- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-994-510/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Jolita Cirulienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- S.L. Ž., Stasės L
- Atsakovas
- R., R. M.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei S.L. Ž., jos atstovams L. Ž. ir advokatei S.Kupčiūnienei, atsakovei R. M., jos atstovui advokatui A.Markūnui, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei I.Brazei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Stasės L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-994-54/2008 pagal ieškovės S.L. Ž. ieškinį atsakovei R. M., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, 18-ajam notarų biurui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (1t, b.l.162-166) prašė pripažinti sandorį - sutikimą, duotą atsakovei 2006 m. rugsėjo 5 d. Kauno 18-ajame notarų biure registro Nr.L-5780, kad atsakovė R. M. rekonstruotų jai priklausantį namą, (duomenys neskelbtini), įrengtų gyvenamąsias patalpas antrajame šio pastato aukšte ir pakeistų susidėvėjusią šiferio stogo dangą skarda iki pat ieškovės gyvenamojo namo stogo, negaliojančiu nuo pat jo surašymo momento; panaikinti 2006 m. gruodžio 29 d. išduotą atsakovei statybos leidimą Nr. 38-3 GR-898-825; pripažinti atsakovės pastatytą 2 aukštą savavališka statyba ir įpareigoti jį nugriauti.
Ieškovė nurodė, jog su atsakove yra namų (duomenys neskelbtini) savininkės. Abu namai sublokuoti, vieno aukšto. 2006 m. rugsėjo 5 d. atsakovės prašoma, Kauno 18-ajame notarų biure ieškovė pasirašė sutikimą, kad atsakovė rekonstruotų jai priklausantį namą, (duomenys neskelbtini), o būtent: įrengtų gyvenamąsias patalpas antrajame šio pastato aukšte ir pakeistų susidėvėjusią šiferio stogo dangą skarda iki pat ieškovės gyvenamojo namo stogo. Tokį pat sutikimą atsakovė parašė ir ieškovei. Iki rašant tokį sutikimą, su atsakove kelis metus buvo tartasi, kad abi šalys įsirenginės tik esamas mansardas, keis stogo dangą, pagrąžins estetinį namo vaizdą, nekeičiant pagrindinių namo matmenų. Tai turėjo būti įvardijama kaip kapitalinis remontas, o ne rekonstrukcija. Ieškovės teigimu, atsakovė, prašydama tokio sutikimo, ieškovę suklaidino, sakydama, kad esamame pastate ji įsirengs mansardą, pakeis susidėvėjusią šiferio stogo dangą skarda iki pat ieškovės gyvenamojo namo stogo, o ne virš ieškovės gyvenamojo namo stogo, kaip dabar bando daryti atsakovė. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad namo aukštis ir konstrukcija nesikeis. Įrašas pasirašytame sutikime, kad atsakovė įrengtų gyvenamas patalpas šio namo antrajame aukšte neatitinka tikrovės, nes šis namas viso vieno aukšto. Ieškovė - 73 metų amžiaus, invalidė, blogai girdi, dažnai sunkiai susivokia gyvenimiškose situacijose. Namo rekonstrukcijos projekto atsakovė ieškovei nepateikė. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 15.4 punkte numatyta, jog tam, kad gautų statybos leidimą, statytojas turi pateikti savivaldybės administracijos subjektui sutartį su gretimo žemės sklypo savininku dėl šio sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį. Jokia sutartis dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį su ieškove nebuvo sudaryta. LR Statybos įstatymo 13 straipsnio 3 punktas ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ 11.1 punktas įpareigoja projektuotoją apžiūrėti pamatus ir ieškovės rūsio viduje, nes pamatai tarp namų yra vientisi. Tai nebuvo atlikta. Po sienų išmūrijimo ieškovė atsakovės pamatuose pastebėjo supleišėjusias vietas virš rūsio langų. Neaišku, kaip tai atsilieps ieškovės pamatams. Be to, atsakovės gyvenamojo namo rytinė siena sutampa su sklypo riba, o šiaurinė pastato dalis yra 0,8 - 1,1 metro nuo sklypo ribos. LR Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede nurodomi minimalūs atstumai iki kaimyninio sklypo ribos: 3 metrai statytojo sklypo šiaurinėje pusėje, 2 metrai statytojo sklypo rytinėje pusėje. Nesant tokiems atstumams iki sklypo ribos, reikalingas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kurio ieškovė nėra davusi. Be to, jeigu atsakovė apšiltintų savo šiaurinę pastato sieną pagal jos projektą, tai ieškovės virtuvės langas turėtų būti aptaisytas 5-6 cm. šilumą izoliuojančia medžiaga. Atsakovei atlikus nurodytus darbus, saulės šviesos patekimas į virtuvę labai sumažėjo. Vykdydama statybos darbus, atsakovė nudraskė ieškovės elektros kabelio laikiklį. Atsakovei apšiltinant šiaurinę sieną, dujų vamzdis arba būtų aptaisomas šilumine medžiaga arba turėtų būti iškeliamas, ar atitraukiamas nuo sienos. Atsakovei išmūrijus antrą aukštą, užstojami ieškovės ventiliacijos kanalai, kurie tapo neefektyvūs. Atsakovės stogo karnyzas taip suprojektuotas ir įrengtas, kad šiaurinėje pusėje ribojasi su sklypo riba, o dar privalu įrengti 150 mm lietaus latakus. Taip bus pažeidžiamos ieškovės valdos teisės. Tarp atsakovės statomo namo ir ieškovės namo nėra jokio kompozicinio ryšio. Antro aukšto pastatymas akivaizdžiai kenkia ieškovei ir mažina jos namo ir valdos vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu (2t, b.l.32-39) patikslintą ieškinį atmetė. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės 43,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, jog 2006 m. gruodžio 29 d. atsakovei R. M. buvo išduotas leidimas Nr. 38-3-GR 898-825 gyvenamojo namo Bublių 9, Kaune rekonstrukcijai atlikti. Ieškovės pastebėjimas dėl įtrūkimo pamatuose yra nepagrįstas, kadangi nėra dokumentų pagrindžiančių, jog pamatų įtrūkimai atsirado kaip namo rekonstrukcijos pasekmė. Pati ieškovė notariškai patvirtino savo sutikimą vykdyti rekonstrukciją, kuriame nurodyta, kad ieškovė sutinka, kad rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi iki pat jos gyvenamojo namo stogo, o po to dar patikslina „t.y. iki mūsų sklypo ribos“. Ieškovė savo sutikimu vykdyti rekonstrukciją iki sklypo ribos išreiškė valią apriboti savo teises. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl išmūryto antro aukšto visiškai užstojami švieslangiai bei ventiliacijos kanalai. Iš rekonstrukcijos projekte pateikto rytinio fasado brėžinio M 1:100 matyti, kad namo aukštis po rekonstrukcijos iš esmės nepasikeis, o pasikeis tik dvišlaičio stogo nuolydžio kampas. Kadangi 2006 m. rugsėjo 20 d. pateiktoje išvadoje dėl projektavimo sąlygų nustatymo Nr. 1-40-6-1915 nei Akcinės bendrovės „VST“ nei AB „Lietuvos dujos“ institucijų atstovai nekėlė sąlygų, būtinų gyvenamojo namo Bublių g. 9, Kaune rekonstrukcijos projektui parengti, todėl ieškovės argumentai, jog rekonstrukcijos projekte nėra jokių sprendimų dėl elektros bei dujų komunikacijų yra nepagrįsti. Ieškovės prašymas pripažinti sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento negalimas, kadangi jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė pagal amžių, išsilavinimo lygį bei sveikatos būklę galėjo ir turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę. Atsižvelgiant į tai, kad sutikimas buvo tvirtinamas notaro, šalys aptarinėjo sutikimo tvirtinimą kelis metus, ieškovei buvo žinomos ir suprantamos tiek sandorio sudarymo aplinkybės, tiek ir šio sandorio pasekmės. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 29 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38-3 GR 898-825, kadangi ieškovė praleido vieno mėnesio senaties terminą ir neprašė šio termino atnaujinti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsniu, statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija, kurios kompetencijai priskirta nustatyti ar statinio statyba yra savavališka ar statyba vykdoma nepažeidžiant teisės aktų, o nustačius minėtas aplinkybes - surašyti savavališkos statybos aktą. Todėl pripažinti atsakovės pastatytą antrą aukštą savavališka statyba yra ne teismo kompetencija.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S.L. Ž. (2t, b.l.41-45) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-994-54/2008 ir priimti naują sprendimą - tenkinti patikslintą ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. 2006 m. rugsėjo 5 d. apeliantės sutikimas atsakovei 18-ajame notarų biure buvo išduotas suklydimo įtakoje. Atsakovė atvyko į ieškovės namus iš vakaro, pateikė visai kitokį tekstą, nei buvo pasirašytas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. po pasirašyto sutikimo tekstu nėra įrašo „Pareiškimo tekstas garsiai perskaitytas“ įrašo. Teismui pripažinus negaliojančiu ieškovės sutikimą, pasirašytą notarų biure, turėtų negalioti ir statybos leidimas. Be to, jei byla nagrinėjama civilinių teisinių santykių pagrindu, Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti senaties terminai negali būti taikomi. Teismas neįvertino aplinkybės, kodėl atsakovės projekto 21 puslapyje esančiame situacijos plane M 1:500 „Schema projektavimo sąlygų sąvadui gauti“ yra neparodytas elektros įvadas iš Gelgaudiškio gatvės, dujų įvadas iš Bublių gatvės, rašoma, kad telefono įvadas neliečiamas, o iš tiesųjį reikia iškelti, nes pagal projektą apšiltinamos namo sienos. Liko neaišku, kaip atsakovė eksploatuos savo naujai pastatytą rytinę pastato dalį, nelaipiodama ieškovės stogu. Atsakovė teismui nepateikė rekonstrukcijos projekto rengėjų atliktos tyrimo ir apžiūrėjimo medžiagos, iš kurios būtų aišku, kad įtrūkimai, fiksuoti prieš statybos pradžią ir nekelia grėsmės. Todėl byloje buvo būtina skirti ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, jog sutikimo sąlygos buvo rengiamos ir aptarinėjamos ne tik notarinėje kontoroje, bet ir namuose, jos buvo keičiamos ir aptarinėjamos ne vieną kartą, tačiau sutikimo esmė liko ta pati: atsakovė sutiko, kad ieškovė rekonstruotų savo dalį, o ji sutiko, kad atsakovė rekonstruotų savo dalį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad į statinio rekonstrukcijos sąvoką patenka ir naujo aukšto pastatymas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį jau esamų patalpų įsirengimas patenka į kapitalinio remonto sąvoką ir kaimynų sutikimo tokiam remontui nereikia. CK 1.9 straipsnis numato, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik iš esmės suklydus. Namo aukštis ir kiti parametrai liko tie patys, tik dalis sienų aukštesnės. Todėl teismas, pagrįstai konstatavo, kad esminio suklydimo nėra. Esamų sienų apšiltinimas gali būti pagrindu kaltinti atstumų nesilaikymu tik tuo atveju, jeigu tie atstumai iš esmės pasikeičia ir tas pasikeitimas pažeidžia kito asmens interesus. To ieškovė neįrodė. Be to, teismui nereikėjo gilintis į inžinerinių komunikacijų išsidėstymą, nes ginčas ne dėl jų. Dujų, elektros tiekimas nenutrūko. Nenutrūko ir telefono ryšys. Elektros įvadas liko tas pats, tik laikinai pakeista dėžutės vieta. Užbaigus remontą, viskas bus gražinta į ankstesnes vietas. Teismas vietoje apžiūrėjo ir įsitikino, kad atsakovės namas kaip buvo, taip ir liko jos sklypo dalyje, kad stogas irgi ne ant ieškovės žemės. Todėl ieškovės teisės nebus pažeistos.
Kauno miesto savivaldybės meras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.68-70) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teigiama, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė patikslintu ieškiniu ginčydama Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. gruodžio 29 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38-3GR 898-825, praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Kai civilinėje byloje yra nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Kompetentinga institucija yra konstatavus aplinkybę, kad statyba nėra savavališka, todėl yra neteisėtas ieškovės reikalavimas pripažinti statybą savavališka ir įpareigoti dalį statinio nugriauti. Be to, konstatuoti savavališkos statybos faktą yra ne teismo, o viešojo administravimo institucijos kompetencija, ką nurodė ir teismas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (1t., b.l.24-26), ieškovė S.L. Ž. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovei R. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.21-23). Abu namai yra sublokuoti.
Ieškovė S.L. Ž. 2006 m. rugsėjo 5 d. pasirašė sutikimą (1t., b.l.9), kuriuo sutiko, kad atsakovė R. M. rekonstruotų jai priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengtų gyvenamąsias patalpas antrajame šio pastato aukšte ir pakeistų susidėvėjusią šiferio stogo dangą skarda iki ieškovės gyvenamojo namo, t.y. iki šalių sklypų ribos. Atsakovė R. M. parengė gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, jai 2006 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 23-3GR898-825 (1t., b.l.28). Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovė jau yra atlikusi mūro darbus.
Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto (1t., b.l.49-51) ir byloje esančių brėžinių, rekonstrukcijos metu turi būti paaukštintas atsakovės gyvenamojo namo antras aukštas (pakeistas stogo nuolydžio kampas), ir iš vakarų pusės pristatoma 8,46 kv.m ploto veranda.
Statybos įstatymo 1 straipsnio 18 dalis numato, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Pagal Statybos įstatymo 1 straipsnio 18 dalį į rekonstravimo sąvoką įeina naujų aukštų pastatymas, o taip pat pristatymas priestato - pagalbinio statinio (pagal naudojimo paskirtį susijusio su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. Taigi tiek antro aukšto paaukštinimas, tiek ir 8,46 kv. m. ploto verandos pristatymas patenka į rekonstravimo sąvoką. Ieškovė S.L. Ž. 2006 m. rugsėjo 5 d. sutikime (1t., b.l.9) davė atsakovei sutikimą rekonstrukcijai su vienintele sąlyga, jog po rekonstrukcijos antrajame šio pastato aukšte būtų įrengtos gyvenamosios patalpos. Jokių kitų apribojimų sutikime nėra numatyta, todėl priešingai nei nurodo apeliantė, nėra jokio pagrindo teigti, jog numatyti atlikti darbai išeina už minėto sutikimo ribų.
Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog duodama sutikimą, suklydo. Apeliantė nurodo, jog pasirašydama sutikimą, neįsigilino į jo tekstą, teigdama, kad nesuprato, jog atsakovės gyvenamasis namas bus paaukštintas. Šie argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovė, gavusi ieškovės sutikimą, parengė rekonstrukcijos projektą, gavo statybos leidimą. Iki laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo atsakovė išmūrijo antro aukšto sienas. Šiems darbams atlikti atsakovė jau yra išleidusi daug lėšų. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė, gaudama ieškovės sutikimą, ją sąmoningai suklaidino. Atsakovė, turėdama ieškovės sutikimą ir statybos leidimą, rekonstrukcijos darbus pradėjo teisėtai, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti vykdomą rekonstrukciją savavaline statyba Kauno miesto apylinkės teismo pagrįstai buvo atmestas. Kaip to pasekmė, pagrįstai buvo atmestas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti savavalinę statybą.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes teismas neįvertino to fakto, jog dėl architektūrinio vaizdo pablogėjimo sumažėjo jos namo vertė. Kolegijos vertinimu, atsakovė nėra atsakinga už tai, kad apeliantė, duodama sutikimą rekonstrukcijai, nenumatė abiejų namų architektūrinio vaizdo pokyčių, todėl kolegija atmeta ir šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia Civilinio kodekso 403 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kurios suteikia teisę kreiptis į teismą, jeigu asmuo vykdo statybą su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdamas pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus. Tačiau apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė nei kokie yra konkretūs esminiai nukrypimai nuo statinio projekto, nei kokie konkretūs pagrindiniai normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra pažeisti. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pamatuose atsirado įtrūkimai. Byloje yra fotonuotraukos (1t., b.l.171), kuriose matomi pamatų įtrūkimai. Abi šalys pripažįsta, kad tai yra atsakovės, o ne apeliantės namo pamatai. Be to, jokiais įrodymais liko nepaneigtas atsakovės teiginys, kad šie įtrūkimai atsirado dar iki namo rekonstrukcijos. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovės atliekama antro aukšto rekonstrukcija daro ar ateityje gali daryti kokią nors neigiamą įtaką apeliantės namo konstrukcijoms, todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog projekte dėl padidėjusios apkrovos turėjo būti numatyti specialūs projektiniai sprendiniai. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovės parengtame projekte neparodyti elektros ir dujų įvadai bei telefono linija, tačiau apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog rekonstrukcija pažeis jos kaip dujų, elektros ir telefoninio ryšio vartotojos teises. Apeliantės teiginiai, jog po rekonstrukcijos jos namo ventiliacijos sistema taps neefektyvi, taip pat yra nepagrįsti, nes kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, naujai išmūryta atsakovės siena ventiliacijos kanalų neuždengia. Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas turėjo paskirti ekspertizę. Jos manymu, ekspertams turėjo būti užduoti klausimai, ar statybos leidimas ir projektas atitinka statybos techninių reglamentų nuostatoms, ar atitinka apeliantės duotam sutikimui, ar nepažeidžia jos kaip gretimos valdos savininkės teisių. Šie apeliantės teiginiai taip pat yra nepagrįsti. Rekonstrukcijos projektas parengtas atestuoto projekto vadovo. Kaip minėta, apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kuo projektas gali neatitikti statybos techninių reglamentų reikalavimų. Klausimas, ar projektas atitinka apeliantės duotam sutikimui, specialių žinių nereikalauja, nes sutikimo turinį privalo įvertinti ne ekspertai, bet teismas. Klausimas, ar statybos leidimas ir projektas nepažeidžia apeliantės, kaip gretimos valdos savininkės teisių, taip pat yra grynai teisinio pobūdžio. Pažymėtina, kad remiantis šiais argumentais, buvo atmestas apeliantės prašymas skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš ieškovės priteistinos 500 Lt išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. M. iš ieškovės S.L. Ž. 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.