinklalapyje leidžiama pradėti paraiškos pildymo ir pateikimo procedūrą, suteikiamas kliento kodas. 2012 m. vasario 13 d. sutartyje kliento kodas, suteiktas atsakovui, yra nurodytas, kas taip pat patvirtina, kad atsakovas kreipėsi dėl paskolos suteikimo, pildė paraišką (sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 punktas). Pažymėtina, kad, kreipiantis dėl kredito suteikimo, kreditoriui buvo nurodyti labai konkretūs ir paprastai tik konkrečiam asmeniui žinomi asmens duomenys, tokie kaip asmens kodas, banko sąskaitos numeris, gyvenamosios vietos, elektroninio pašto adresai, telefono numeris.

11. Atsižvelgiant į tai, kad banko sąskaita, į kurią buvo pervesta nurodyta pinigų suma, priklauso atsakovui, darytina išvada, kad atsakovas prieš tai nustatyta tvarka patvirtino savo sutikimą su pradinio kreditoriaus pasiūlytomis paskolos sutarties sąlygomis ir pradinis kreditorius 2012 m. vasario 13 d. sudarytis sutarties pagrindu atsakovui suteikė 434,43 Eur (1500 Lt) kreditą.

12. Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis jis remiasi. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo suteiktas kreditas, kuris buvo pervestas į jam priklausančią banko sąskaitą, tačiau atsakovas su kreditore neatsiskaitė. Atsakovo teiginiai, jog jam paskola nebuvo suteikta, nepagrįsti jokiais įrodymais ir nepanaikina ieškovės teisės reikalauti atlyginimo už suteiktą kreditą iš atsakovo, su kuriuo ieškovę (pradinį kreditorių) siejo sutartiniai santykiai. Atsakovo atleidimas nuo skolos mokėjimo, vadovaujantis vien tik jo nurodytomis, įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis, reikštų žalos kilimą ieškovei.

Dėl senaties taikymo

13. Vienas iš atsakovo nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentų yra tai, kad ieškovė ilgą laiką delsė ir nereikalavo kredito grąžinimo, tai pat prašo taikyti ieškinio senatį. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Ieškovo teisė apsispręsti, ar kreiptis ir kuriuo momentu kreiptis dėl savo teisių gynimo, gali būti ribojama tik suėjus ieškinio senaties terminui (laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį) ir atsakovui to reikalaujant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnis, 1.126 straipsnio 2 dalis).

14. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista.

15. Šiuo atveju sutarties įvykdymo terminas – 2012 m. kovo 14 d. 2016 m. lapkričio 25 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodyta, kad 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. balandžio 3 d. atsakovui buvo siųsti priminimai dėl skolos. Su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl ginčo skolos priteisimo iš atsakovo ieškovė kreipėsi 2022 m. kovo 21 d. (teismo įsakymas išduotas 2022 m. kovo 22 d. civilinės bylos Nr. eL2-3708-965/2022).

16. Pažymėtina, kad pradinė kreditorė su atsakovu sutartį nutraukė 2016 m. gruodžio 11 d., prieš tai 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimu nustačiusi terminą skolai padengti, todėl ieškovei, kuriai buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovo skolą, teisė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo skaičiuojama nuo 2016 m. gruodžio 11 d., priešingai nei skaičiuoja atsakovas (CK 1.127 str. 1 ir 3 d.). Iš pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovė reikalavo grąžinti skolą, atsakovui išsiųstas 2020 m. birželio 5 d. priminimas kartu su pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo. Tai sudaro pagrindą teigti, kad bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnis, 6.218 straipsnio 1 dalis). Taip pat teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovė per ilgai delsė kreiptis į teismą dėl skolos išreikalavimo.

Dėl ieškinio reikalavimų

17. Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

18. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis).

19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismui atmetus atsakovo nurodomas aplinkybes dėl nesutikimo su ieškiniu, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Ieškovė pagrindė reiškiamo reikalavimo atsiradimo pagrindus, teismas nustatė, kad byloje pateikti skolos suteikimą pagrindžiantys dokumentai – sąskaitos išrašas, kuriame matyti, kad atsakovui vartojimo kreditas buvo suteiktas, bei įrodymai, patvirtinantys ginčo vartojimo kredito sutarties pasirašymo faktą. Pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė, t. y. laiku kredito negrąžino. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 434,43 Eur negrąžinto kredito, 17,38 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 23,67 Eur palūkanų, nesumokėtų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

20. Atsakovas taip pat įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos (Sutarties 5.1. punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, tenkintinas ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 41,23 Eur delspinigius (už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. gegužės 6 d.)

21. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

23. Šioje byloje susidarė 19,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. V. 434,43 Eur negrąžinto kredito, 17,38 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 23,67 Eur palūkanų, 41,23 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 516,71 Eur (penkių šimtų šešiolikos eurų 71 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“.

Priteisti iš atsakovo S. V. 19,39 Eur (devyniolika eurų 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.