- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-05
- Bylos Nr.
- N-444-1722-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio įgaliotas pareigūnas S. M. 2007 m. sausio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis vairavo automobilį 125 km/h greičiu, nors leistinas greitis iki 90 km/h, ir minėta veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 175.1 punkto reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) 2007 m. sausio 18 d. nutarimu S. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė 400 Lt baudą, pažeidimą įvertinant 6 balais.
Šalies argumentai
S. M. skunde Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė panaikinti nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo ir nurodė, jog skundžiamame nutarime pareigūnas nenurodė, kas viršijo greitį, bei nurodė apytikslį laiką, neatitinkantį tikslaus greičio matuoklio laiko parodymų bei jo metrologinės patikros. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymėjo, jog neįvertintos ir aplinkybės, išdėstytos jo 2007 m. sausio 4 d. paaiškinime, objektyviai neįvertinta schema, neatkreiptas dėmesys į mastelio nesilaikymą, skirtingus kampus, lazerio spindulio platėjimo nebuvimą ir kt., neapklausti liudytojai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus argumentus bei papildomai paaiškino, jog greičio fiksavimo metu jis važiavo pirma eismo juosta, tarp pareigūnų automobilio ir jo automobilio greičio fiksavimo metu susidarė 74 laipsnių kampas, todėl buvo užfiksuotas ne jo greitis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi skundo nepatenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. sausio 18 d. nutarimą S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė skirti ekspertizę tam, kad būtų patvirtinta, jog lazerio spindulys platėja ir yra apie 1,5 metro pločio 448,2 metro atstumu. Teismas priminė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu administracinėje byloje kylą klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos atveju, lazerinio greičio matuoklio „Traffi patrol“ charakteristikos skelbiamos viešai (www.lvmt.lt) , tarp kurių nurodyta, jog nominalus lazerio spindulio išplitimo kampas 3 mrad. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog lazerio spindulio skersmeniui paskaičiuoti ekspertizė nereikalinga, o kitų klausimų, dėl kurių ekspertizė būtų reikalinga, teismui nekilo, todėl prašymo netenkino.
Teismas nurodė, jog nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo būtinų rekvizitų sąrašas yra išdėstytas ATPK 286 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 26 d. įsakymu patvirtintoje Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija) įtvirtinta, jog priimant nutarimą, pildomas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 16 d. įsakymu „Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų, blankų formų patvirtinimo“ patvirtintas nutarimo blankas. Nutarimas surašomas ant griežtos formos blanko, paruošto pagal ATPK reikalavimus. Nagrinėjamos bylos atveju, teismo nuomone, iš skundžiamo nutarimo buvo matyti, jog jis užpildytas tinkamai, ir atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą, kad neaišku, kas padarė jame minimą pažeidimą, nes nutarime aiškiai nurodyta, kieno bylą išnagrinėjus ir kam dalyvaujant priimtas nutarimas.
Dėl apytikslio laiko nurodymo teismas pažymėjo, kad Instrukcijos 26.5.11 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo skiltyje „Laikas“ įrašomas pažeidimo padarymo laikas (valandos, minutės). Nagrinėjamos bylos atveju, ginčijamas greičio viršijimas fiskuotas technine priemone „Traffi patrol“ Nr. 507-013/60010, kurios tipas patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2000 m. vasario 10 d. įsakymu, atlikta jo patikra ir kurios techninės charakteristikos leidžia matuoti greitį atstumu nuo 10 iki 500 metrų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aptariamos priemonės displėjus greičio fiksavimo laiko nerodo, todėl pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokole įrašyti pažeidimo padarymo laiko objektyviai negalėjo. Be to, teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, teigdamas, jog ginčijamo pažeidimo laikas netikslus, ieškodamas įvykio liudytojų, būtent nurodo 12.25 val. laiką, kuris fiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde esančių teiginių, jos pareigūnas netenkino prašymo apklausti liudytojus, teismas pažymėjo, kad pagal ATPK 276 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo faktą liudijantys asmenys nenurodyti, savo duotame paaiškinime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių duomenų apie liudytojus taip pat neįrašė, konkrečių liudytojų duomenų nenurodė ir detalesniame paaiškinime. Atsižvelgus į tai, jog aiškus prašymas apklausti tam tikrus asmenis nebuvo išreikštas, o patys keleiviai savo paaiškinimas pateikė raštu, pareigūnai įrodymų rinkimo pareigos, įtvirtintos ATPK 256 straipsnio 3 dalyje, nepažeidė.
Įvykio aplinkybėms išsiaiškinti teismas liudytojais apklausė pareigūnus Remigijų Stungurį ir Rimą Rakauską, kurie teisme parodė, jog iki pažeidimo padarymo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažinojo, melagingai liudyti jokių motyvų neturi. Pareigūnai paaiškino, jog pažeidimo dieną budėjo kelio Vilnius-Klaipėda 303 kilometre, kur leidžiamas iki 90 km/h greitis, kelio ruožas avaringas. Greičio matavimo metu tarnybinis automobilis stovėjo lėtėjimo juostoje, kur matomumas labai geras ir matavo atvažiuojančių nuo Vilniaus Klaipėdos kryptimi automobilių greitį, t. y. taip, kai pažymėta schemoje. Tarp pareiškėjo automobilio ir greičio fiksavimo prietaiso buvo apie 30 laipsnių kampas (R. Stunguris). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo pirma eismo juosta, prieš jį išties važiavo dar dvi transporto priemonės, tačiau greičio matavimo metu S. M. nuo jų buvo gerokai atsilikęs, bet greitai artėjo, todėl pareigūnai ir manė, jog minėtas asmuo viršija leistiną greitį ir jį užfiksavo. Pareigūnai nurodė, kad stabdymo momentu pareiškėjas prie kitų dviejų automobilių jau buvo labai priartėjęs, todėl stabdant sustojo du automobiliai, pirmajam buvo pasakyta važiuoti, nes jo nestabdė. Pareigūnai pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, priėjęs prie tarnybinio automobilio, tvirtino, jog toje vietoje leidžiamas greitis iki 110 km/h bei teisinosi, kad skubėjo į susitikimą.
Liudytojai S. B. ir K. I. (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keleiviai) teisme nurodė, jog S. M. pažįsta, o įvykio metu važiavo su juo mašinoje. Liudytojai pažymėjo, jog automobilis važiavo automobilių kolonoje, kur leidžiamas greitis iki 90 km/h, ir teigė, jog greitis nebuvo viršytas, nes toje situacijoje tai padaryti buvo neįmanoma.
Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, jog pareigūnų parodymai vienas kitam ir byloje esančiai medžiagai neprieštarauja. Teismas konstatavo, jog liudytojų K. I. ir S. B. parodymai prieštarauja pareigūnų parodymams, ir jie susiję su draugystės, bendradarbystės ryšiais su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, todėl gali būti suinteresuoti duoti tikslingus parodymus, o daugiau įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nekaltumą, byloje nėra. Teismas pažymėjo, jog iš sudarytos schemos matyti, jog greičio matavimo kampas nebuvo tokio dydžio, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o žymiai mažesnis, t. y. mažesnis nei 45 laipsniai, galimai buvo net ir 30 laipsnių, kaip teigia pareigūnas R. Stunguris, todėl tai neiškraipo greičio fiksavimo rodmenų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole apie netinkamą greičio fiksavimo kampą neužsiminė, pareigūnams teisinosi visai kitai motyvais, nei nurodomi teisme, todėl jo pateikiama įvykio versija vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika.
III.
S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje liudytojas S. B. klaidingai vadinamas S. B. .
2. Pareigūnų parodymai prieštarauja vienas kitam ir byloje esančiai medžiagai, tačiau teismas konstatavo, jog minėto prieštaravimo nėra. Iš liudytojų apklausos protokolo matyti, kad Remigijus Stunguris liudijo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis važiavo antra eismo juosta, o pareigūnas Rimas Rakauskas teigė priešingai – pirma juosta. Minėtas R. Stungurio liudijimas prieštarauja ir jo paties nupieštai schemai, kuri pridėta prie bylos. Taip pat skiriasi R. Stungurio duoti parodymai dėl tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio ir greičio fiksavimo prietaiso buvusio kampo laipsnių. R. Stunguris ir R. Rakauskas skirtingai nurodo atstumą tarp kolonoje važiavusių transporto priemonių, tarp kurių buvo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai pažymėjo, jog apeliantas nurodė, kad susidarė 74 laipsnių kampas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis nuosekliai aiškino, kad kampas tarp matavimo ir važiavimo krypties nesiekė net vieno laipsnio ir buvo mažesnis nei 0,74 laipsnio, o tai įrodo ir pateikta apelianto schema.
4. Nepagrįstai teismas remiasi tik vienu subjektyviu R. Rakausko liudijimu, jog jis pamatavo būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotos transporto priemonės greitį. Minėtą aplinkybę apeliantas grindžia faktu, jog radaro techninės sąlygos leidžia matyti tik fiksuotus greičio bei atstumo skaičius (greičio matuoklio „Traffi patrol“ instrukcija), todėl galimybės objektyviai sužinoti, kurios transporto priemonės greitis buvo pamatuotas, kokiu laiku tai padaryta, nėra.
5. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog išskyrus liudytojų S. B. ir K. I. parodymus, daugiau įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nekaltumą, byloje nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis remiasi visų liudytojų parodymais, pareigūno R. Stungurio pateikta schema, taip pat atliko matematinius bei geometrinius skaičiavimus. Apelianto apskaičiuotas kampo tarp matavimo ir važiavimo krypčių dydis nesiekė net vieno laipsnio ir buvo artimas nuliui, todėl pareigūnas negalėjo pamatuoti, esant minėtam kampo dydžiui, transporto priemonės, važiavusios kolonoje už kitų transporto priemonių, greitį.
6. Esant kampui iki 0,74 laipsnių, važiuojančios transporto priemonės 448,2 metro atstumu susilieja (tarp jų nesimato tarpų), todėl greičio matuoklio nusitaikymo kanalo srityje greičio matavimo metu bus matyti visos transporto priemonės kaip vienas vienetas. Todėl pareigūnas R. Rakauskas galėjo matyti apelianto transporto priemonę, greičio matuoklio nusitaikymo kanalo matomumo srityje, visiškai šalia arba dalinai pridengtą kitų automobilių. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pareigūnas galėjo atkreipti į apelianto vairuotą transporto priemonę greičio matuoklio taikinio tašką, nes taikinio taškas yra tik taškas be jokio išplitimo, tačiau to negalima pasakyti apie lazerio spindulį. Pareigūnas R. Rakauskas klysta sutapatindamas lazerio spindulio pataikymo tašką su greičio matuoklio optiniu tašku. Apeliantas daro išvadą, jog minėtas paaiškinimas atitinka visų liudytojų bei paties apelianto parodymus ir įrodo, jog R. Rakauskas galėjo užfiksuoti kitos transporto priemonės greitį. Minėtą išvadą patvirtina ir pareigūnų bei apelianto schemos, pridėtos prie bylos, ir greičio matuoklio naudojimo instrukcija, kurioje nenumatyta galimybė matuoti automobilių, važiuojančių kolonoje, greitį. Tam, kad galėtų išmatuoti automobilio, važiuojančio kolonos gale, greitį, pareigūnas turėjo pasirinkti greičio matuoklio funkciją – tolstančios (bet ne artėjančios) transporto priemonės greitis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino apelianto veiksmus ir įvertinęs surinktus įrodymus priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, <...>, taip pat kitokiais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 31), policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu (b. l. 42, 43), eismo įvykio schema (b. l. 41) ir pareigūnų parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b. l. 59, 61), padarė išvadą, kad S. M. 2007 m. sausio 3 d. vairavo automobilį 125 km/h greičiu, nors leistinas greitis iki 90 km/h, ir minėta veika pažeidė Kelių eismo taisyklių 175.1 punkto reikalavimus.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, kadangi nepagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų parodymais ir greičio matavimo prietaisu, kuris nerodo duomenų apie greičio matavimo laiką ir objektą, be to, esant kampui iki 0,74 laipsnio važiuojančios transporto priemonės 448,2 metro atstumu susilieja.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nors vadovaujantis ATPK 257 straipsnio įrodymai yra vertinami remiantis vidiniu įsitikinimu, tačiau pirmosios instancijos teismas turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti savo sprendime. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, todėl byla turi būti gražinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjamos bylos specifika ta, kad buvo užfiksuotas paskutinio transporto priemonių kolonoje važiuojančio artėjančio automobilio greitis. Iš policijos pareigūnų sudarytos įvykio schemos matyti, kad tarp greitį matuojančio pareigūno ir apelianto automobilio greičio užfiksavimo momentu buvo 448,2 metrų atstumas (b. l. 14). Policijos pareigūnų parodymai dėl atstumo tarp apelianto automobilio ir priekyje važiavusio automobilio yra prieštaringi. Liudytojas Remigijus Stunguris teisme paaiškino, kad atstumas tarp apelianto automobilio ir priekyje važiavusio automobilio buvo apie 200 metrų, o apeliantas važiavo antra eismo juosta (b. l. 59), tuo tarpu liudytojas Rimas Rakauskas paaiškino, kad atstumas tarp automobilių buvo 50 – 100 metrų, o automobilis važiavo pirma eismo juosta (b. l. 61). Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojai K. I. bei S. B. patvirtina, kad apelianto automobilis važiavo pirma eismo juosta (b. l. 94-95). Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad tarp jo ir priekyje važiavusio automobilio buvo mažesnis atstumas. Liudytojas Rimas Rakauskas patvirtino, kad tarp antrojo ir trečiojo automobilio stabdymo metu buvo 10 metrų atstumas (b. l. 61), taigi S. M. vairuotas automobilis per 448 metrų atstumą priekyje važiavusią transporto priemonę prisivijo. Jeigu sutikti su policijos pareigūnų parodymais, kad apelianto transporto priemonė važiavo 125 km/h greičiu, o priekyje važiavusi transporto priemonė greičio neviršijo, t. y. važiavo 90 km/h greičiu, tai apytiksliai skaičiavimai patvirtina, kad per 448 metrų atstumą apelianto transporto priemonė nebūtų galėjusi prisivyti priekyje važiavusios transporto priemonės, jei tarp jų būtų buvęs 200 metrų atstumas. Pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti prieštaravimus tarp liudytojų parodymų, atsižvelgti į tai, kad liudytojas Remigijus Stunguris pats nematavo greičio, todėl tikėtina, kad jam buvo sunku objektyviai įvertinti atstumą tarp transporto priemonių.
Lietuvos valstybinės metrologijos tarnybos internetiniame puslapyje pateikiama informacija, kad nominalus lazerio spindulio išplitimo kampas 3 mrad. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar lazerio spindulys platėja ir koks lazerio spindulio plotis yra 448,2 metrų atstume, ar yra tikimybė, kad galėjo būti pamatuotas ne apelianto, o kitos transporto priemonės greitis. Pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, koks atstumas galėjo būti tarp apelianto vairuotos transporto priemonės ir priekyje važiavusios transporto priemonės. Taip pat turėtų būti išsiaiškinta, ar įmanoma pamatuoti paskutinės kolonoje važiuojančios transporto priemonės greitį, esant pagal bylos duomenis išsidėsčiusiems eismo dalyviams ir ar egzistuoja tikimybė, kad galėjo būti pamatuotas ne apelianto automobilio greitis. Pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar šiems klausimams išsiaiškinti nėra reikalingos specialios žinios ir ar nėra pagrindo skirti ekspertizę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.