Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1273-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1078-1034/2022Nutartis · 2022-09-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
1-1273-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04420-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
B. Č.
Advokatai
Ramūnas Mikulskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1273-1034/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04420-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam B. Č. (B. Č.), jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,laiduotojui R. Č. (R. Č.),

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Č. 2017 m. birželio 13 d., nurodydamas iš anksto žinomai melagingus duomenis apie apdrausto turto – nešiojamo kompiuterio „Acer“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būklę ADB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad minėtas kompiuteris, 615,04 Eur vertės, 2017 m. birželio 12 d. nukrito ir jo korpusas sulūžo, dėl ko, nustačius gedimus (pagrindinės plokštės, ekrano dangčio su priekiniu rėmeliu ir vyriais), ADB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo jam 9,59 Eur draudimo išmoką (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)); nes 2016 m. gegužės 2 d. jis jau kreipėsi dėl minėto kompiuterio į AB „(duomenys neskelbtini)“, nurodęs, kad 2016 m. balandžio 30 d. kompiuteris nukrito ir neveikia; dėl ko, nustatęs nepataisomus gedimus (pagrindinės plokštės centriniame mikroschemų rinkinyje mikroįtrūkimą; LSD matricos komponentinės plokštės nefunkcionalumą; ekrano matricos išlūžusius vyrius; nutrūkusi ekrano kabelį); AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 18 d. išmokėjo jam 600,36 Eur draudimo išmoką už įgytą naują kompiuterį Dell (duomenys neskelbtini) (žalos byla (duomenys neskelbtini)); tokiu būdu pasikėsino užvaldyti ADB „(duomenys neskelbtini)“ 615,04 Eur vertės turtą, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB „(duomenys neskelbtini)“ padarė išskaitas dėl kompiuterio nusidėvėjimo – 545,45 Eur ir dėl draudimo sutartyje numatytos išskaitos – 60 Eur.

Šiais savo veiksmais B. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

B. Č. 2017 m. lapkričio 28 d., nurodydamas iš anksto žinomai melagingus duomenis apie apdrausto turto – striukės su kailiu, 600 Eur vertės, sugadinimą, ADB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad 2017 m. lapkričio 28 d., (duomenys neskelbtini), eidamas užsikabino už vinies ir striukę suplėšė; po ko pateikė 2016 m. gruodžio 17 d. kitai striukei išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo suklastotą kvitą (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)); nes dėl tos pačios striukės sugadinimo 2016 m. gruodžio 2 d. jis jau kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodęs, kad (duomenys neskelbtini), eidamas užsikabino už vinies ir suplėšė šią striukę; dėl ko, nustatęs striukės nepataisomą sugadinimą, AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo jam 600 Eur draudiminę išmoką už įgytą naują striukę pagal 2016 m. gruodžio 17 d. minėtą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo suklastotą kvitą (žalos byla (duomenys neskelbtini)); tokiu būdu pasikėsino užvaldyti ADB „(duomenys neskelbtini)“ 600 Eur vertės turtą, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiančių aplinkybių, nes ADB „(duomenys neskelbtini)“ gavusi duomenis iš AB „(duomenys neskelbtini)“ apie analogišką draudiminį įvykį su ta pačia striuke, įtarė sukčiavimą ir kreipėsi į policiją.

Šiais savo veiksmais B. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad gavęs išmoką už kompiuterį jo netaisė ir vėliau vėl kreipėsi į draudimo bendrovę. Už striukę taip pat jau buvo gavęs išmoką ir vėl kreipėsi. Sūnus I. Č. tik kartu gyvena, nėra su tuo niekaip susijęs. Galvojo, kad viskas taip ir praeis, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sūnaus R. Č. atsakomybei. R. Č. yra protingas, normaliai gyvena, su juo bendrauja per išeigines, vienas pas kitą atvažiuoja, sūnus yra jam autoritetas. Jo pajamos yra apie 500 Eur, dar gauna 417 Eur pensiją, bet pensiją gauna dar tik porą mėnesių. Gailisi dėl veikų padarymo, daugiau tai nepasikartos.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas R. Č. prašė kaltinamąjį B. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybei. Jie nuolat bendrauja, jis turi tėvui įtaką, mato, kad šis gailisi ir tai daugiau nepasikartos. Susiskambina beveik kiekvieną dieną, o savaitgaliais su anūkais atvažiuoja arba tėvas pas juos atvažiuoja. Tėvas klauso jo, duoda tėvui patarimų. Tai, ką padarė tėvas, yra blogai. Prisiima atsakomybę už tėvą ir tikrai jam darys įtaką. Yra vedęs ir turi du vaikus. Pasistengs paveikti tėvą, kad daugiau tokių atvejų nepasikartotų, bendraus su juo kiekvieną dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis B. Č. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad sukčiavimo nenorėjo ir neplanavo daryti. Tą striukę, apie kurią kalbama įtarime, nešioja jo sūnus I. Č.. Kada sūnus striukę suplėšė, nežino. Jis apgadintos striukės nematė, nes jam neįdomu. Jis savo buto turtą, adresu (duomenys neskelbtini), apsidraudęs, pats nežino kokioje bendrovėje, nes viską tvarkė, visus reikalus su tuo susijusius darė sūnus I. Č.. Dėl šios striukės apgadinimo jis tikslios datos nurodyti negali, bet sūnus jam davė pasirašyti raštą dėl kreipimosi į draudimo bendrovę dėl tos striukės apgadinimo, sakė, kad jam reikia pasirašyti, nes viskas apdrausta būtent B. Č. vardu. B. Č. pasirašė nesigilindamas, vis tiek galvojo šeimos turtas, įsivaizdavo, kad viskas apdrausta ir tvarkinga. Jis striukės įgijimo dokumentų, nuotraukų niekam nesiuntė ir nežinojo, kad jau už šią striukę anksčiau buvo gauta išmoka. Jis išmokos negavo. Apie šią istoriją sužinojo, kai su juo telefonu susisiekė policijos pareigūnai (4 t., b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis B. Č. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016 metais buvo sudaręs turto draudimo sutartį su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. pasibaigus draudimo sutarties terminui kreipėsi į kitą draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kur vėl apdraudė savo turtą, t. y. butą su visais daiktais. 2016 m. ir 2017 m. mokėjo įmokas už draudimą jis. Pakeitė draudimo bendrovę, nes pasiūlė palankesnes draudimo sąlygas. Tikslo nusikalsti ar sukčiauti neturėjo. Neturėjo tikslo nusikalstamu būdu įgyti svetimo turto, sąžiningai klydo. Atkreipia dėmesį, kad butą ir visą turtą draudžia kiekvienais metais. Todėl kreipėsi į draudimo bendrovę dėl išmokos gavimo. 2016 m. (tikslios striukės įsigijimo datos nepamena) įgijo rudą, odinę striukę su natūraliu vilko kailiu turgavietėje „(duomenys neskelbtini)“. Striukę įgijo sau iš nepažįstamo pardavėjo. Įgijimo dokumentų paprašė, nes striukė buvo brangi. Nepamena po kurio laiko nuo striukės įgijimo, būdamas kaime, užsikabino už medinėje sienoje įkaltos vinies ūkiniame pastate ir suplėšė striukę iš nugaros pusės ties petimi (kiek pamena, iš dešinės pusės). Tai matė žmona N. Č., svainis L. S. ir kiti asmenys, kurių neįvardins, nes nepamena. Grįžęs iš kaimo, po kurio laiko jis su prašymu kreipėsi į draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudiminės išmokos gavimo už sugadintą striukę, nes jo butas ir jame esantis visas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas. Kiek pamena draudimo bendrovei prašymą pateikė elektroniniu būdu. Prašymą pildė pats ir pats pasirašė prašyme. Jis pats bendravo su draudimo bendrovės brokeriu, pats pateikė visus prašomus dokumentus draudimo bendrovei, kokius dokumentus pateikė jis nepamena, po ko, gavo išmoką už striukę. Ar pateikė striukės įsigijimo kvito nepamena, kaip ir minėjo, pateikė visus prašomus dokumentus. Kokia buvo išmokėta draudimo išmoka už striukę, nepamena. Pinigai buvo pervesti į jo vardu atidarytą AB „SEB“ banko sąskaitą. Dėl kito įvykio, 2017 m. lapkričio 28 d., paaiškino, kad buvo suplyšusi kita odinė striukė: ruda, iš avies kailio. Tačiau jis draudimo bendrovei atsitiktinai dėl klaidos pateikė nuotraukas striukės, kuri buvo pateikta draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. Nieko blogo negalvojo dėl pasekmių. Draudimo bendrovė galėjo paprašyti patikslinti aplinkybes, tuomet būtų pastebėjęs, kad pateikė ne tos striukės nuotraukas. Pirminės apklausos metu sūnų apkalbėjo be pagrindo dėl to, kad tuo metu buvo susipykęs su sūnumi ir nepagalvojo, kad jam tai gali sukelti pasekmių. Dėl to labai gailisi. Jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, tikslo sukčiauti neturėjo (4 t., b. l. 63).

Ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėje apklausoje apklaustas kaip įtariamasis B. Č. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad sąžiningai klydo dėl striukės, toks įvykis realiai buvo. Pateikė striukę apžiūrai šio ikiteisminio tyrimo metu. Draudimo bendrovėms įmokas mokėjo tinkamai ir laiku, draudė visus daiktus. Taip pat draudimo bendrovėms pateikė visus prašomus dokumentus. Pats bendravo su draudimo brokeriu ir pats teikė visus prašomus dokumentus. Neturi draudimo bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų kvitų originalų dėl striukių įsigijimo dokumentų, nes nėra išsaugojęs. Kvitai dėl striukių buvo išduoti, tačiau nėra išsaugojęs, nors ieškojo ir dar bandys ieškoti. Logiška, kad šios striukės turi savo kainą rinkoje ir jas gali įvertinti kvalifikuotas specialistas. Dėl klaidos pateikė draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ne tas striukės nuotraukas, bet įvykis buvo realus. Mano, kad draudimo bendrovė nenorėdama jam mokėti išmokos kreipėsi į policiją, o ne tikslino aplinkybes. Jeigu draudimo bendrovė būtų jo paprašiusi patikslinti aplinkybes, būtų pastebėjęs, pateikęs ne tos striukės nuotraukas ir būtų pateikęs kitos striukės nuotraukos, kurią suplėšė 2017 m. Dėl klaidos pateikė ne tos striukės ir pirkimo čekį. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad neturėjo tikslo sukčiauti, todėl prašo objektyviai įvertinti visas aplinkybes, jo geranoriškai pateiktą striukę, paaiškinimus ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. Kompiuterį „Acer“ pardavęs fiziniam asmeniui, kurio duomenų neturi. Kompiuterį pardavė dėl to, kad gedo. Kada pardavė, tiksliai nepasakyti, bet 2018 m. Kai įvyko 2017 m. birželio 12 d. įvykis, jis kompiuterį turėjo ir juo naudojosi. Po 2016 m. balandžio 30 d. įvykio kompiuteris buvo suremontuotas ir buvo tinkamas naudoti, veikė. Nepamena ar buvo išduotas remonto čekis, pamena, kad kreipėsi dėl remonto pagal skelbimą į specialistus (į ką kreipėsi, nepamena). Šį kompiuterį buvo įsigijęs seniai, galimai dar 2015 m., kur įgijo, nepamena, bet pamena, kad įgijo pagal skelbimus iš fizinio asmens, kompiuteris buvo nenaujas, panaudotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pateikė tą patį kompiuterį „Acer“, kurį pateikė ir AB „(duomenys neskelbtini)“, bet tai buvo skirtingi įvykiai, skirtingi sugadinimai, skirtingais metais. Tai buvo realūs įvykiai tik skirtingais metais. Kompiuteris „Acer“ yra kritęs ne vieną kartą namuose, tai vaikai naudojosi, tai jis, tai žmona. Nieko neketino apgauti ar sukčiauti dėl išmokų pripažinimo draudiminėmis kreipėsi į draudimo bendroves, kad paskaičiuotų ar tai draudiminis įvykis, ir jei draudiminis, kad išmokėtų apskaičiuotą draudimo sumą. Jis nurodė tik įvykius, o tikslius kompiuterio gedimus nustatė ne jis, o specialistai, į kuriuos kreipėsi. 2016 m. balandžio 30 d. kompiuteris nukrito ant grindų ir neveikė, jam buvo sumokėta išmoka kaip už nepataisomą kompiuterį. Tačiau nunešė pagal skelbimą pas specialistus ir kompiuteris buvo suremontuotas, veikė. Ką keitė, nežino, bet jam kompiuterį atidavė veikiantį. 2017 m. birželio 12 d. kompiuteris nukrito ant grindų ir jo korpusas sulūžo, todėl jam buvo išmokėta 9,59 Eur išmoka (4 t., b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis B. Č. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) naudojosi labai retai, kada paskutinį kartą ir kokiu laikotarpiu naudojosi, nepamena. Šiuo metu juo nesinaudoja. Nepamena kada jį įregistravo. Pats nemokėtų to padaryti, tai matomai jam kažkas padėjo. Nuo 2000 m., kai įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, jis naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) iki atleidimo iš darbo 2018 m. liepos 11 d. Po atleidimo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo. Šiuo metu naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) jis sukūrė, ar paštas jam buvo sukurtas, taip pat nepamena ar juo naudojosi. Mobilaus ryšio telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu, jį naudoja kaip šeimos telefoną, juo naudojasi visi šeimos nariai. Šiuo metu telefonas registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo, šiuo metu bendrovę pardavė sūnui I. Č.. Dėl draudimo sutarčių sudarymo į abi bendroves „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi jis, lygtai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) jis irgi galėjo rašyti į draudimo bendroves. Niekas kitas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) negalėjo kreiptis į minėtas draudimo bendroves vietoje jo, nes reikalingi slaptažodžiai, kuriuos žinojo tik jis. Draudimo įmokas į draudimo bendroves „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ jo prašymu mokėjo sūnus, o po to jis grąžindavo sūnui grynais (4 t., b. l. 85-86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. Č. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nepadarė jokio nusikaltimo. Dėl buto draudimo sutarties, dėl sutarties sąlygų, dėl draudimo išmokų išmokėjimo tėvas pats asmeniškai derino su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ ir rašė prašymą dėl išmokos (3 t., b. l. 118).

Ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėje apklausoje apklaustas kaip įtariamasis I. Č. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad sutarčių sudarymą dėl buto ir kito turto draudimo bendrovėse ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo jo tėvas B. Č.. Tiksliai nepamena kokiu būdu jis kreipėsi į minėtų draudimo bendrovių darbuotojus ar telefonu ar elektroniniu paštu. Pats jis sutarčių nei 2016 m., nei 2017 m. su minėtomis draudimo bendrovėmis nesudarinėjo ir nesikreipė į draudimo bendrovių darbuotojus. Apie tai, kad tėvas sudarė buto ir kito draudimo jis sužinojo iš tėvo, sužinojo atitinkamai 2016 ir 2017 m. Tėvo prašymu draudimo įmokas pagal sudarytus draudimus tiek AB „(duomenys neskelbtini)“ , tiek ADB „(duomenys neskelbtini)“ jis mokėjo iš savo asmeninės banko sąskaitos, kiek pamena mokėjo iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos. Po to tėvas jam grąžindavo pinigus už padarytas įmokas grynais. Tėvui buvo patogiau paprašyti jį atlikti mokėjimus, dėl ko tėvas prašė sumokėti ir nemokėjo pats, jis nežino ir negali nurodyti tikslias priežastis, gal neturėjo pinigų banko sąskaitose. Kompiuterį „Acer“ nupirko jo tėvas B. Č., kada, kur už kiek nupirko, kokiomis aplinkybėmis, nežino. Nori papildomai paaiškinti, kad jokių bendrų nusikalstamų veiksmų su tėvu nederino, jam nėra žinomos įtarime nurodyti neva melagingi duomenys, jokios apgaulės jo veiksmuose draudimo bendrovių atžvilgiu nebuvo (4 t., b. l. 5-7).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Ž. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. gruodžio vidurio iki 2017 m. gegužės mėnesio pabaigos kompiuterinės įrangos derintojo-vadybininko pareigose. Jo funkcijos apimdavo klientų aptarnavimą, taip pat turėjo nustatyti kompiuterinės įrangos tiek techninius, tiek programinius gedimus. Iš pateikto 2016 m. gegužės 3 d. defektavimo akto matyti, kad į įmonę kreipėsi klientas su prašymu nustatyti kompiuterio Acer (duomenys neskelbtini) gedimus. Ištestavus ir apžiūrėjus minėtą kompiuterį nustatyti šie gedimai: pagrindinės plokštės centriniame mikroschemų rinkinyje pastebėtas mikroįtrūkimas; LCD matricos komponentinės plokštė yra nefunkcionali; ekrano matricos vyriai išlūžę; ekrano kabelis nutrūkęs. Klientas paaiškino, kad kompiuteris nukrito, korpusas sudužo, kompiuteris neįsijungia, kas galėjo įtakoti nustatytus aukščiau išvardintus kompiuterio gedimus. Minėtas kompiuteris po nustatytų gedimų negalėjo pradėti veikti nesutaisytas ir negalėjo pilnai funkcionuoti, nes kompiuteris neįsijungtų. Kompiuterį reikėtų suremontuoti, bet ar suremontuotas jis galėtų veikti pilnu pajėgumu nėra garantijos. Jis asmeniškai patarė klientui įsigyti naują kompiuterį, nes kitu atveju tektų klientui keisti detales, t. y. pagrindinę plokštę ir ekraną, galinį dangtį su priekiniu rėmeliu ir vyriais. Minėtos kompiuterinės detalės nėra pigios, keitimo darbai irgi nepigūs, ir kaip ir minėjo pakeitus detales negalima būtų užtikrinti tolimesnio sklandaus kompiuterio veikimo. Pagal kompiuterių duomenis gali pasakyti, kad kompiuteris yra 2 metų senumo. 2017 m. birželio 13 d. defektavimo akte nurodyta, kad reikia keisti pagrindinę plokštę, galinį ekrano dangtį su priekiniu rėmeliu ir vyriais, tačiau nenurodyti techniniai kompiuterio gedimai, o jis techninius gedimus 2016 m. gegužės 3 d. defektavimo akte nurodė, todėl negali pasakyti ar kompiuterio 2016 ir 2017 m. gedimai yra identiški. Pagal 2017 m. birželio 13 d. defektavimo akte išvadą dėl rekomenduojamo kompiuterio remonto gali pasakyti, kad galėjo būti padaryti analogiški gedimai kaip ir 2016 m., tačiau to paneigti ar patvirtinti negali, nes kaip ir minėjo 2017 m. birželio 13 d. defektavimo akte gedimai nenurodyti. Klientas po 2016 m. kompiuterio diagnostikos nustatymo galėjo suremontuoti kompiuterį pagal jo rekomendacijas ir 2017 m. kompiuteris galėjo nukristi, galėjo vėl sudužti jo ekranas, ir kompiuteris galėtų neįsijungti, tačiau vargu ar tas kritimas galėtų sukelti tokius pačius gedimus. Iš kompiuterio nuotraukų (kurios jam buvo parodytos) pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. ir „(duomenys neskelbtini)“ draudimui 2017 m. gali pasakyti, kad kompiuteris nebuvo remontuotas po jo nustatytų gedimų, nes nuotraukose mato tuos pačius gedimus, t. y. ekrano dangčio viršutinis kairinis kampas nuskilęs, atšokęs ekrano rėmelis (1 t., b. l. 102-103).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė, kad dirbo 2019 m. kovo 18 d. AB „(duomenys neskelbtini)“, žalų eksperte, administruoja žalas. Vienas žalas administruoja patys (duomenys neskelbtini), o kitas perduoda Turto skyriui, kuris yra (duomenys neskelbtini). 2016 m. ji administravo kliento B. Č. žalą dėl sugadintos striukės. Asmuo buvo apsidraudęs namų turtą maksimaliu draudimo variantu, pagal kurį striukės sugadinimas yra draudžiamasis įvykis. Klientas buvo pateikęs nuotraukas, iš kurių matėsi, kad striukė sugadinta nepataisomai. Kadangi suma buvo nemaža dėl sugadintos striukės apie 600 Eur, draudimas nurodė jam nupirkti (atsipirkti kitą striuke) ir pateikti elektroniniu paštu striukės pirkimo kvitą. Pagal išleistą sumą ir suderinus su draudimu buvo daromas išmokėjimas. B. Č. nupirko naują striuke, pateikė pirkimo kvitą ir draudimas išmokėjo klientui išmoką į jo pateiktą banko sąskaitą. Kiek jam tiksliai buvo išmokėta, neprisimena. Ji neseniai buvo pradėjusi dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jos visas išmokas peržiūrėjo Žalų centro vadovas arba darbuotojas, turintis limitą mokėjimams. Ji viena sprendimo negalėjo priimti (1 t., b. l. 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad pagal verslo liudijimą dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2000 m. iki 2017 m. pabaigos, šiuo metu nedirba (duomenys neskelbtini)). Pardavinėjo moteriškus drabužius (sukneles, megztinius, marškinėlius ir kt.). Niekada neprekiavo vyriškomis arba moteriškomis odinėmis striukėmis su kailiu. Kiekvienam pirkėjui kasos aparate išmušinėjo kvitus už pirktus drabužius. Prekiaujant turguje „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatais privaloma naudotis nuo 2015 m. ar nuo 2016 m., tiksliai nepamena. Kiekviename išmuštame kvite matomas pardavėjo vardas ir pavardė, kiek pamena. Prieš pradedant naudotis kasos aparatais, t. y iki 2015 m. ar iki 2016 m. pirkėjams išrašinėjo prekių-paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus, kuriuos įsigydavo knygynuose. Asmens vardais B. Č. ir I. Č. nepažįsta. Nė vienam iš šių asmenų nepardavęs odinės striukės su kailiu, nes kaip ir minėjo niekada neprekiavo odinėmis striukėmis su kailiais (nei moteriškomis, nei vyriškomis). 2016 m. gruodžio 17 d. prekių paslaugų prikimo-pradavimo kvito negalėjo išrašyti, nes kaip ir minėjo, 2016 m. pirkėjams išmušdavo jau kvitus kasos aparate. Tyrėjai parodžius prekių-paslaugų pirkimo-pardavimo kvitą, gali pasakyti, kad prekių-paslaugų pirkimo-pardavimo kvite parašas yra ne jo. Jo parašas kitoks, taip pat visi žodžiai surašyti ranka mėlynu rašikliu rašyti ne jo ranka, jo raštas yra kitoks. Nežino kas galėjo išrašyti 2016 m. gruodžio 17 d. prekių-paslaugų pirkimo-pardavimo kvitą panaudodamas jo vardą ir pavardę ir pasirašydamas kitu parašu, nei jo, taip pat negali paaiškinti kodėl ir kokiu tikslu taip buvo padaryta (1 t., b. l. 95-96).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad ji dirbo draudimo bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“ apie 2 metus, pusę metų buvo padėjėja, o po to dirbo žalų ekspertų grupėje. Jos funkcijos buvo apskaičiuoti nusidėvėjimą ir nustatyti žalą. Apdraustų daiktų nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal tuo metu galiojančias draudimo poliso taisykles. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal kliento įsigijimo dokumentą, o jeigu įsigijimo dokumento nėra pagal įrenginio pagaminimo datą. Nuostolio suma nustatoma remiantis rinkoje esančių panašių parametrų arba identiškų daiktų kaina arba defektavimo akte nurodyta remonto kaina. Pagal taisykles kiek pamena taikoma 20 procentų besąlyginė išskaita nuo nuostolio sumos, bet ne mažiau kaip 60 Eur, kodėl rašte pritaikyta 60 Eur išskaita ji dabar negali paaiškinti. Pagal 2017 m. birželio 27 d. raštą negali pasakyti kaip buvo nustatyta nuostolio suma ar pagal daikto rinkos kainą arba pagal defektavimo aktą, todėl sunku paaiškinti kodėl nuostolio suma rašte yra 615,04 Eur (suma yra be PVM). Išnagrinėjusi patektus jai dokumentus nustatė, kad įvykis draudžiamasis, dėl to buvo apskaičiuojama draudimo išmokos suma (1 t., b. l. 115-116).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ draudime nuo 2016 m. gegužės iki 2018 m. rugsėjo mėnesio. Jo pareigos buvo turto žalos ekspertas. Jo funkcijos buvo: įvertinti žalos dydį, duomenų suvedimas į kompiuterinę sistemą ir bendravimas su klientais. Dažniausiai iš pradžių pranešimas apie įvykį, kurio metu patirta žala dėl drausto turto registruojama kontaktų centre, po to užregistruoti įvykiai paskirstomi turto žalos ekspertams. Kartais įvykiai registruojami elektroniniu paštu, jei asmuo kreipiasi elektroniniu būdu, o ne skambina, taip pat žmogus gali ateiti į ofisą ir užpildyti paraišką dėl įvykio. Pamena asmenį vardu B. Č., jis kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovę dėl suplyšusios odinės striukės. Kiek pamena jis kreipėsi telefonu, o po to, jis su juo bendravo elektroniniu paštu, kiek pamena su juo nebendravo telefonu. Kai asmuo praneša apie įvykį, dėl kurio patyrė žalos, draudimo darbuotojas elektroniniu paštu jam siunčia užpildyti blanką „Pranešimas apie įvykį (turtas)“. Po ko, asmuo užpildytą ir pasirašytą pranešimą atsiunčia atgal. Gavus tokį pranešimą jis susisiekia ir atlieka nuostolių reguliavimo procedūrą, t. y. jis turi nustatyti žalos dydį. Asmuo, kad gauti išmoką turi pateikti sugadinto turto nuotraukas, įsigijimo dokumentus, asmens tapatybės dokumentus. Minėtus dokumentus asmuo turi pateikti per 14 dienų. Jei asmuo nepateikia reikiamų dokumentus per 14 dienų, jam siunčiamas informacinis priminimas apie dokumentų pateikimą. Gavęs informacinį pranešimą, B. Č. jam parašė į elektroninį paštą, kad striukės čekio, kurią pirko (duomenys neskelbtini), neado. Nepamena už kiek jis pirko, gal už 500 Eur, nėra tikras, taip pat nepamena, kada jis pirko striukę. Po to, jis pateikė striukės pirkimo kvitą, nepamena, kokia kvite nurodyta striukės įsigijimo data ir kaina. Striukės pirkimo kvitą jis pateikė elektroniniu būdu, atsiuntė jam į paštą. Jis patikrino B. Č. draudimo bendrovės duomenų bazėje ir pamatė, kad jo vardu yra registruota daug įvykių dėl sugadinto turto. Tai jam pasirodė įtartina ir jis perdavė B. Č. bylą dėl sugadintos striukės įmonės teisininkei tyrėjai, kad ji bylą peržiūrėtų (1 t., b. l. 105-106).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. T. parodė, kad yra ADB „(duomenys neskelbtini)“ Prevencijos departamento ekspertė-teisininkė. 2017 m. lapkričio 28 d. bendrovėje buvo gautas B. Č. pranešimas apie įvykį, kuriame nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 28 d. eidamas užsikabino už vinies ir suplėšė odinę striukę su kailiu (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvykio vieta -(duomenys neskelbtini). B. Č. turtas nuo 2017 m. sausio 18 d. (metams) ADB “ (duomenys neskelbtini)“ draustas Gyventojų turto draudimu (poliso serija (duomenys neskelbtini)). Administruojant žalos bylą, B. Č. buvo prašoma pateikti odinės striukės su kailiu įsigijimo dokumentus, Jis iš pradžių parašė, kad čekio nerado, tačiau po kelių valandų elektroniniu paštu pateikė 2016 m. gruodžio 17 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, kuriame tarp kitų duomenų taip pat nurodoma, kad prekė buvo nupirkta iš gyventojo A. G., kuris įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasinaudojus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiama paslauga – Verslo liudijimų duomenų tikrinimas (viešai prieinama), buvo nustatyta, kad 2016 mokestiniais metais verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas nebuvo. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo gauta duomenų apie tai, kad B. Č. turtas 2016 m. buvo draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje taip pat buvo registruota žala dėl suplėšytos odinės striukės su kailiu. B. Č. 2017 m. lapkričio 28 d. kreipdamasis į ADB „(duomenys neskelbtini)” ir pranešdamas apie įvykį, kuris iš tikrųjų buvo 2016 m., jau gavęs už sugadintą turtą draudimo išmoką iš kitos bendrovės. Jis teikė ADB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai melagingą informaciją apie įvykį ir jo aplinkybes, bei pateikė galimai suklastotą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą tikslu apgaule gauti draudimo išmoką. B. Č. aktyviais veiksmais realizuodamas savo išankstinį nusikalstamą sumanymą, pasikėsino neteisėtai gauti draudimo išmoką. Policijos pareigūnų prašymu atlikus nuostolio skaičiavimą, remiantis rinkoje esančiais panašių parametrų/savybių striukių kainomis, buvo paskaičiuota vidutinė kaina - 457,50 Eur. Minėta suma yra lygi neginčijamai draudimo išmokai. Tačiau draudėjui pateikus naujos (analogiškų savybių) striukės įsigijimo dokumentus, galėtų būti daroma priemoka. Draudimo išmoka neišmokėta. Vertinant turimus duomenis, draudėjui kilo pagrįstas įtarimas, kad B. Č. teikia melagingus duomenis apie įvykį ir jo aplinkybes, ir taip pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą (1 t., b. l. 89).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 4 telefoniniai pokalbiai su AB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų registravimo specialistu iš/į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikrodžio, kompiuterio, pjūklo, striukės (3 t., b. l. 25-31).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1723 (19) nurodyta: 1. Tikėtina, kad 2016 m. gruodžio 17 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito spalvotoje kopijoje įrašus „(duomenys neskelbtini) Odinė striukė su kailiu (duomenys neskelbtini) A. G. (duomenys neskelbtini) B. Č. (duomenys neskelbtini)“ parašė ne B. Č., ne I. Č., ne A. G., o kitas asmuo. 2. Tikėtina, kad 2016 m. gruodžio 17 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito nespalvotoje kopijoje įrašus „(duomenys neskelbtini) Odinė striukė su kailiu (duomenys neskelbtini) Eur A. G. (duomenys neskelbtini) B. Č. (duomenys neskelbtini)“ parašė ne B. Č., ne I. Č., ne A. G., o kitas asmuo. 3. 2016-10-10 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 5 nespalvotoje kopijoje: tikėtina, kad įrašus „(duomenys neskelbtini) spalio 10 Boss ...paket (duomenys neskelbtini)“ parašė ne B. Č., ne I. Č., ne A. G., o kitas asmuo; tikėtina, kad įrašą „I. Č.“ parašė I. Č. (3 t., b. l. 109-112).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta telefoninių pokalbių apžiūra (2 t., b. l. 75-77).Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta telefoninių pokalbių apžiūra (2 t., b. l. 78-79).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad B. Č. pateikė odinę striukę su kailiu, kuri 2018 m. kovo 5 d. protokolu apžiūrėta. Užfiksuotas striukės galinėje dalyje dešinėje pusėje įpjovimas kiauryminis, netaisyklingos formos (4 t., b. l. 54-58).

2020 m. vasario 24 d. nutarimu perduoti daiktus saugojimui striukė su kailiu perduota saugojimui Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus turo valdymo poskyrį (4 t., b. l. 59-60).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad B. Č. pateikė odinę rudą, su avies kailiu striukę, kuri 2018 m. lapkričio 20 d. protokolu apžiūrėta. Užfiksuotas striukės galinėje dalyje apačioje (apie 6 cm nuo striukės krašto, per vidurį, įsiūtas šviesiai rudos spalvos odos gabalas, pusiau apvalios formos. Įsiūto odos gabalo ilgis 38 cm, aukštis 14 cm. Įsiūtas odinis gabalas dalijamas į 2 lygias dalis apie 0,5 cm juostele, kuri yra ant galinės striukės dalies, per vidurį. Įsiūtas odinis gabalas skiriasi spalva nuo visos striukės išorinės odos, taip pat skiriasi odinio gabalo kailio šviesi spalva (yra tamsesnė) iš vidaus nuo viso kailio iš vidinės pusės. Striukė buvo taisyta, kadangi lipant per tvorą užkibus už vinies buvo suplėšyta iš apačios. Striukės rankovės iš išorės apatinėje dalyje nutrintos. Po apžiūros striukė nufotografuota ir pagal pakvitavimą grąžinta B. Č. (4 t., b. l. 65-70).

2018 m. liepos 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas B. Č. ir I. Č. atžvilgu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkto tvarka (1 t., b. l. 67-71).

2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas B. Č. ir I. Č. atžvilgiu buvo atnaujintas (1 t., b. l. 80-83).

2019 m. gegužės 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas I. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkto tvarka (3 t., b. l. 119-132).

2019 m. liepos 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas I. Č. atžvilgu buvo atnaujintas (3 t., b. l. 145-149).

2020 m. sausio 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas I. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkto tvarka (4 t., b. l. 18-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. Č. atsisakė duoti parodymus apie savo tėvą B. Č. (3 t., b. l. 153).

AB „(duomenys neskelbtini)“ būsto draudimo liudijime nurodyta, kad nuo 2016 m. sausio 16 d., 00.00 val., iki 2017 m. sausio 15 d., 24.00 val., draudėjas – B. Č., (duomenys neskelbtini), telefonas (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini). Draudimo variantas – maksimalus, standartinis (2 t., b. l. 96-99).

2018 m. sausio 4 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų procesų kontrolės valdybos skyriaus vadovės V. K. rašte nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ B. Č. vardu buvo apdrausti pastatai ir namų turtas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 15 d. Sutarties galiojimo laikotarpiu buvo pranešta apie žalas vyriškai odinei striukei su kailiu ir nešiojamam kompiuteriui „Acer“. Draudimo išmokos žaloms atlyginti buvo išmokėtos (1 t., b. l. 9).

2018 m. sausio 19 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų centro Žalų valdymo grupės vadovo A. I. rašte nurodyta, kad B. Č. buvo apsidraudęs AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. gavo eilę draudimo išmokų, tame tarpe draudimo išmokas: žaloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2016-12-02 (pranešimas apie žalą užregistruotas 2016 m. gruodžio 5 d.) dėl suplyšusios odinės striukės 2016 m. gruodžio 28 d. buvo išmokėta 600 Eur draudimo išmoka per banką į asmens nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas.- žaloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2016 m. balandžio 30 d. (pranešimas apie žalą užregistruotas 2016 m. gegužės 2 d.) nukritusio ir sugedusio nešiojamo kompiuterio ACER V3-517G buvo išmokėta 600,36 Eur draudimo išmoka į tą pačią banko sąskaitą. Prie pareiškimo prideda: žalų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) foto nuotraukos, draudimo poliso kopija (2 t., b. l. 102-107, 115-123).

2016 m. gegužės 2 d. užregistruotas B. Č. pranešimas AB „(duomenys neskelbtini)“ apie 2015 m. sausio 1 d. pirktą nešiojamą kompiuterį „Acer“, kuris nukrito nuo stalo ir neveikia. Prie pranešimo pridėjo 2 kompiuterio fotonuotraukas ir kompiuterio „Acer“ defektacijos aktą (2 t., b. l. 126-127).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinės įrangos derintojo vadybininko L. Ž. kompiuterio „Acer“ defektacijos akte nurodyta, kad kad klientas B. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kompiuterinę įrangą: Acer (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes kompiuteris nukrito ir neįsijungia. Atlikus gedimų diagnostiką, išardžius ir protestavus komponentus, nustatyti šie gedimai/ defektai: 1) pagrindinės plokštės centriniame mikroschemų rinkinyje pastebėtas mikroįtrūkimas; 2) LCD matricos komponentinė plokštė nefunkcionali; 3) ekrano matricos vyriai išlūžę; 4) ekrano kabelis nutrūkęs. Išvada: pagrindinė kompiuterio plokštė nėra taisytina. reikalingas pagrindinės plokštės , ekrano matricos , ekrano vyrių ir ekrano kabelio keitimas (2 t., b. l. 128).

2016 m. gegužės 13 d. B. Č. iš el. p. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad nupirktas naujas kompiuteris „Dell (duomenys neskelbtini)“, kurio nuskenuotus dokumentus persiunčia. Laukia apmokėjimo į B. Č. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 129-134).

2016 m. birželio 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų ekspertės R. V. pranešime į el. p. (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini) (žalos bylos Nr.) kompiuterio remonto užsakymą AG Service anuliuoti (3 t., b. l. 34-38).

2018 m. sausio 22 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje žalos byloje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. iš (duomenys neskelbtini) L. B. buvo išsiųstas pranešimas apie įvykį 2016 m. gruodžio 2 d. Poliso turėtojas B. Č. eidamas užsikabino už vinies ir suplėšė odinę striukę su kailiu. Nurodytas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Išsiųstos 4 nuotraukos (2 t., b. l. 85, 93, 115-119).

2016 m. gruodžio 16 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštą buvo išsiųstos nuotraukos mokėjimo kvito ir pirkinio naujos striukės su kailiu (2 t., b. l. 94, 120-124).

2016 m. gruodžio 17 d. prekių-paslaugų pirkimo kvite nurodyta, kad B. Č. iš A. G., kurio verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo naują odinę striukę su kailiu (2 t., b. l. 124).

2016 m. gruodžio 29 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ į nurodytą B. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė išmoką už namų turto gyvenamajame pastate draudimą, įvykis 2016 m. gruodžio 2 d., byla (duomenys neskelbtini), 600 Eur (2 t., b. l. 95).

ADB „(duomenys neskelbtini)“ Prevencijos departamento vadovo G. S. pareiškime Vilniaus m. 5 PK viršininkui nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 28 d. gavo B. Č. pranešimą apie įvykį, kuriame nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 28 d. eidamas užsikabino už vinies ir suplėšė odinę striukę su kailiu (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvykio vieta (duomenys neskelbtini). B. Č. turtas nuo 2017 m. sausio 18 d. (metams) pareiškėjo draustas Gyventojų turto draudimu (poliso serija Nr. (duomenys neskelbtini)). Administruojant žalos bylą B. Č. buvo prašoma pateikti odinės striukės su kailiu įsigijimo dokumentus, tačiau pastarasis iš pradžių parašė, kad čekio nerado, bet po kelių valandų el. paštu pateikė 2016 m. gruodžio 17 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, kuriame tarp kitų duomenų nurodoma, kad prekė buvo nupirkta iš gyventojo A. G., kuris įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasinaudojus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiama paslauga - Verslo liudijimų duomenų tikrinimas (viešai prieinama), buvo nustatyta, kad 2016 mokestiniais metais verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas nebuvo. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo gauta duomenų, kad B. Č. turtas 2016 m. buvo draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje taip pat buvo registruota žala dėl suplėšytos odinės striukės su kailiu. B. Č. 2017 m. lapkričio 28 d. kreipdamasis į pareiškėją ir pranešdamas apie įvykį, kuris iš tikrųjų buvo 2016 m., jau gavęs už sugadintą turtą draudimo išmoką iš kitos bendrovės („(duomenys neskelbtini)“), teikė žinomai melagingą informaciją apie įvykį ir jo aplinkybes ADB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė galimai suklastotą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą tikslu apgaule gauti draudimo išmoką. Tokiu būdu B. Č. aktyviais veiksmais realizuodamas savo išankstinį nusikalstamą sumanymą pasikėsino neteisėtai gauti 600 Eur draudimo išmoką. 2017 m,. birželio 13 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi B. Č. pranešimą ir apie tai, kad 2017 m. birželio 12 d. vaikas važiavo dviračiu ir užkabino kompiuterį, kuris nukrito. Sudužo korpusas, kompiuteris neįsijungia. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 13 d. defektavimo aktas buvo išrašytas kompiuteriui „Acer Aspire“, (duomenys neskelbtini) (žalos byla (duomenys neskelbtini)). Šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, nuostolis sudarė 615,04 Eur. Pritaikius draudimo sutartyje nustatytą išskaitą ir nusidėvėjimą, į B. Č. banko sąskaitą buvo pervesta 9,59 Eur. Tačiau pareiškėjo duomenimis įvykis dėl to paties kompiuterio analogiškų pažeidimų 2016 m. buvo registruotas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus surinktus duomenis, manytina, kad B. Č., turėdamas išankstinį sumanymą dėl draudimo išmokų gavimo apgaule, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, galimai su kitais pareiškėjui nežinomais asmenimis, aktyviais veiksmais realizuodamas savo išankstinį nusikalstamą sumanymą, naudodamas aktyvią ir tęstinę apgaulę siekiant suklaidinti draudimą bendrovę, teikė melagingus duomenis apie įvykį ir jo aplinkybes, teikė galimai suklastotus dokumentus, taip siekdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, t. y. savo veiksmais pasikėsino gauti 600 Eur iš ADB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nurodė, kad pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi pakankamai teisinių priemonių įvykiui bei įtarimams patikrinti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl B. Č. ir kitų pareiškėjui nežinomų asmenų veiksmų, numatytų BK 22 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Prie 2018 m. sausio 8 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo pridėjo: 2017 m. lapkričio 28 d. B. Č. pranešimą apie įvykį; Gyventojų turto draudimo polisą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); techninės pagalbos namuose paslaugų atmintinė draudėjui; prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 17 d. A. G. (verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė B. Č. 1 odinę striukę su kailiu už 600 Lt (1 t., b. l. 1-9).

ADB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų turto draudimo polise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad draudėjas B. Č. apdraudė savo turtą - butą, adr. (duomenys neskelbtini), nuo gaisro ir gamtinių jėgų, kitų (visų) rizikų bei bendruoju civilinės atsakomybės draudimu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 17 d. (2 t., b. l. 2).

2018 m. rugsėjo 12 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad B. Č. ADB „(duomenys neskelbtini)“ užregistravęs 5 įvykius, iš jų: 3. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 12 d. žalos objektas - kompiuteris/ išmoka 9,59 Eur buvo pervesta į sąskaitą LT (duomenys neskelbtini); 5. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 28 d. žalos objektas striukė/ byla administruojama (1 t., b. l. 118-153).

2017 m. birželio 13 d. B. Č. pranešime ADB „(duomenys neskelbtini)“(žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad 2017 m. birželio 12 d. vaikas važiavo su dviračiu ir užkabino kompiuterį. Kompiuteris nukrito, korpusas sulūžo ir jis jau neįsijungia. Kompiuteris pirktas Anglijoje 2015 m. balandžio mėn. už 759 Eur. Pridėjo kompiuterio fotonuotraukas su techniniais parametrais; defektavimo aktu (2 t., b. l. 20-40).

2017 m. birželio 13 d. mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) nešiojamo kompiuterio „Acer Aspire“ (duomenys neskelbtini) dėl diagnostikos ir defektavimo akte nurodyta, kad reikia keisti: 1. pagrindinę plokštę, jos kaina 570 Eur (su pakeitimu); 2. komplektą: galinio ekrano dangčio su priekiniu rėmeliu ir vyriais 150 Eur su pakeitimu (2 t., b. l. 29-34).

2018 m. spalio 3 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ rašte B. Č. nurodyta, kad dėl 2017 m. birželio 12 d. sugadinto turto žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuostolio suma sudaro 615, 04 Eur B. Č. priklauso 9,59 Eur draudimo išmoka, kuri bus pervesta į B. Č. sąskaitą LT (duomenys neskelbtini) (nusidėvėjimas 545, 45 Eur; draudimo sutarties išskaita 60 Eur (2 t., b. l. 28).

2017 m. lapkričio 28 d. B. Č. pranešime apie įvykį „(duomenys neskelbtini)“ (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad pranešėjas B. Č. 2017 m. lapkričio 28 d., (duomenys neskelbtini), eidamas užsikabino už vinies ir suplėšė odinę striukę su kailiu. Pridėtos striukės fotonuotraukos su etiketėmis (1 t., b. l. 3; 2 t., b. l. 41, 43-48).

2017 m. gruodžio 14 d. 14.20 val. iš el. p. (duomenys neskelbtini) B. Č. pranešė el. paštu E. J., kad čekio nerado, o striukė pirkta 2016 gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) verslo parke už 600 Eur. 2017 m. gruodžio 14 d. 14.40 val. jis rašo, kad atsiprašo. Rado čekį. Siunčia (2 t., b. l. 57).

2016 m. gruodžio 17 d. odinės striukės su kailiu prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite nurodytas kiekis 1 vnt.; kana 600 Lt; pardavėjo parašas A. G., jo verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); grafoje pirkėjo parašas įrašyta B. Č. ir nurodytas jo asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7, 2 t., b. l. 42).

2018 m. sausio 25 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ Turto žalų grupės ekspertės B. K. rašte dėl nuostolių skaičiavimo žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad draudėjas pateikė odinės striukės su kailiu pirkimo kvitą, kuriame nurodyta, kad jis striukę įgijo už 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Draudėjo sudaryta, gyventojų turto draudimo polise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kilnojamas turtas draustas atstatomąja (atkuriamąja) verte. Draudikas, remdamasis rinkoje esančiais panašių parametrų/savybių striukių kainomis, paskaičiavo vidutinę kainą, kuri sudaro 457,50 Eur. Minėta 457,50 Eur suma lygi neginčijamai draudimo išmokai. Pabrėžiama, jog draudėjui patektus naujos (analogiškų savybių striukės įsigijimo dokumentus) galima priemoka (2 t., b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo B. Č. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus baudžiamosios bylos įrodymus (liudytojų I. Č., L. Ž., L. B., A. G., E. M., E. J., I. T. parodymus, specialistų išvadas, rašytinius bylos duomenis) konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, pasikėsinus padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), visiškai įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gavęs išmoką už kompiuterį jo netaisė ir vėliau vėl kreipėsi į draudimo bendrovę. Už striukę taip pat jau buvo gavęs išmoką ir vėl kreipėsi. Galvojo, kad viskas taip ir praeis, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. Gailisi dėl veikų padarymo, daugiau tai nepasikartos.

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo jo kaltę taip pat patvirtina ir aukščiau aptarti bei teismo ištirti duomenys, kurie pripažįstami įrodymais: liudytojų I. Č., L. Ž., L. B., A. G., E. M., E. J., I. T. parodymai, specialistų išvados, kiti aukščiau nurodyti rašytiniai bylos duomenys, kurių teismas nekartoja.

Teismo vertinimu, B. Č. pasikėsintos įvykdyti nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas kaltinamojo B. Č. sūnaus R. Č. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant tėvą nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Byloje nustatyta, kad B. Č. pasikėsino padaryti du nesunkius tyčinius nusikaltimus, pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, veikė vieninga tyčia (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikalstamomis veikomis žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš pateiktų teismui duomenų apie asmens pažeidimus, teistumą, teismas nustatė, kad R. Č. neteistas, baustas administracine tvarka ne už šiurkščius nusižengimus (4 t., b. l. 162), vedęs, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, yra kaltininko sūnus, kuri su juo dažnai bendrauja, yra jam autoritetas.

Įvertinus visas šias reikšmingas aplinkybes, laiduotojo ir B. Č. santykius, teismas pripažįsta, kad R. Č. yra ne tik kaltininkui artimas, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltinamojo asmenybę ir gautą teisme R. Č. prašymą dėl laidavimo, teismo vertinimu, yra pagrindas atleisti B. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo brandų amžių, teismas mato pagrindą skirti ne trumpiausios trukmės laidavimą su protingu minėtus teisinius kriterijus atitinkančiu užstatu, su kuriuo nesutikdamas laiduotojas turi teisę laidavimo atsisakyti, t. y. laidavimas skirtinas 2 metams su 2000 Eur dydžio užstatu. Akcentuotina, jog šiuo atveju užstatas užtikrins tai, kad R. Č. savo kaip laiduotojo funkcijas vykdys ne formaliai, t. y. iš tikrųjų palaikys nuolatinį ryšį su B. Č. sistemingai, jį lankys ir darys teigiamą poveikį, kadangi bus suinteresuotas, jog, pasibaigus laidavimo terminui, sumokėtas užstatas būtų sugrąžintas. Tuo pačiu užstatas įpareigos ir patį B. Č. elgtis tinkamai, kadangi priešingu atveju asmuo, kuris už jį laidavo, gali prarasti kaip užstatą sumokėtas pinigines lėšas.

Kaltinamajam B. Č. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R su pokalbių įrašais „ADB (duomenys neskelbtini)“, voke Nr. 1, CD-R su pokalbių įrašais AB „(duomenys neskelbtini)“, voke Nr. 2, CD-R striukės ir kompiuterio nuotraukos „ADB (duomenys neskelbtini)“, prie 2018 m. sausio 8 d. pareiškimo apie ikiteisminio tyrimo pradžią, voke Nr. 3, CD-R AB „(duomenys neskelbtini)“, voke Nr. 4, saugomi prie bylos 4 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

B. Č. padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. Č. atsakomybei 2 (dvejiems) metams su 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio užstatu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti R. Č. sumokėti 2000 Eur dydžio užstatą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą LT23 7300 0101 6117 8043, AB Swedbank (mokėjimo paskirtis – nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį).

B. Č. kardomosios priemonės neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R su pokalbių įrašais „ADB (duomenys neskelbtini)“, voke Nr. 1, CD-R su pokalbių įrašais AB „(duomenys neskelbtini)“, voke Nr. 2, CD-R striukės ir kompiuterio nuotraukos „ADB (duomenys neskelbtini)“, prie 2018 m. sausio 8 d. pareiškimo apie ikiteisminio tyrimo pradžią, voke Nr. 3, CD-R AB „(duomenys neskelbtini)“, voke Nr. 4, saugomus prie bylos 4 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti B. Č., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas