- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1273-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė
- Kreditorius
- UAB ,,Piliuona“
- Skolininkas
- UAB ,,Alltexus“
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė Proc. sprendimo kategorijos:110.1;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Tatjanos Žukauskienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB ,,Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-03 nutarties, kuria kreditoriaus prašymas tenkintas iš dalies ir areštuotas skolininkui UAB ,,Alltexus“ priklausantis turtas 37 358,95 Lt sumai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorius su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš skolininko UAB ,,Allexus“ 31 358,95 Lt skolos, 6361,86 Lt delspinigių, 12,68 procentus metinių palūkanų bei 283 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad tarp ginčo šalių 2006-10-12 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 06-02. Skolininkui neatsiskaičius pagal sąskaitas-faktūras (serija PIL) Nr. 2400, 2421, 2442, 2465, 2489, 2509, 2532, 2553, 2580, 2592 kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti susidariusį įsiskolinimą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Kreditorius pareiškė prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkui priklausančio turto, o jo nesant, lėšų banko sąskaitose, areštą, nes skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, įsiskolinimas yra didelis, todėl yra pagrindo manyti, kad pasunkės teismo įsakymo vykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-03 nutartimi kreditoriaus prašymas buvo patenkintas iš dalies.
Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens atsiskaitomųjų sąskaitų areštas sutrikdytų jo finansinę veiklą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas reikalauja, kad būtų atsižvelgta ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą.
Šalies argumentai
Teismas atsižvelgdamas į kreditoriaus prašyme nurodytus motyvus, kuriais remiantis buvo prašoma taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, į tai, kad pareikštas pareiškimas yra turtinio pobūdžio, kaina žymi, sprendė, kad nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo įsakymo įvykdymas, todėl yra pagrindas tenkinti kreditoriaus prašymą dėl skolininko turto arešto (LR CPK 144 str., 145 str.) ir areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą 37 720,81 Lt sumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Kreditorius UAB ,,Piliuona“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį pakeisti ir visiškai patenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones-areštuoti skolininkui UAB ,,Alltexus“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštuoti skolininko vardu atidarytose sąskaitose esančias pinigines lėšas.
Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neanalizavo bylos aplinkybių ir kreditoriaus nurodytų motyvų dėl būtinybės, nesant skolininko turto ar jo esant nepakankamai areštuoti jam priklausančias pinigines lėšas. Teismo nutartis nepagrįsta objektyviais argumentais paneigiančiais būtinybę taikyti skolininko piniginių lėšų areštą. Teismas nukrypo nuo aukštesniojo teismo formuojamos praktikos, todėl skundžiama nutartis priimta nepagrįstai. Netaikant kreditoriaus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių gali bti apsunkintas ar tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, nes turtinio pobūdžio reikalavimo suma, atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką yra didelė. Pradinėje ieškinio stadijoje taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, pakanka įsitikinti tuo, kad tokia galimybė egzistuoja. Vertindamas reikalavimo sumos dydį teismas privalo jį įvertinti ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finanasines galimybes ir įvertinti, ar konkrečiam atsakovui ieškinio suma yra didelė lyginant ją su skolininko nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat skolininko įmonės turimais įsipreigojimais. Skolininkas vengia vykdyti savo pareigas ir atsiskaityti su kreditoriumi, 2009-06-18 buvo kreiptasi į skolininką su pretenzija, tačiau skolininkas neatsiskaitė, todėl teismas atsisakydamas areštuoti skolininko lėšas priėmė nepagrįstą nutartį. Pagrindas atsisakyti areštuoti skolininko lėšas būtų tik tuo atveju, jei skolininkas turėtų pakankamai areštuotino turto. Be to, taikant piniginių lėšų areštą iš areštuotų pinigų galimi atsiskaitymai su kreditoriumi, įmonės darbuotojais bei mokėti privalomus mokesčius valstybei, kadangi teismo nutartis neargumentuota, ji turi būti panaikinta. Be to teismui priėmus kreditoriaus atžvilgiu palankų teismo sprendimą ir kreditoriui nukreipus išieškojimą tik į skolininko turtą, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, kadangi vien skolininko turto gali nepakakti reikalavimo užtikrinimui. Neįvykdžius teismo sprendimo, būtų iš esmės pažeistos ne tik kreditoriaus teisės, bet nukentėtų ir teisingumo principas, todėl nėra pagrindo teigti, kad areštavus pinigines lėšas skolininko teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau nei reikia ir šalių pusiausvyros principas nenukentėtų, todėl mano, kad teismo argumentas, jog areštavus skolininko atsiskaitomąsias sąskaitas nukentėtų ginčo šalių pusiausvyros principas, nepagrįstas.
Atsiliepimas
Skolininkas UAB Alltexus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji civilinių teisių gynimo būdai, jos padeda užtikrinti teisių gynybą. Laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė kuria siekiama užkirsti kelią aplikybėms, galinčioms pasunkinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šis procesinis veiksmas negali pažeisti šalių interesų pusiausvyros. Skolininkas yra veikiantis ūkinis-komercinis subjektas ir iki ginčo pradžios tinkamai vykdė įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo abejoti, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti vadovaujamasi ekonomiškumo principu, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas areštuoti skolininko turtą, o ne pinignes lėšas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumenatis nėra teisinio pagrindo.
Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jos taikomos tada, kai jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (CPK 144 str.). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį ir esmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir neturi varžyti vienos šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones visų pirma yra areštuojamas nekilnojamasis turtas, o jo nesant pakankamai, kitas atsakovo (skolininko) turtas, o nenustačius, kad skolininkas turi areštuotino turto gali būti areštuojamos atsakovo piniginės lėšos. Be to, piniginių lėšų areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikoma tik tuomet, kai negalima taikyti kitų Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka teismo sprendimui užtikrinti. Piniginių lėšų areštas yra specifinė ieškinio užtikrinimo priemonė ir nustatomas draudimas jomis naudotis negali būti absoliutus, nes tokią piniginių lėšų arešto savybę lemią pinigų, kaip teisėtos atsiskaitymo priemonės likvidumas. Piniginės atsiskaitymo priemonės naudojamos kasdieninėje bendrovių ūkinėje komercinėje veikloje ir galimybė naudotis tokia atsiskaitymo priemone užtikrina bendrovių veiklos normalų funkcionavimą. Tuo labiau, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininkas UAB ,,Alltexus“ juridinis asmuo, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, t.y siekia pelno (CK 2.34 str. 3 d., ABĮ 2 str. 2 d.) ir areštavus skolininko pinigines lėšas gali būtų sutrikdyta jo galimybė atsiskaityti su tiekėjais, vykdyti įsipareigojimus kities tretiesiems asmenims, atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą bei atsiskaityti su įmonės darbuotojais, todėl pirmos instancijos teismas padarydamas pagrįstą išvadą, jog tikslinga areštuoti skolininko turtą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos bei tinkamai taikė proceso teisės normas regalamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį įpareigojo kreditorių kreiptis į antstolį, kad šis surastų bei aprašytų skolininko turtą. Antstoliui pavedus surasti ir aprašyti atsakovo turtą (CPK 148 straipsnio 4 dalis) bei nustačius, jog jo nėra arba nepakanka užtikrinti ieškovo ieškiniu pareikštus reikalavimus, būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui, tik tada tikslinga taikyti ir atsakovo piniginių lėšų areštą byloje. Lėšų areštas gali sukelti tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus proceso šaliai, tačiau nenustačius skolininkui priklausančio turto, toks teisių ribojimas iš esmės atitikų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Vien kreditoriaus argumentas, kad pagrindas atsisakyti areštuoti skolininko lėšas būtų tik tuo atveju, jei skolininkas turėtų pakankamai areštuotino turto, savaime nesudaro pagrindo keisti pirmos instancijos teismo nutartį, kuria areštuotas skolininko kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, nes tik pasitvirtinus aplinkybėms, jog atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arba jo nepakanka arešto sumai, areštas gali būti nukreipiamas į pinigines lėšas (jų dalį).
Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu iš kreditoriaus UAB ,,Piliuona“ juridinio asmens kodas 122652732 valstybės naudai priteistinos 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-03 nutartį civilinėje byloje Nr. L2-16884-640/09 palikti nepakeistą, o kreditoriaus UAB ,,Piliuona“ juridinio asmens kodas 122652732, atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš kreditoriaus UAB ,,Piliuona“ juridinio asmens kodas 122652732, valstybės naudai 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.