Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-18 · Administracinė byla Nr. I-4753-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-18
Bylos Nr.
I-4753-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00330-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4753-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00330-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 18 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, kildinamą iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) veiksmų. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. žmogaus garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, praustuve bei gyvenant kambaryje. Pareiškėjo teigimu, visose kamerose ginčo laikotarpiu buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir garso įrašymo įranga. Skundo reikalavimą grindžia tuo, kad stebimas buvo net ir besinaudojantis sanitariniu mazgu. Dėl to, jog buvo stebimas, filmuojamas, kai prausdavosi, persirengdavo, naudodavosi sanitariniu mazgu, nuolat buvo pažeistas jo privatumas, garbė ir orumas. Akcentuoja, jog per monitorių jį stebėdavo ir moterys pareigūnės, todėl jis jautė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus ir dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė diskomfortą, pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas pateikia savo nuomonę apie tai, kokie atsakovės atstovo veiksmai ir aplinkybės galėjo jam sukelti pasekmes, tačiau nenurodo ir nepateikia konkrečių duomenų, kaip ir kada dėl Areštinėje vykdytų, niekur nepanaudotų ir sunaikintų vaizdo ir garso įrašų pablogėjo jo sveikata, reputacija, bendravimo su kitais asmenimis galimybės. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788.(9.1-1). Pažymi, jog vaizdo stebėjimo kamerose įrengtos taip, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina. Argumentuoja, jog teisinis reglamentavimas nustato, kad policijos įstaigų specialiosios paskirties patalpose, siekiant užtikrinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, asmenų gyvybės ir sveikatos apsaugą, fizinį ir psichologinį neliečiamumą, yra vykdomas vaizdo ir garso įrašymas. Akcentuoja, jog vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą. Tvirtina, jog Klaipėdos AVPK daromi garso ir vaizdo įrašai yra naikinami nustatyta tvarka, užtikrinant, kad vaizdo ir garso duomenys būtų sunaikinti per 30 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo pareiškėjui D. M. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Klaipėdos AVPK nebuvo užtikrintas jo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, gyvenant Areštinės kamerose.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo. Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai; šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas). Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, jog nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – tai vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan; periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas; kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 1 straipsnio 1 dalis numatė, kad šio įstatymo tikslas - ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Minėto įstatymo 16 straipsnis nustato, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Pagal įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. Vadovaujantis įstatymo 19 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatomis, draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, taip pat draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.).

Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą nurodė, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016 m. liepos 20 d. sprendimu leido areštinės kamerose vykdyti vaizdo stebėjimą. Areštinės patalpose vaizdo stebėjimo kameros įrengtos siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir asmenų saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. Nurodo, jog į įrengtų vaizdo kamerų stebėjimo lauką nepatenka jose esanti sanitarinio mazgo zona.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išnagrinėjusi Klaipėdos AVPK 2016 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 30-S-38274(4.68) ir 2016 m. liepos 1 d. rašte Nr. 30-S-53975(4.68) (b.l. 16-17) pateiktą informaciją, 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ (b. l. 18), nusprendė asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazėje patikslinti Klaipėdos AVPK registro duomenis ir leisti vykdyti vaizdo stebėjimą Klaipėdos AVPK areštinės gyvenamosiose patalpose. Vaizdo stebėjimo tikslas – žmonių teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas, tyrimas, saugaus eismo užtikrinimas, policijos komisariato pastatų, teritorijos, materialaus turto, įslaptintos informacijos apsauga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teisinis reguliavimas (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.15 punktas) įpareigoja uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengti vaizdo stebėjimo kameras ir pamainos pareigūnams sudaryti sąlygas nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Tačiau vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog teisės aktuose yra numatyta galimybė suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuolatinė Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra techninių priemonių pagalba buvo vykdoma teisėtai.

Iš Klaipėdos AVPK Areštinės viršininko tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. (3 paras) areštinės kameroje Nr. 17 vienas, o laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki birželio 2 d. (3 paras) areštinės kameroje Nr. 1, asmenų skaičius kameroje buvo 3 (b. l. 14-15). Pareiškėjas Klaipėdos AVPK buvo laikomas iš viso 6 paras. Pareiškėjas skunde nurodo neteisingą buvimo areštinėje laikotarpį ir nepateikia įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus duomenis. Atsakovės atstovas nurodo, jog vaizdo stebėjimas nėra vykdomas vietose, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (sanitarinio mazgo patalpa yra uždengta juodu kvadratu). Pareiškėjas, priešingai, tiek skunde, tiek atsikirtime į atsiliepimą nurodo, jog buvo stebimas ir sanitarinio mazgo patalpose. Nustatyta, jog pareiškėjas ir laikymo Areštinės kamerose metu kreipėsi į atsakovės atstovą dėl pažeistų teisių vaizdo kameromis stebint jį ir sanitariniame mazge (b.l. 21), jam buvo pateiktas atsakymas, jog kameros nestebi sanitarinio mazgo vietų (b.l. 22). Teismo vertinimu, skunde jis faktinių duomenų patvirtinančių, kad Klaipėdos AVPK kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose vyksta vaizdo stebėjimas, pažeidžiantis asmens teises. Pareiškėjas pateikia tik savo deklaratyvią nuomonę apie vaizdo kamerų filmavimą sanitariniuose mazguose, todėl laikytina, jog jam buvo tinkamai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kad pareiškėjas buvo neteisėtai stebimas ir kad dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo D. M. skundą dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė