- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e1-2953-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10417-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. kovo 11 d., apie 21:40 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, ginčo metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – brolio I. B. atžvilgiu, tai yra pastarajam dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam savo šeimos nariui I. B. fizinį skausmą.
Be to jis, 2020 m. rugpjūčio 8d. apie 18 val. 04 min., (duomenys neskelbtini)koordinatės 54.719953,24.123466, vairavo jam priklausančią transporto priemonę - automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,56 promilių etilo alkoholio.
Dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį
V. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais V. B. ir I. B. bei broliu I. B.. 2020 m. kovo 11 d. vakare, apie 18.00 val., gėrė alkoholinius gėrimus virtuvėje kartu su savo broliu I. B.. Tėvai tuo metu buvo kitame kambaryje. Jiems geriant ir sėdint virtuvėje, su broliu susiginčijo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis, būdamas neblaivus, konflikto metu broliui rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, gali būti, kad pataikė į nosį. Taip jis broliui sukėlė fizinį skausmą. Matė, kad po suduoto smūgio broliui iš nosies bėgo kraujas. Ar brolis jam atgal sudavė smūgius jis neprisimena, kadangi buvo labai girtas. Jis daugiau įvykio aplinkybių neprisimena dėl buvusio girtumo. Jis labai gailisi, kad savo broliui I. B. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 146-147, 160).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. B. parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusiojo I. B. parodymais, kad jis gyvena kartu su savo broliu V. B. ir tėvais V. B. ir I. B. (duomenys neskelbtini)2020 m. kovo 11 d., tikslios valandos nepamena, tačiau buvo jau sutemę, jis kartu su broliu V. B. virtuvėje sėdėjo prie stalo, gėrė alkoholinius gėrimus. Jie susiginčijo, dėl ko - nepamena. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko brolis kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, tai yra - į nosį, tokiu būdu jam sukėlė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio jam skaudėjo nosį, iš nosies bėgo kraujas. Jis V. B. smūgių nesudavė. Tėvai įvykio metu buvo kitame kambaryje, paties įvykio nematė. Daugiau niekur kitur sužalojimų nebuvo, tik bėgo iš nosies kraujas. Dėl šio įvykio greitoji medicinos pagalba iškviesta nebuvo, kadangi pats vykti pas medikus ir teismo medicinos ekspertus atsisakė. V. B. jo atsiprašė, jis jam atleido. Dėl sukelto fizinio skausmo pretenzijų savo broliui V. B. neturi, civilinio ieškinio nereiškė, jie susitaikė (b. l. 45-48).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamai veikai tirti reikšmingų objektų bei pėdsakų nerasta ir nepaimta (b. l. 34-38).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Mariaus Valašino 2020 m. kovo 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad smurtą patyrė I. B., fiksuoti sužalojimai - patinimas, kraujosruva (mėlynė) nosies srityje (b. l. 39-40).
Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis I. B. su įtariamuoju I. B. susitaikė (b. l. 55).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas 2020 m. kovo 11 d. 22.22 val. policijos pareigūnų įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, surašyta stenograma. Vaizdo įraše matomas vyriškis, ant kurio nosies, lūpų ir barzdos kraujas (b. l. 57-59).
2020 m. kovo 11 d. alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0384 parodymais, kur I. B. nustatytas 1,88 promilių girtumas, V. B. - 2,46 promilių girtumas (b. l. 127-128).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. kovo 11 d., apie 21:40 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, ginčo metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – brolio I. B. atžvilgiu, tai yra pastarajam dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam savo šeimos nariui I. B. fizinį skausmą. Teismo vertinimu, nustatytos įvykio aplinkybės nekelia abejonių ir patvirtina, kad kaltinamasis, tarpusavio su konflikto su nukentėjusiuoju metu, smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu, veikė tiesiogine tyčia, nes smurtaudamas suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, o smurtiniais veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam. Kaltinamojo fizinis poveikis nukentėjusiajam buvo nukreiptas į tai, kad jėga paveikti nukentėjusįjį taip, kad jis patirtų bent jau fizinį skausmą. Būtent dėl stipraus fizinio poveikio nukentėjusiajam, pasireiškusio smūgio dešinės rankos kumščiu sudavimu į veidą, šis ir patyrė fizinį skausmą. Taip veikdamas kaltinamasis suprato, kad fiziškai veikdamas nukentėjusįjį, gali sukelti jam fizinį skausmą. Todėl baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju kyla už faktiškai kaltinamojo veika sukeltus padarinius, tai yra fizinio skausmo sukėlimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvūs, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių pakanka konstatuoti esant nustatytą šį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį V. B. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti bausmę.
Dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį
V. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d., dienos metu jis su broliu I. B., jam priklausančiu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į Darsūniškio mišką dirbti. Jis vairuotojo pažymėjimo niekada nebuvo įgijęs. Dirbdamas miške jis gėrė stiprų alų - kiek jo išgėrė nepamena, brolis jokio alkoholio nevartojo. Vakare, apie 18.00 val. jie baigė dirbti, jis jautėsi gerai, nesijautė labai apgirtęs, todėl sėdo už vairo, o brolis I. B. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant Darsūniškio miško keliu link namų, esančių (duomenys neskelbtini), prieš posūkį nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Brolis I. B. paskambino tėvams, o šie iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jį greitoji medicinos pagalba nuvežė į Kauno klinikas, kur jam nustatė klubo išnirimą ir po kelių dienų išleido namo. I. B., kuris iš karto buvo išleistas į namus, medikai nustatė kelio sumušimą. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, labai gailisi (b. l. 154-155, 160).
Be kaltinamojo V. B. parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Liudytojo I. B. parodymais, kad jis sutinka papasakoti viską apie 2020 m. rugpjūčio 8 d. įvykusį eismo įvykį, nors ir kaltininkas yra jo brolis V. B.. Brolis V. B. yra įsigijęs automobilį „Ford Focus“, valstybinio numerio nepamena, iš A. S.. Kiek jis už automobilį mokėjo, nežino. Nei jis, nei brolis V. B. neturi vairuotojo pažymėjimų. 2020 m. rugpjūčio 8 d. rytą jis kartu su broliu V. B. šio įsigytu automobiliu „Ford Focus“ vyko dirbti į mišką. Automobilį vairavo V. B., o jis sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Dirbdamas miške brolis gėrė alų, tačiau kiek tiksliai išgėrė - negali pasakyti. Jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Baigus darbus, apie 18.00 val., minėtu automobiliu važiavo link namų. Automobilį vairavo brolis V. B.. Jis nematė kiek brolis tiksliai išgėrė alaus, jam šis pasirodė blaivus, todėl broliui nieko nesakė. Jis atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o brolis - prie automobilio vairo ir jie važiavo Darsūniškio miško keliuku link namų. Jis tuo momentu naudojosi mobilaus ryšio telefonu, rašė sms žinutes ir į kelią nežiūrėjo, tad negali tiksliai pasakyti dėl kokių priežasčių brolis nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į medį. Po įvykusio eismo įvykio iš karto iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino tėvui ir pranešė kas atsitiko. Kažkas iš šeimos narių pranešė apie įvykį policijai ir greitajai medicinos pagalbai. Atvykus policijai jam buvo patikrintas blaivumas, alkotesterio parodymai buvo 0,00 promilių. Greitoji medicinos pagalba brolį dėl patirtų sužalojimų išvežė į Kauno klinikas. Kadangi jis taip pat jautė skausmą kelio srityje, jį pažįstama K. V. nuvežė į Kauno klinikas pasitikrinti. Kauno klinikose jam buvo diagnozuotas kelio sumušimas ir jis iš karto buvo išleistas gydytis namuose, jokie lūžiai nenustatyti. Brolis po apžiūros Kauno klinikose taip pat buvo išleistas gydytis į namus, jam buvo diagnozuotas klubo išnirimas (b. l. 78-81).
Liudytojos Gintarės Vidugirytės parodymais, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. Dirbant kartu su Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju Martynu Aliukevičiumi 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.04 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaišiadorių r., Kruonio sen., Darsūniškio k., Darsūniškio miške, koordinatės yra 54.719953,24.123466, įvyko eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą vairuotojas V. B. paaiškino, kad vairuodamas transporto priemonę ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas miško keliuku, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į medį. Vairuotojas V. B. akivaizdžiai atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, bet dėl patirtų sužalojimų jo nebuvo galimybės patikrinti alkoholio kiekio matuokliu, nes jis vis prarasdavo sąmonę. Todėl V. B. greitoji medicinos pagalba išvežė į Kauno klinikas. Priekyje dešinėje pusėje keleivio vietoje sėdėjo V. B. brolis I. B., kuriam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0011, patikros sertifikato Nr. 1218264, nustatytas 0,00 prom. blaivumas ir kuris paaiškino, jog važiavo kartu su savo broliu V. B. automobiliu miško keliuku. Automobilį vairavo brolis, o jis sėdėjo keleivio vietoje. I. B. skundėsi kojos skausmu, negalėjo paeiti. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada negalėjo vežti į gydymo įstaigą tuo pačiu automobiliu, I. B. detalesnei apžiūrai į Kauno klinikas išsivežė patys artimieji (b. l. 83-86).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2151/2020 (02), kurioje nurodyta, kad I. B. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra (b. l. 102).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A4246/2020 (01), kurioje nurodyta, kad V. B. kraujyje, paimtame 2020 m. rugpjūčio 8 d. 19.50 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,56 promilės etilo alkoholio (b. l. 105).
Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas A. S.(b. l. 125).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad V. B. savanoriškai pateikė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad 2020 m. liepos 16 d. V. B. pirko iš A. S. transporto priemonę - automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 121-123).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir Eismo įvykio vietos schema, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra Kaišiadorių r., Kruonio sen., Darsūniškio k., Darsūniškio miške (b. l. 66-74).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 108-112).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. B. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 18 val. 4 min., Darsūniškio miške, Darsūniškio k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., koordinatės 54.719953,24.123466, vairavo jam priklausančią transporto priemonę - automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,56 promilių etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas V. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 187-189).
Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas (b. l. 168), ne kartą baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 178-180), dirba, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 182), todėl teismas daro išvadą, kad prokurorės kaltinamajam pasiūlytos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas – kiek didesnė nei minimalaus dydžio bauda už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką bei laisvės apribojimas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, kurio trukmė artima tokios bausmės rūšies vidurkiui, yra tinkamos kaltinamajam, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.
V. B. paskyrus bausmes, jos sumažintinos vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl V. B. nustatytinas vidutinės trukmes įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. treji metai. Termino pradžia skaičiuotina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Sprendžiant dėl prokurorės pareiškime nurodyto konfiskuotino automobilio iš kaltininko pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis nustačius, kad V. B. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. B. naudojamos minėtos transporto priemonės, su kuria jis įvykdė tyčinį nusikaltimą, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 ir daugiau promilių, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, formaliai yra būtinas. Akivaizdu, jog įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju V. B. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 60 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (3000,00 Eur) baudą.
Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir V. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 60 MGL (3000,00 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 40 MGL (2000,00 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į V. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 11 d. 22.22 val. iki 2020 m. kovo 12 d. 15.18 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Nusikaltimui padaryti panaudotą priemonę – keleivinį automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnis).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtas V. B. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Išaiškinti V. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pateiktas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (Kaišiadorys, Gedimino g. 87). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.