Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir gailėjosi, parodė, kad automobilis Volvo V50, priklauso jam. 2024 m. birželio 19 d. apie 17 val. minėtu automobiliu grįžo namo, kurį vairavo jis, buvo blaivas. Jam įsukinėjant į daugiabučio namo stovėjimo aikštelę, pamatė, kad automobilis Audi stovi ne vietoje, t. y. trukdė įvažiuoti į aikštelę. Bijodamas kliudyti kelio bortelį, kad neapgadintų savo automobilio, kliudė automobilį Audi, t. y. su savo galine automobilio dalimi atsitrenkė į automobilio Audi priekinį bamperį. Smūgio nepajuto, tai sužinojo, jau vėliau aiškinantis įvykio aplinkybes, pastatė savo automobilį per vieną automobilį nuo Audi. Nei jo, nei savo automobilio nepažiūrinėjo, prie Audi jokių asmenų nematė ir iškart nuėjo namo. Galvojo, kad namuose parašys raštelį su savo duomenimis ir užkiš kur nors prie Audi automobilio, kad su juo vairuotojas susisiektų, minties kviesti policiją nebuvo. Namuose valgė ir išgėrė porą taurelių degtinės. Maždaug už pusės valandos pas jį į butą atėjo Audi savininkas ir pasakė, kad jis apgadino jo automobilį, prašė, kad jis jam duotų 300 Eur, nežino, kaip jis surado jo butą, gal kaimynai parodė. Atsisakė jam mokėti pinigus ir pasisiūlė sutvarkyti jo automobilį. Audi vairuotojas pasakė, kad kvies policiją. Šis pokalbis jau vyko lauke prie jų automobilių, jis išėjo į namus, namuose vėl išgėrė degtinės, neskaičiavo, kiek tiksliai, gal apie 200 ml. Maždaug po valandos į jo namus atėjo policijos pareigūnai, su jais nuėjo į lauką, jam iškart davė pūsti į alkotesterį, šiuo metu neatsimena kiek įpūtė, bet sutinka su alkotesterio rodmenimis. Pareigūnams sakė, kad išgėrė jau po to, kai atsitrenkė į Audi automobilį, nežinojo, kad vartoti alkoholinių gėrimų po eismo įvykio neišsiaiškinus jo aplinkybių yra baudžiamoji atsakomybė, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (el. b. 1 t., b. l. 107–113; el. b. 2 t., b. l. 36–42).

Be J. P. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: liudytojų G. Č. ir M. R. (M. R.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 40–43, 55–61); 2024 m. birželio 19 d. apžiūros protokolu ir prie jo pridėta fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 1–4, 16–22); 2024 m. birželio 19 d. G. Č. tarnybiniu pranešimu (el. b. 1 t., b. l. 23–24); 2024 m. birželio 19 d. eismo įvykio schema (el. b. 1 t., b. l. 29–30); 2024 m. birželio 19 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio matuoklio rodmenimis (el. b. 1 t., b. l. 26–28, 44); VšĮ „Emprekis“ pažyma (el. b. 1 t., b. l. 64); AB „Regitra“ duomenimis (el. b. 1 t., b. l. 65); 2024 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir prie jo pridėta fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 72–74); 2024 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 1 t., b. l. 80–82) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. P. 2024 m. birželio 19 d. apie 19.32 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į stovintį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nefiksavo minėto fakto ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimą, kad draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus iškart po eismo įvykio, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas), vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. birželio 19 d. 21.34 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, J. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 2 t., b. l. 55–59).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). J. P. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis.

J. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. anksčiau neteistas (el. b. 1 t., b. l. 162–165), paskutinių 5 metų laikotarpiu jis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, didžioji dalis baudų yra sumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 169–190). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis vykdo individualią veiklą (el. b. 1 t., b. l. 166–168). Pažymoje apie asmens finansinę būklę pateikta informacija apie J. P. skolas ir skirtas baudas (el. b. 1 t., b. l. 194–195). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs J. P. asmenybę, jo finansinę padėtį, taip pat įvertinęs paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti J. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volvo V50 konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

J. P., vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir, nenustačius jo aplinkybių, iš karto po minėto eismo įvykio vartojo alkoholį, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu Vilniaus mieste, kur eismas tokiu laiku gali būti pakankamai intensyvus. Kaltinamasis, įvažiuodamas į daugiabučio namo kiemą, atsitrenkė į stovintį kito asmens automobilį, padarė jam turtinę žalą, neužfiksavo šio fakto ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nėra abejonių, kad jis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei jų turto saugumui. Aplinkybė, kad kaltinamasis, po to kai atsitrenkė į kitą automobilį, pasišalino iš įvykio vietos neužfiksavus jo aplinkybių, rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtą elgesį ir KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 2 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

J. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Volvo V50, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (el. b. 1 t., b. l. 65). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, J. P. priklausantis automobilis Volvo V50 konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2 190 Eur (su PVM) (el. b. 1 t., b. l. 64), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

V. Kiti klausimai

J. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. 1 t., b. l. 135–142). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. liepos 31 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. P. priklausančiam automobiliui Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. liepos 31 d. iki 2025 m. sausio 31 d. (el. b. 1 t., b. l. 66–68). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo ir garso įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

J. P. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti bausmę – 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 2 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti J. P. priklausantį automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

J. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo ir garso įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-3536-1100/2024)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.