Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K. (V. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi, atleistas nuo 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64, 65 straipsnių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta galutinė – 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nuosprendis ir paskirta galutinė su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartimi, lygtinai paleistas neatlikus 6 mėnesių 14 dienų bausmės, įpareigojant per likusį bausmės dalies laikotarpį 2 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, uždrausti išeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 259 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį paskirta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi, paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 7 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 3 kartus per mėnesį registruotis bausmę kontroliuojančioje institucijoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, pagal šį nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63, 64 straipsnių nuostatomis, pagal šį nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, pagal šį nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. 2016 m. rugsėjo 22 d. teistas Švedijoje už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą, įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui ir jam paskirta baudos bausmė;

11. 2017 m. gegužės 29 d. teistas Švedijoje už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą, įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui, sukčiavimą, įskaitant apgaulę ir jam paskirtas lygtinis atleidimas nuo bausmės, kai sutinkama dalyvauti socialinėje-teisminėje programoje kartu su baudos bausme;

12. 2017 m. rugpjūčio 15 d. teistas Švedijoje už vagystę ir jam paskirta baudos bausmė;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tiksliau nenustatyto laiko laikė 0,596 g narkotinės medžiagos heroino, kol 2019 m. gegužės 8 d. apie 23.27 val. Vilniuje, Buivydiškių g. 5, automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūros metu policijos pareigūnai ją surado ir paėmė. Taip V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tiksliau nenustatyto laiko laikė 0,025 g narkotinės medžiagos heroino, kol 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.10 val. Vilniuje, Šeškinės g. 24, jo apžiūros metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotines medžiagas vartoja nuo 25 metų, visą laiką vartojo heroiną. Šio įvykio metu, taksi automobilyje rastos narkotinės medžiagos yra jo. Ten iš viso buvo 24 „čekiai“ heroino, kuriuos pirko čigonų tabore po 12 Eur iš kažkokio čigono. Berods, heroino važiavo pirkti su J. S. (J. S.), tačiau pirko tik sau, jam nei siūlė, nei davė. Iš taboro taksi automobiliu važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino. Nenorėdamas įkliūti, padėjo ryšulėlį su 24 „čekiais“ tarp atlošo ir sėdynės automobilio gale. Dėl antrojo epizodo kaltinamasis V. K. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 16.00 val. autobusu nuvažiavęs į čigonų taborą, iš čigono nusipirko 3 „čekius“ su heroinu, už čekį mokėjo 12 Eur. Nusipirkęs 3 folijos lankstinukus, laikė įsidėjęs į kojinę. 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.00 val. nuvyko į Šeškinės polikliniką ir lauke sutiko J. S.. Bendraujant, prie jų priėjo neuniformuoti policijos pareigūnai, kurie juos išvežė į policijos komisariatą. Apžiūros metu pas jį rado 3 nusipirktus lankstinukus (1 t., b. l. 108, 2 t., b. l. 56-57).

Liudytojas E. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba pavėžėju automobiliu „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2019 m. gegužės 8 d. apie 23.20 val. gavo iškvietimą į Taikos g. Atvykus, į jo automobilį įsėdo 2 vyrai, kurie norėjo važiuoti į Buivydiškių g. esančią naktinę parduotuvę. Nuvykus iki parduotuvės, vienas iš jų nuėjo į parduotuvę, tačiau greitai sugrįžo ir liepė jam važiuoti į Šeškinę. Tik išvažiavus iš kiemo, jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinę vežtus asmenis, aptiko galimai narkotinių medžiagų. Liudytojo teigimu, šios medžiagos tikrai nepriklauso jam, vežti asmenys buvo labai įtartini, nes buvo apsvaigę (1 t., b. l. 12).

Liudytojas S. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba vyriausiu patruliu ir 2019 m. gegužės 8 d. apie 23.10 val. su kolega R. R. Vilniuje, Buivydiškių g. 10 pastebėjo pavėžėjimo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Važiuodami pro šį automobilį pamatė, kad priekyje sėdėjęs asmuo buvo galimai apsvaigęs, nes buvo palinkęs į priekį ir kepure užsidengęs veidą. Buvo nutarta sustabdyti automobilį ir patikrinti jame esančius įtartinus asmenis. Nustatyta, kad jį vairavo E. Ž., kuris paaiškino, kad yra pavėžėjas ir šiuo metu važiuoja su klientais. Kaip paaiškėjo, priekyje sėdėjo J. S., kurio dalinės apžiūros metu jokių draudžiamų daiktų nerasta. Apžiūrėjus gale sėdintį asmenį, prisistačiusį V. K., pas jį taip pat jokių draudžiamų daiktų rasta nebuvo, tik piniginėje turėjo didelę sumą pinigų. Paklausus apie pinigus, asmuo pasakė, kad užsidirbo užsienyje. Po keleivių apžiūros buvo nuspręsta patikrinti automobilį. Apžiūrėjus vietą, kur sėdėjo J. S., draudžiamų daiktų rasta nebuvo, tačiau automobilio gale, kur sėdėjo V. K., pastebėjo tarp atlošo ir sėdynės į išorę styrančią juodos spalvos virvutę. Pradėjus traukti, iš tarpo tarp sėdynės ir sėdynės atlošo buvo ištrauktas medžiaginis, mėlynos spalvos ryšulys. Vizualiai buvo matyti, kad šis ryšulys yra pilnas, jo viduje pastebėti nedideli folijos lankstinukai. Siekiant apžiūrėti, kas yra šių lankstinukų viduje, nedidelę dalį ryšulio turinio (apie 8 folijos lankstinukus) išbėrė ant sėdynės. Išlanksčius vieną iš lankstinukų, jo viduje buvo matyti šviesios spalvos milteliai, kaip įtariama narkotinė medžiaga. Dėl šios priežasties buvo nutarta abu asmenis sulaikyti iki paaiškės jų ryšys su rasta galimai narkotine medžiaga. Abu sulaikytieji teigė, kad tai ne jų ryšulys ir nežino, iš kur jis atsirado automobilyje (1 t., b. l. 18-19).

Įtariamasis, kuriam ikiteisminis tyrimas šioje byloje nutrauktas, J. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad narkotines medžiagas vartoja 23 metus. 2019 m. gegužės 8 d. susitikus su V. K., pastarasis pasiūlė iškviesti taksi ir nuvežti namo, nes turi pinigų. Nepamena, ar iki to momento, kai V. K. iškvietė taksi, jie kažkur buvo. Prisimena, kad taksi automobilyje jau miegojo, kai kažkur sustojo. Ar V. K. buvo išlipęs iš taksi, nežino. Net nesuprato, kai sustabdė policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad padarys paviršutinę apžiūrą. Pareigūnai paklausė, ar turi su savimi draudžiamų daiktų, jis pasakė, kad nieko neturi tik švirkštus, kurie yra jo rankinėje. Po to pareigūnai pradėjo intensyviai tikrinti V. K.. Ką konkrečiai jie rado, nežino, vėliau išvežė į policijos komisariatą. Dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. įvykio apklaustas liudytoju J. S. paaiškino, kad su V. K. nuėjo kartu link Šeškinės poliklinikos. Sėdint ant suoliuko, prie jų priėję neuniformuoti policijos pareigūnai pas jį draudžiamų daiktų nerado, o ką rado pas V. K. nematė (1 t., b. l. 81, 2 t., b. l. 37).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. gegužės 8 d., apie 23.29 val. Bendrajame pagalbos centre buvo registruotas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Buivydiškių g., V1924 sustabdę automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), aptiko galimai narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. 2019 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gegužės 8 d. patruliuojant Vilniuje, Buivydiškių g. pastebėjo automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pažymėtas „E transportas.lt“, Apšvietus automobilyje sėdinčius asmenis pastebėjo, kad keleivio vietoje sėdintis asmuo yra galimai apsvaigęs (susilenkęs į priekį bei dėvima kepure pridengęs veidą), o gale sėdintis keleivis įtartinai dairėsi į šalis. Sustabdžius automobilį nustatyta, kad automobilį vairavo E. Ž., kuris paaiškino, kad veža keleivius į Šeškinę. Įtariant, kad keleivio vietoje sėdintis asmuo gali būti apsvaigęs, nutarta atlikti apžiūrą. Asmuo prisistatė J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus gale sėdintį asmenį, kuris prisistatė V. K., gim. (duomenys neskelbtini), jo piniginėje buvo didelė pinigų suma. Paklausus asmens iš kur šie pinigai, pastarasis paaiškino, kad uždirbo užsienyje. Atlikus asmenų dalinę apžiūrą prie jų draudžiamų daiktų buvo nerasta, tačiau apžiūrint vietą, kur sėdėjo V. K., tarp atlošo iš tarpo tarp sėdynės pastebėta juodos spalvos virvutė. Patraukus už jos, ištrauktas medžiaginis, mėlynos spalvos ryšulys. Vizualiai matėsi, kad jis yra pilnas, jo viduje pastebėti nedideli folijos lankstinukai. Siekiant apžiūrėti jų vidų (apie 8 folijos lankstinukai), išbėrė ant sėdynės. Išlankstytame viename folijos lankstinuke buvo šviesios spalvos milteliai, kaip įtariama narkotinė medžiaga. Abu asmenys teigė, kad ryšulys ne jų, nežino iš kur atsirado. Šiuos asmenis nutarta sulaikyti (1 t., b. l. 14-15).

Iš 2019 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jo salone ant galinės sėdynės, be kita ko, matyti medžiaginis ryšulys, kuriame yra 24 vnt. folijos lankstinukų su šviesios spalvos milteliais. Vyriškoje rankinėje, priklausančioje J. S., yra 9 vnt. panaudoti vienkartiniai švirkštai (1 t., b. l. 21-22, 24-28).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 1300/2019(01) matyti, kad V. K. šlapime, paimtame 2019 m. gegužės 9 d., 4.30 val., rasta amfetamino, metamfetamino, morfino, kodeino, 6-monoacetilmofino pėdsakų. Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 55).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. birželio 14 d. specialisto išvados Nr. 140-(2112)-IS1-3043 matyti, kad pilkos spalvos miltelių iš 24 vnt. folijos lankstinukų (paketas Nr. 449515), rastų ir paimtų automobilio „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,596 g (1 t., b. l. 61-63).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(2112)-IS1-5235 matyti, kad ant tirti pateiktų 7 vnt. folijos lankstinukų pažymėtų Nr. 1, 3-5, 7, 8, 11 ir medžiaginio maišelio, paimtų 2019 m. gegužės 8 d. apžiūrint automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų nustatyti asmenybei tiriant DNR. Ant tirti pateiktų 3 vnt. folijos lankstinukų Nr. 6, 9, 10, paimtų minėtame automobilyje, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip 2 asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su vyro biologinių pėdsakų, rastų ant medžiaginio maišelio ir 7 vnt. folijos lankstinukų (1 t., b. l. 71-73).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro pranešimo dėl sutapimo DNR duomenų registre nurodoma, kad genotipas DNR duomenų registre sutapo su V. K. genotipu (1 t., b. l. 74).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo V. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.10 val., Vilniuje, Šeškinės g. 24, dalinės apžiūros metu, pas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kojinėje buvo rasti trys folijos lankstinukai su galimai narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo R. D. (R. D.) 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vykdant tarnybines pareigas su tyrėju G. L., prie Šeškinės poliklinikos buvo patikrinti du įtartini asmenys – vienas iš jų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kitas J. S., (duomenys neskelbtini). Dalinės apžiūros metu, pas V. K. dešinės pusės kojinėje buvo rasti 3 vnt. folijos lankstinukų su galimai narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 35).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2145/2019(01) matyti, kad V. K. šlapime, paimtame 2019 m. rugpjūčio 12 d., 16.35 val., rasta amfetamino, morfino, kodeino pėdsakų, EDDP (metadono metabolito) pėdsakų, nustatyta mažiausia koncentracija 0,47 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 43).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 1 d. specialisto išvados Nr. 140-(3645)-IS1-4897 matyti, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje, 2019 m. rugpjūčio 12 d. paimtoje pas V. K. dalinės apžiūros metu, yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,025 g (10,8 proc.) (2 t., b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

V. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), yra įrodyta.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, heroinas yra narkotinė medžiaga.

Teismas konstatuoja, kad V. K. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2019 m. gegužės 8 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad narkotines medžiagas vartoja nuo 25 metų, visą laiką vartojo heroiną. Taksi automobilyje rastos narkotinės medžiagos yra jo, ten buvo 24 „čekiai“ heroino, kuriuos pirko čigonų tabore po 12 Eur iš kažkokio čigono. Kaltinamojo teigimu, heroino važiavo pirkti su J. S., tačiau pirko tik sau. Važiuojant taksi automobiliu iš taboro, sustabdę policijos pareigūnai patikrino. Nenorėdamas įkliūti, padėjo ryšulėlį su 24 „čekiais“ tarp atlošo ir sėdynės automobilio gale (1 t., b. l. 108). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Ž. parodė, kad dirbant pavėžėju automobiliu „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. gegužės 8 d. apie 23.20 val. gavo iškvietimą į Taikos g. Atvykus, į jo automobilį įsėdo 2 vyrai, kurie norėjo važiuoti į Buivydiškių g. esančią naktinę parduotuvę. Išvažiavus iš kiemo, automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę vežtus asmenis, aptiko galimai narkotinių medžiagų. Liudytojo teigimu, vežti asmenys buvo labai įtartini, nes buvo apsvaigę (1 t., b. l. 12). Antai ir liudytojas policijos pareigūnas S. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant 2019 m. gegužės 8 d. apie 23.10 val. su kolega R. R. Vilniuje, Buivydiškių g. 10 pastebėjo pavėžėjimo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pamatė, kad priekyje sėdėjęs asmuo buvo galimai apsvaigęs, nes buvo palinkęs į priekį ir kepure užsidengęs veidą. Buvo nutarta sustabdyti automobilį ir patikrinti jame esančius įtartinus asmenis. Kaip paaiškėjo, priekyje sėdėjo J. S., kurio dalinės apžiūros metu jokių draudžiamų daiktų nerasta. Apžiūrėjus gale sėdintį asmuo, kuris prisistatė V. K., pas jį taip pat jokių draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Po keleivių apžiūros buvo nuspręsta patikrinti automobilį ir automobilio gale, kur sėdėjo V. K., pastebėjo tarp atlošo ir sėdynės styrančią į išorę juodos spalvos virvutę. Pradėjus traukti, iš tarpo tarp sėdynės ir sėdynės atlošo buvo ištrauktas medžiaginis, mėlynos spalvos ryšulys, kurio viduje pastebėti nedideli folijos lankstinukai. Išlanksčius vieną iš lankstinukų, jo viduje buvo matyti šviesios spalvos milteliai, kaip įtariama narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 18-19). Analogiškas aplinkybes savo tarnybiniame pranešime nurodė ir policijos pareigūnas R. R. (1 t., b. l. 14-15). Be to, liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro išrašo duomenys (1 t., b. l. 13) bei 2019 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog išties, apžiūros metu automobilio salone buvo rasti 24 vnt. folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais (1 t., b. l. 21-22, 24-28). Štai ir iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. spalio 17 d. išvados matyti (1 t., b. l. 71-73), kad automobilio apžiūros metu, ant paimtų folijos lankstinukų ir ryšulio rasti DNR pėdsakai sutampa su V. K. genotipu (1 t., b. l. 74).

Tuo tarpu byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. birželio 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(2112)-IS1-3043 patvirtina, kad pilkos spalvos miltelių iš 24 vnt. folijos lankstinukų (paketas Nr. 449515), rastų ir paimtų automobilio „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,596 g (1 t., b. l. 61-63).

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau – ir Rekomendacijos), V. K. laikytos narkotinės medžiagos – heroino kiekis viršija nedidelio kiekio ribą (ne daugiau kaip 0,02 g), bet nesiekia didelio kiekio ribos (daugiau kaip 2 g), todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Teismas nenustatė kaltinamojo V. K. tikslo platinti minėtą narkotinę medžiagą. Pats kaltinamasis nurodė, jog taksi automobilyje rastos medžiagos yra jo, nes narkotines medžiagas vartoja nuo 25 metų, visą laiką vartojo heroiną. Išvada, jog V. K. turėjo tikslą platinti minėtą narkotinę medžiagą, būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastos kontroliuojamos medžiagos kiekį. Be to, pagrindą manyti, jog kaltinamasis narkotinę medžiagą laikė savo reikmėms, sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1300/2019(01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad V. K. šlapime, paimtame 2019 m. gegužės 9 d., 4.30 val., rasta amfetamino, metamfetamino, morfino, kodeino, 6-monoacetilmofino pėdsakų (1 t., b. l. 55) – taigi, nustatyta, jog kaltinamasis iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo vartojo narkotines medžiagas.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma, tarp jų ir pačio kaltinamojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis V. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,596 g narkotinės medžiagos heroino, kol 2019 m. gegužės 8 d. apie 23.27 val. Vilniuje, Buivydiškių g. 5, automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūros metu policijos pareigūnai ją surado ir paėmė. Taigi, V. K. realizavo vieną objektyvųjį BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – neteisėtą narkotinės medžiagos laikymą. Remiantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime V. K. inkriminuoti dar du BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai – įgijimas ir gabenimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009), be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius – narkotinės medžiagos įgijimą ir gabenimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo bei gabenimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas, kaip, kokiu laikotarpiu ir maršrutu jas gabeno. Akcentuojama, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju, V. K. laikytos 0,596 g narkotinės medžiagos – heroino įgijimo ir gabenimo aplinkybės nepagrįstos jų buvimą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtintų kaltinamojo V. K. kaltę realizavus šiuos objektyviuosius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Kaltinime nurodoma, kad V. K. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo (galimai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 8 d. apie 23.27 val., Romų bendrijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 185, iš nenustatyto asmens už 288 Eur), gabeno (galimai visuomeniniu transportu ir kitokiais būdais po Vilniaus m.) ir laikė (galimai savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose) 0,596 g narkotinės medžiagos heroino, kol 2019 m. gegužės 8 d. apie 23.27 val. Vilniuje, Buivydiškių g. 5, automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūros metu policijos pareigūnai ją surado ir paėmė.

Visgi, susipažinus su kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, matyti, jog įgijimo aplinkybės inkriminavimas pateiktame kaltinime grindžiamas vien tik kaltinamojo parodymais. Be to, iš kaltinimo struktūros matyti, kad narkotinės medžiagos įgijimo ir gabenimo požymiai preziumuojami šių narkotinių medžiagų laikymo faktu. Tuo tarpu pateiktame kaltinime prie laikymo aplinkybės nurodoma, kad V. K. narkotinę medžiagą galimai laikė ir savo namuose, ir kitose vietose, tačiau atlikus kratą V. K. gyvenamojoje vietoje, nerasta jokių draudžiamų daiktų. Dėl šios priežasties narkotinės medžiagos įgijimo ir gabenimo požymius bei minėtą galimą laikymą namuose ir kitose vietose, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, šalina iš V. K. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia V. K. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos, t. y. heroino laikymą, neturint tikslo jos platinti, o to visiškai pakanka pripažinti V. K. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad iš V. K. pateikto kaltinimo šalintini narkotinės medžiagos įgijimo ir gabenimo požymiai, teismas tikslina kaltinime nurodytas faktines narkotinės medžiagos laikymo aplinkybes, nurodydamas, jog kaltinamasis narkotinę medžiagą laikė nuo tiksliau nenustatyto laiko.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažinęs ir dėl šios nusikalstamos veikos parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.00 val. nuvykęs į Šeškinės polikliniką lauke sutiko J. S.. Jiems bendraujant, prie jų priėjo neuniformuoti policijos pareigūnai ir apžiūros metu pas jį rado 3 lankstinukus (2 t., b. l. 56-57). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai ir su V. K. buvęs, liudytoju apklaustas J. S. nurodė, jog nežino, ką rado policijos pareigūnai, tačiau patvirtino, kad juos tikrino (2 t., b. l. 37). Antai policijos pareigūno V. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.10 val., Vilniuje, Šeškinės g. 24, dalinės apžiūros metu, pas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kojinėje buvo rasti trys folijos lankstinukai su galimai narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 30). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno R. D. 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime, kad vykdant tarnybines pareigas prie Šeškinės poliklinikos buvo patikrinti du įtartini asmenys – vienas iš jų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kitas J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Dalinės apžiūros metu, pas V. K. dešinės pusės kojinėje buvo rasti 3 vnt. folijos lankstinukų su galimai narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 35). Tuo tarpu byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. 140-(3645)-IS1-4897 patvirtina, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje, paimtoje dalinės apžiūros metu pas V. K., yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,025 g (2 t., b. l. 47).

Pagal minėtas Rekomendacijas, V. K. laikytos narkotinės medžiagos – heroino kiekis viršija nedidelio kiekio ribą (ne daugiau kaip 0,02 g), tačiau nesiekia didelio kiekio ribos (daugiau kaip 2 g), todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Teismas ir šiuo atveju nenustatė kaltinamojo V. K. tikslo platinti minėtą narkotinę medžiagą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į rastos kontroliuojamos medžiagos kiekį. Be to, pagrindą taip manyti sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2145/2019(01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad V. K. šlapime, paimtame 2019 m. rugpjūčio 12 d., 16.35 val., rasta amfetamino, morfino, kodeino pėdsakų, EDDP (metadono metabolito) pėdsakų, nustatyta mažiausia koncentracija 0,47 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 43).

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis V. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,025 g narkotinės medžiagos heroino, kol 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.10 val. Vilniuje, Šeškinės g. 24 jo apžiūros metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi, V. K. ir šiuo atveju realizavo vieną objektyvųjį BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – neteisėtą narkotinės medžiagos laikymą. Remiantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaip jau buvo minėta, kad inkriminuojant kaltininkui BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius – narkotinės medžiagos įgijimą ir gabenimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo bei gabenimo aplinkybes, o teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, V. K. laikytos 0,025 g narkotinės medžiagos – heroino įgijimo ir gabenimo aplinkybės analogiškai nepagrįstos jų buvimą patvirtinančiais įrodymais. Kaltinime nurodoma, kad V. K. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo (galimai 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 16.00 val. Romų bendrijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 185, iš nenustatyto asmens už 36 Eur), gabeno (galimai visuomeniniu transportu ir kitokiais būdais po Vilniaus m.) ir laikė (galimai savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose) 0,025 g narkotinės medžiagos heroino, kol 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.10 val. Vilniuje, Šeškinės g. 24, jo apžiūros metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Matyti, jog įgijimo aplinkybės inkriminavimas pateiktame kaltinime grindžiamas taip pat vien tik kaltinamojo parodymais. Tuo tarpu iš kaltinimo struktūros matyti, kad narkotinės medžiagos įgijimo ir gabenimo požymiai preziumuojami šių narkotinių medžiagų laikymo faktu. Be to, pateiktame kaltinime prie laikymo aplinkybės nurodoma, kad V. K. narkotinę medžiagą galimai laikė savo namuose ir kitose vietose, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Dėl šios priežasties narkotinės medžiagos įgijimo ir gabenimo požymius, o kartu ir galimą laikymą namuose ir kitose vietose, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, analogiškai šalina iš V. K. pateikto kaltinimo. Pažymėtina, kad šis faktas nepaneigia V. K. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei realizavus vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos platinti, o to visiškai pakanka pripažinti V. K. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad iš V. K. pateikto kaltinimo šalintini narkotinės medžiagos įgijimo ir gabenimo požymiai, teismas tikslina kaltinime nurodytas faktines narkotinės medžiagos laikymo aplinkybes, nurodydamas, jog kaltinamasis narkotinę medžiagą laikė nuo tiksliau nenustatyto laiko.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti paskirtą bausmę atlikti laisvu nuo darbo metu, kadangi šiuo metu grafikas yra slenkantis (2 t., b. l. 89-91).

Dėl V. K. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam V. K., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, realiąją sutaptimi padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. K. – yra gana jauno amžiaus, nevedęs (2 t., b. l. 68), dirbantis (2 t., b. l. 71, 73), iki nusikalstamų veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 74-79), anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą bei 2016 ir 2017 m. teistas Švedijoje už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą asmeniniam vartojimui (2 t., b. l. 80-85), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar gydymo (2 t., b. l. 87), o duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, V. K. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, todėl atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. Kaip matyti, iš esmės šie nusikaltimai buvo nulemti dėl polinkio vartoti narkotines medžiagas. Visa tai rodo, kad V. K. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad V. K. skirtina ne švelniausia, bet ir ne griežčiausia bausmė – areštas, jo dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, pagal V. K. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, į paskirtą bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 8 d. 23.27 val. iki 2019 m. gegužės 10 d. 9.02 val. (t. y. dvi dienos) (1 t., b. l. 111, 112), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Teismas, įvertinęs V. K. pateiktą prašymą atlikti arešto bausmę laisvomis dienomis (2 t., b. l. 89-91), pažymi, kad nuo 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimams, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nėra numatyta galimybė paskirtą areštą atlikti poilsio dienomis, todėl toks kaltinamojo V. K. prašymas nustatyti atlikti areštą poilsio ar švenčių dienomis netenkintinas.

Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 113-114), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjamoje byloje prokuroras pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo V. K. proceso išlaidas už cheminius tyrimus (Specialisto išvada Nr. 140-(2112)-IS1-3043, Nr. 140-(3654)-IS1-4897)), kainavusius 1 345,13 Eur (1 t., b. l. 60) ir 252,21 Eur (2 t., b. l. 46), daktiloskopinį tyrimą (Specialisto išvada Nr. 140-(2112)-IS1-4692), kuris kainavo 269,59 Eur (1 t., b. l. 67) bei biologinį tyrimą (Specialisto išvada Nr. 140-(2112)-IS1-5235), kuris kainavo 785,39 Eur (1 t., b. l. 70), viso 2 652,32 Eur. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 3 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalies nuostatą, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Pažymėtina, jog tyrimus šioje byloje specialistai atliko vykdydami savo tarnybines pareigas, todėl priteisti šias proceso išlaidas iš V. K. nėra pagrindo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2019 m. liepos 2 d. nutarimu, vokas, kuriame yra likę tyrimo objektai ir tyrimo objektų pakuotės pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK001821 (1 t., b. l. 65-66), 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, vokas, kuriame yra likę tyrimo objektai pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK001897 (1 t., b. l. 75-76) ir 2019 m. spalio 22 d. nutarimu, vokas, kuriame yra likusios tyrimo objektų pakuotės pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK001899 (2 t., b. l. 49-50), perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, sunaikintini;

2. Vokas, su dviem kompaktiniais diskais, kuriuose yra telefoninių pokalbių įrašai, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gegužės 8 d. veika), ir skirti jam 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (2019 m. rugpjūčio 12 d. veika), ir skirti jam 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. K. paskirti bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 8 d. 23.27 val. iki 2019 m. gegužės 10 d. 9.02 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2019 m. liepos 2 d. nutarimu, voką, kuriame yra likę tyrimo objektai ir tyrimo objektų pakuotės pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK001821 (1 t., b. l. 65-66), 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, voką, kuriame yra likę tyrimo objektai pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK001897 (1 t., b. l. 75-76) ir 2019 m. spalio 22 d. nutarimu, voką, kuriame yra likusios tyrimo objektų pakuotės pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK001899 (2 t., b. l. 49-50), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, sunaikinti;

2. Voką, su dviem kompaktiniais diskais, kuriuose yra telefoninių pokalbių įrašai, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.