- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-700-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04273-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- MAXIMA LT
- Atsakovas
- UAB „Dominari“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Inrent“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S - 700 - 252- 2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MAXIMA LT, UAB atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5426-755-2013 pagal ieškovės MAXIMA LT, UAB ieškinį atsakovei UAB „Dominari“, trečiajam asmeniui BUAB „Inrent“ dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė MAXIMA LT, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 149 996 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Dominari“. Prašė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tokį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, o nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias kredito įstaigų sąskaitose ar turimas trečiųjų asmenų, neviršijant ieškinio sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo fondo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, taip pat leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovės finansinė padėtis, atsižvelgiant į pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą, blogėja, vertinant atsakovės trumpalaikių įsipareigojimų ir turto vertės santykį atsakovė iš esmės yra nemoki, be to, jos visas trumpalaikis turtas yra įkeistas užtikrinant AB SEB bankui 1 740 000 EUR dydžio prievolę, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismas, įvertinęs kreditorės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsakovė pateikė teismui prašymą panaikinti 2013-06-06 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodama tuo, kad jos turtinė padėtis gera, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju nebus sunkumų jį įvykdyti: įmonė dirba pelningai, gauna dideles pajamas. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas daro neigiamą įtaką bendrovės reputacijai, dėl to nerimauja tiekėjai, bankai. Tai gali padaryti atsakovei žalos. Pateikė buhalterinių dokumentų, kurie turi patvirtinti atsakovės teiginius. 2013-06-28 teismo posėdžio metu, jei teismas netenkintų prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, prašė nagrinėti prašymą dėl nuostolių atlyginimo (t. 2, b. l. 40).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi atsakovės UAB „Dominari“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino ir panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-06 nutartimi UAB “Dominari“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas laikė, jog, atsakovei pateikus papildomus dokumentus ir ištyrus jų turinį, atsakovės turtinė padėtis yra gera, jai neturėtų būti sunkumų įvykdyti nepalankų teismo sprendimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis taikymas nebetikslingas. Nustatė, jog 2012 metais atsakovė veikė pelningai – gavo virš 3,5 milijono litų grynojo pelno, pardavimo pajamos viršijo 111 mln. litų (metus prieš tai – 23,5 mln.), ilgalaikio turto vertė išaugo iki 9 mln. litų, o nuosavo kapitalo – iki 20,5 mln. litų. Iki 2013-05-31 bendrovės pajamos sudarė virš 46 mln. litų. Be to, AB SEB bankas informavo, jog finansinius įsipareigojimus atsakovė vykdo tinkamai. Pažymėjo, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos, visais atvejais sukelia suvaržymų ir nepatogumų. Ši informacija prieinama ir viešuose registruose, todėl ją gavęs asmenys, kurie turi ar ketina turėti reikalų su atsakove, gali įgyti abejonių dėl skolininkės mokumo, ginčų su ja turinio ir apimties ir pan.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-02 nutartį panaikinti ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas UAB „Dominari“ atžvilgiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-06-06 nutartimi. Nurodo, kad ieškinio suma (149 996 Lt), vertinant atsakovės turtinę padėtį bei jos pablogėjimo galimybes, atsakovei yra didelė, ko teismas nepagrįstai neįvertino. Teismas be pagrindo vertino, jog atsakovės 2012 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje užfiksuotas virš 3,5 mln. litų grynasis pelnas iliustruoja gerą atsakovės finansinę padėtį. Teismas ignoravo teismo posėdžio metu ieškovės atstovo išsakytus argumentus, jog sprendžiant iš byloje esančių atsakovės finansinių ataskaitų matyti, kad 2012 metai yra pirmieji metai, kuomet atsakovė gavo pelno, tuo tarpu nuo pat veiklos pradžios 2010 metais atsakovės veikla buvo nuostolinga. Tokiu būdu, neaišku, ar atsakovės veikla 2013 metais ir vėl nebus nuostolinga. Apeliantės manymu, atsakovė, teikdama teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, sąmoningai nepateikė teismui aktualios, t. y. 2013 finansinių metų pirmojo pusmečio pelno (nuostolio) ataskaitos, iš kurios teismas galėtų daryti pagrįstas išvadas apie esamą atsakovės veiklos pelningumą. Atsakovė nepaneigė ieškovės prielaidos, o teismas dėl to nesiaiškino, jog atsakovės visuotinis akcininkų susirinkimas visą 2012 metų paskirstytinąjį atsakovės pelną galėjo paskirti dividendams, todėl šių lėšų atsakovės bendrovėje gali faktiškai nebūti, dėl ko atsakovės 2012 metų balansas galimai atspindi neaktualią jos nuosavo kapitalo struktūrą. Teismas nutartyje akcentavo atsakovės 2012 metų balanse apskaitomo ilgalaikio turto dydį – virš 9 mln. litų, tačiau nevertino, jog šio turto didžiąją masę sudaro kilnojamasis turtas, kurio vertė kinta. Tuo tarpu, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškinio pateikimo metu atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 nekilnojamojo turto objektai, kurie yra menkavertis ir abejotino likvidumo turtas, jo bendra vertė yra tik 110 800 Lt. Teismas taip pat nevertino, jog didžiąją atsakovės 2012 metų balanse įrašyto turto dalį sudaro atsargos, kas yra kintamas turtas. Be to, ieškovė 2013-06-28 teismo posėdžio metu pateikė Hipotekos registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė yra įkeitusi AB SEB banko naudai visas apyvartoje esančias prekių atsargas. Tokiu būdu, esminė atsakovės turto dalis yra įkeista, ir net galimo atsakovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju išieškojimo nukreipimas į jį negalimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo. To paties teismo posėdžio metu ieškovė, analizuodama atsakovės 2012 metų balansą, akcentavo jo B dalies „Trumpalaikis turtas“ IV eilutę, iš kurios matyti, jog atsakovė teturi vos 52 327 Lt piniginių lėšų. Tai yra visos atsakovės turimos piniginės lėšos tiek banko sąskaitose, tiek kasoje, t. y. atsakovė realiai yra techninio bankroto situacijoje. Tokios sumos neužtektų net įvykdyti galimai atsakovei nepalankų teismo sprendimą. Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje nei vienu žodžiu neužsimenama apie atsakovės įsipareigojimų sumą ir struktūrą. Taip teismas nukrypo nuo teismų praktikos, įpareigojančios teismą vertinant finansinę būklę, analizuoti įsipareigojimus. Iš atsakovės 2012 metų balanso E dalies „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ II eilutės matyti, jog atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro įspūdingą 20 663 652 Lt sumą, kas yra beveik ½ atsakovės balanse įrašyto turto (44 642 668 Lt). Vertinant atsakovės trumpalaikių įsipareigojimų ir turto vertės santykį, atsakovė iš esmės yra nemoki. Šio ieškovės argumento teismas neanalizavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, kadangi pateikti finansiniai duomenys rodo, jog UAB „Dominari“ 149 996 Lt suma nėra didelė, todėl nėra būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, kad teismas teisingai vertino UAB „Dominari“ pateiktus dokumentus apie jos finansinę padėtį, tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus finansinės padėties vertinimo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino atsakovės UAB „Dominari“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – prevencinė, kuria siekiama užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Šios priemonės yra taikomos tik esant CPK 144 str. įtvirtintiems pagrindams. CPK 144 str. numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. CPK 149 str. 1 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi.
Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstus apeliantės argumentus, jog šiuo atveju ieškinio suma (149 996 Lt), atsižvelgiant į atsakovės turimo turto sudėtį ir vertę, didelius prisiimtus įsipareigojimus, riziką, jog atsakovės finansinė būklė gali pablogėti, atsakovei yra didelė, todėl teismas be pagrindo panaikino savo paties nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; kt.). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovės finansinę situaciją, laiko, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu nebūtinumą.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas atsakovės finansinę padėtį vertino pagal atsakovės turimo turto dydį, apyvartos ir grynojo pelno sumas, tačiau iš esmės neatsižvelgė į jos įsipareigojimų sumą. Byloje pateiktas Hipotekos registro išrašas patvirtina, kad atsakovė yra įkeitusi AB SEB bankui visas apyvartoje esančias prekių atsargas (2013-03-31 įmonės balanse prekių atsargų vertę sudarė 18 250 771 Lt) (t. 2, b. l. 54). Tokiu būdu, esminė atsakovės turto dalis yra įkeista. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju net ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju išieškojimo nukreipimas į šį turtą nebūtų galimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Be to, net ir laikant apeliantės teiginius dėl galimai atsakovės UAB „Dominari“ nuostolingos veiklos 2013 m. prielaidomis, akivaizdu, jog teismas be pagrindo vertino, kad atsakovės 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuotas virš 3,5 mln. grynasis pelnas atspindi gerą atsakovės finansinę padėtį. 2012 m. gruodžio 31 d. balanso ataskaita patvirtina, kad nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2012-12-31 buvo 2 563 465 Lt, nes iš 2012 m. uždirbto virš 3,5 mln. litų pelno teko padengti per ankstesnius finansinius metus balanse įrašytus nuostolius – 1 059 000 Lt (t. 2, b. l. 8-9). Tai rodo, jog realus į atsakovės nuosavą kapitalą įtrauktas pelnas yra žymiai mažesnis, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantė, iš atsakovės 2012 metų balanso E dalies „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ II eilutės matyti, jog atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 20 663 652 Lt sumą, kas yra beveik ½ atsakovės balanse įrašyto turto (44 642 668 Lt) (t. 2, b. l. 9).
Pažymėtina, kad atsakovė, manydama, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas daro neigiamą įtaką bendrovės reputacijai, ir teigdama, kad jos finansinė padėtis pakankamai gera, dėl atsiskaitymo su ieškove nekils sunkumų, turėjo teisę kreiptis į teismą su pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita arba sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą (CPK 148 str. 1, 2 d.). Taigi UAB „Dominari“ neužkirstas kelias įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą tam, kad būtų panaikintas turto areštas. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu atsakovė gali pasinaudoti, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys jos interesus. Atsakovė gali pateikti prašymą taikyti kitas jos siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Tokiu atveju būtų išlaikytas proporcingumo principas dėl abiejų ginčo šalių interesų apsaugos.
Teismo vertinimu, turto arešto panaikinimas atsakovės turimam turtui 149 996 Lt sumai pažeistų ieškovės interesus ir neužtikrintų galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju laikyti, kad ieškinio suma nėra didelė, nėra pagrindo. Priešingas vertinimas, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d., 423⁷ str. 1 d.).
Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, paliekant galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovės UAB „Dominari“ atžvilgiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį.