- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-24
- Bylos Nr.
- I-6011-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rūta Miliuvienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. Z., D. P., M. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai T. Z., jos atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovo atstovei Giedrei Norbutaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. Z., D. P. ir M. P. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai T. Z., D. P., M. P. skundu (b. l. 2-4) prašo:
1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti jų naudojamą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui;
2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad yra namų valdos (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. Pasak jų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai atsisako vykdyti žemės sklypo formavimo darbus. Įrodymu, jog namų valda (duomenys neskelbtini) užima 3493 kv. m., yra kadastrinių matavimų byla. Nuosavybės teises į statinius įgijo po motinos S. P., kuri reguliariai mokėjo žemės mokesčius, mirties paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Pastarieji buvo skaičiuojami nuo naudojamos žemės ploto - 3493 kv. m.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 37-39) paaiškino, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 1437V. Sklypas, duomenys apie sklypą (įskaitant ir sklypo plotą) ir teisės į jį įregistruoti Nekilnojamo turto registre, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 1437V teisėtas, atitinka jo priėmimo metu galiojusius teisės aktus ir nėra pagrindo performuoti minėtą sklypą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai neginčija šio Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo, neprašo jo panaikinti, todėl mano, kad reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui, galiojant minėtam Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimui, visiškai nepagrįstas ir netenkintinas. Pasak atsakovo, netgi, jei pareiškėjai prašytų panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 1437V, jie būtų praleidę Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio terminą skundui administraciniam teismui paduoti, nes apie Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 1437V sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. kovo 7 d. rašto Nr. A51-3788-(2.5-MPD-0), o į teismą pirmą kartą kreipėsi tik 2006 m. spalio 5 d.
Pažymi, kad ginčo sklypas buvo suformuotas remiantis tuo metu galiojusiais įstatymais, kurie nenumatė galimybės suformuoti didesnio ploto kaip 0,2 ha žemės sklypą Vilniuje. Ginčo sklypas yra suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 1437V. Pareiškėjų motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės dar neįsigaliojus 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui Nr. VIII-359. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, numatančios galimybę Vilniaus mieste suformuoti namų valdą iki 1 ha, įsigaliojo jau po to, kai buvo suformuota ir įteisinta namų valda.
Nuo 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 2 d. numatyta, kad piliečiai, kurių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurtos pagal LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, turi teisę per tris mėnesius nuo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo dienos kreiptis ir pateikti prašymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl papildomo sprendimo priėmimo pagal šį įstatymą. Priėmus šį įstatymą, pareiškėjams atsirado teisė į nuosavybės teisių atkūrimą didesne apimtimi, nei tai buvo numatyta LR įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad minėta teise bandė pasinaudoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 p., laisva (neužstatyta) žemė miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Kadangi Užusienio kaimo teritorijoje buvo rėžinis kaimas, visi pretendentai turi lygias teises ir visiems laisvos žemės sklypai turi būti grąžinami bendrosios nuosavybės teise. Atkūrus nuosavybės teises, buvusio rėžinio kaimo savininkai turi teisę tarpusavyje nuspręsti, kaip šiuos sklypus pasidalinti. Kaimuose, kuriuose buvo rėžių sistema, pvz., Užusienio kaime, konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta nėra reikšminga formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema. Taigi, rėžinių kaimų specifika yra ta, kad pareiškėjai neturi teisės prašyti papildomai suformuoti žemės sklypą jų nurodytoje vietoje, nes tokiu būdu būtų pažeistas lygybės principas visų buvusio rėžinio kaimo savininkų atžvilgiu.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 34-35) nurodo, jog pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1034/39A esančius dokumentus buvęs savininkas F. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 9,8280 ha žemės Užusieno (buv. Zascianki) kaime, Vilniuje. Pretendentai atkurti nuosavybės teises į minėto savininko turėtą žemę yra M. Z., S. P., J. Š., J. Š., V. Š., J. Š., I. Š., M. S. ir K. G.. Pagal pateiktą 2003 m. sausio 27 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą mirusios pretendentės S. P. turto paveldėtojai yra pareiškėjai. Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 1437V buvo nustatytos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 01-55 pretendentei S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn minėtą suformuotą 0,2 ha žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausiusio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Suteiktas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2006 m. kovo 7 d. raštu Nr. A51-3788-(2.5-MPD-0), atsakydamas į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 2 d. paklausimą Nr. S17-21, informavo, kad pareiškėjų prašymas dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribų pakeitimo nebus tenkinamas.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė skundą palaikė jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 01-55 pareiškėjų motinai S. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko F. Š. turėtos 9,8280 ha žemės jai tenkančią 1,2040 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,2 ha sklypą, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2002 m. balandžio 16 d. mirus S. P., namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypą pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo T. Z., D. P. ir M. P..
Pareiškėjai siekia, kad būtų suformuotas didesnis namų valdos žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 d. 3 p. ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Rašytiniai įrodymai liudija, kad Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 1437V patvirtino S. P. neatlygintinai suteiktino, atstatant nuosavybės teisę į žemę, 2000 kv. m. žemės sklypo ribas prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esantys įrašai tvirtina, kad pareiškėjų motinos realiai naudoto žemės sklypo plotas – 3439 kv. m., t. y. didesnis nei patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 1437V. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo žemės sklypas užstatytas. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 1437V, kuriuo buvo nustatytos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, yra nepanaikintas, neturi reikšmės nagrinėjant kilusį ginčą ir nevaržo galimybės reikalauti didesnio žemės sklypo formavimo. Šiuo atveju taip pat nebūtina nuginčyti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis.
Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenų ir administracinėje byloje esančių žemės sklypo planų matyti, jog (duomenys neskelbtini) naudojamo žemės sklypo ribos dokumentuose nesutampa, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotinas suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis.
Pareiškėjai skundu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai skunde nenurodė konkrečios patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad patyrė su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tuo remiantis, darytina išvada, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 4 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjų T. Z., D. P. ir M. P. skundą patenkinti iš dalies.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.