- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2-20249-905/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13661-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kokybiški sprendimai verslui“
- Advokatai
- Eglė Arlauskytė, Ina Navickienė
- Kategorijos
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kokybiški sprendimai verslui“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir palūkanų priteisimo.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5446,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 231,32 Lt palūkanas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Ieškovė nurodė, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2012 m. sausio 27 d., tačiau atsakovas (darbdavys) uždelsė atsiskaityti – priskaičiuotas 994,95 Lt darbo užmokestis ieškovei sumokėtas dalimis 2012 m. balandžio 4 d. ir 2013 m. kovo 22 d. Ieškovės teigimu, ji tik darbo ginčų komisijoje išgirdo atsakovo teiginius, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalimi atsakovas ketino padengti ieškovės (darbuotojos) apmokymo išlaidas. Anot ieškovės, iki ginčo iškėlimo darbo ginčų komisijoje atsakovas buvo nurodęs, kad atsiskaitys su ieškove užmokestį padalindamas į dvi dalis.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovės reikalavimas neproporcingas, nes ieškovei neišmokėta suma atleidžiant ją iš darbo nebuvo didelė, o ieškinio pateikimo dieną atsakovas jau buvo visiškai atsiskaitęs; be to, ieškovė prašo taikyti dvigubą sankciją – vidutinį darbo užmokestį ir palūkanas. Atsakovo teigimu, ieškovė liko skolinga atsakovui už jai organizuotus mokymus. Remdamasis kasacinio teismo praktika, atsakovas nurodė, kad ieškovei galėtų būti priteisiama mažesnė negu reikalaujama suma, atsižvelgiant į neišmokėtos sumos dydį (kiek daugiau negu 300 Lt), šalis siejusių darbo santykių trukmę (5 mėnesiai), taip pat atsižvelgiant į ieškovės įsidarbinimą kitoje darbovietėje ir delsimą pareikšti nagrinėjamus reikalavimus. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į ieškovės prastus darbo rezultatus, priimtos dirbti ieškovės apmokymus. Atsakovo teigimu, jis siūlė tartis taikiai, pasiūlė 1000 Lt sumą, tačiau tai ieškovės netenkino.
Šalys 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė dirbo projektų vadybininke (b. l. 10-13); 2012 m. sausio 27 d. darbo sutartis nutraukta (b. l. 14). Po šalių darbo santykių nutraukimo ieškovė nuo 2012 m. sausio 30 d. dirbo kitoje darbovietėje (b. l. 15, 32).
Šalims nutraukus darbo santykius, atsakovas 2012 m. vasario 6 d. išmokėjo ieškovei 452,73 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. gruodžio mėnesį, 2012 m. balandžio 3 d. išmokėjo dalį (480 Lt) darbo užmokesčio už 2012 m. sausio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Galutinai šalys atsiskaitė 2013 m. kovo 22 d., t. y. po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, kai atsakovas išmokėjo ieškovei 340,81 Lt (b. l. 47).
Ieškovė 2012 m. birželio 1 d. el. laišku kreipėsi į atsakovą dėl visiško atsiskaitymo. Į tai atsakydama, atsakovo bendrovės direktorė 2012 m. birželio 1 d. el. laiške nurodė: „patikrinsiu – turėjo būti viskas pervesta. Siunčiu buhalterei, kad atsiųstų informaciją, ar mes tau skolingi“ (b. l. 17).
Darbo ginčų komisija 2013 m. kovo 21 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-3239, nusprendė pripažinti, kad ieškovės prašymas komisijai pateiktas praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, ir dėl šios priežasties prašymą atmesti (b. l. 7-9).
Darbo kodekso 141 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta darbdavio pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad joje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Galdikaitė v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; kt.).
Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai – ieškovei priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimas dalimis po šalių darbo santykių nutraukimo, taip pat bendrovės direktorės 2012 m. birželio 1 d. el. laiško turinys (nieko jame nenurodant apie ketinimus ieškovės reikalautu darbo užmokesčiu padengti darbdavio išlaidas, susijusias su ieškovės kaip darbuotojos apmokymais) – paneigia atsakovo teiginius, kad ieškovė liko skolinga atsakovui už jai organizuotus mokymus, kad šalys buvo susitarusios, jog atleidžiant ieškovę iš darbo atsiskaitymas vyks darbuotojui atlyginant darbdavio patirtas išlaidas mokymams, ir kad išskaitytą 340,81 Lt sumą darbdavys po darbo ginčų komisijos posėdžio nusprendė pervesti ieškovei norėdamas taikiai išspręsti ginčą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jeigu tokie atsakovo argumentai atitiktų tikrovę, t. y. jeigu ieškovės mokymams iš tikrųjų buvo išleista 6476,74 Lt (b. l. 26), dėl kurių atlyginimo šalys neva buvo sutarusios, tai atrodytų nenuoseklus po darbo santykių nutraukimo atsakovo toliau vykdytas atsiskaitymas su jau atleista ieškove – darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimas 2012 m. vasario 6 d., balandžio 3 d. ir 2013 m. kovo 22 d. Be to, šiame kontekste, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimais atskleistą „mokymų“ turinį-pobūdį, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad tai iš esmės buvo ne apmokymai, o įvadinis instruktažas, darbuotojo supažindinimas su darbo pobūdžiu, funkcijomis, ypatybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo vykdytas uždelstas atsiskaitymas su atleista iš darbo ieškove nebuvo susijęs su atsakovo nurodomomis išlaidomis ieškovės (darbuotojos) apmokymams (jeigu tokių išlaidų faktas bei dydis ir būtų įrodytas šioje byloje).
Vertindamas atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovės delsimą kreiptis dėl visiško atsiskaitymo, teismas pabrėžia, kad darbuotojo nesikreipimas į darbdavį negali būti vertinamas kaip darbuotojo kaltė DK 141 straipsnio 3 dalies prasme – darbuotojo kreipimosi nebuvimas neatleidžia darbdavio nuo įstatyme įtvirtintos pareigos laiku atsiskaityti su darbuotoju. Be to, svarbu ir tai, kad atsakovo veiksmai – darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies išmokėjimas 2012 m. balandžio 3 d. (t. y. praėjus daugiau negu dviem mėnesiams po darbo sutarties nutraukimo), taip pat 2012 m. birželio 1 d. el. laiškas, kuriame nepateikta aiškaus neigiamo atsakymo (kad pinigai ieškovei nebus pervesti) – teikė ieškovei pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas pripažino egzistavusią pareigą visiškai atsiskaityti ir kad ieškovei priklausančios sumos bus išmokėtos nesikreipiant į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo ieškovės veiksmų vertinti, kaip nepagrįsto ar juolab nesąžiningo delsimo (į darbo ginčų komisiją kreipiantis 2013 m. vasario 25 d.). Ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir tuo aspektu, kad iki darbo ginčų komisijos posėdžio ieškovė nebuvo išreiškusi atsakovui reikalavimo priteisti ir DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką – atsisakymas įgyvendinti civilinę subjektinę teisę nepanaikina šios teisės (DK 3 straipsnis, 9 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis, 1.137 straipsnio 6 dalis).
DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai darbdavio pareigai mokėti vidutinį darbo užmokestį (arba pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką – atitinkamą vidutinio darbo užmokesčio dalį) už uždelsimo laiką neturi jokios įtakos-reikšmės atleisto iš darbo asmens kitų pajamų faktas ir (arba) dydis, taip pat darbdavio turtinė-finansinė būklė. Dėl to teismas atmeta kaip nepagrįstus (teisiškai nereikšmingus) atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovės gautas pajamas kitose darbovietėse po šalių darbo santykių nutraukimo, taip pat į atsakovo bendrovės turtinę-finansinę būklę (šios aplinkybės galbūt turėtų reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šiuo atveju toks reikalavimas nepareikštas ir nenagrinėjamas).
Vadovaudamasis DK 141 straipsnio 3 dalimi ir nurodyta šios normos aiškinimo bei taikymo praktika, taip pat įvertinęs uždelsimo atsiskaityti priežasčių svarbą, tiksliau – svarbių priežasčių nebuvimą, teismas sprendžia, kad ieškovei už tam tikrus uždelsimo laikotarpius priteistina atitinkama vidutinio darbo užmokesčio dalis, proporcinga tuo laikotarpiu neišmokėtų sumų santykiui su darbo užmokesčio dydžiu. Pagal byloje pateiktus duomenis apie ieškovės darbo užmokestį ir darbo dienų skaičių 2011 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais (22 + 20 + 22 dienos) ir 2012 m. sausio mėnesį (iki darbo sutarties nutraukimo – 20 dienų) ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokesčio dydis 36,80 Lt, t. y. (800 + 800 + 800 + 690,91) Lt / (22 + 20 + 22 + 20) darbo dienų. (Kadangi byloje nepateikta duomenų apie ieškovės dirbtų dienų skaičių ir nedarbingumo laikotarpį 2011 m. gruodžio mėnesį, tai šis mėnuo, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), neįtraukiamas apskaičiuojant ieškovės vienos dienos vidutinį darbo užmokestį). Atsižvelgdamas į tokį vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydį, taip pat į tam tikrais laikotarpiais buvusius atsakovo skolos dydžius, teismas sprendžia, kad:
1) už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. balandžio 2 d. (46 darbo dienos) atsakovas buvo skolingas didesnę sumą, negu ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestis, todėl iš atsakovo priteistina 1692,80 Lt (46 d. X 36,80 Lt);
2) už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. kovo 21 d., t. y. už 243 darbo dienas (19 + 22 + 21 + 21 + 22 + 20 + 23 + 21 + 18 + 22 + 20 + 14) atsakovas buvo skolingas kiek daugiau negu 50 proc. darbo užmokesčio dydžio (340,81 Lt X 100 proc. / 678,50 Lt), todėl už šį uždelsimo laikotarpį iš atsakovo priteistina 4471,20 Lt (243 d. X 36,80 Lt X 50 proc. / 100 proc.).
Taigi iš viso už uždelsimo laikotarpį iš atsakovo priteistina 6164 Lt suma. Priteistina suma viršija ieškinyje suformuluotus reikalavimus, todėl teismas, atsižvelgdamas į paaiškėjusias bylos aplinkybes, konstatuoja pagrindą įgyvendinti CPK 417 straipsnyje įtvirtintą teisę viršyti pareikštus reikalavimus.
Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusias Darbo kodekso nuostatas, ieškovė šioje byloje pareikštus reikalavimus turėjo teisę pareikšti tiesiogiai teisme per trijų metų ieškinio senaties terminą (DK 27 straipsnio 2 dalis). Pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusias DK 289 straipsnio 1 dalies nuostatas aptariamus reikalavimus ieškovė turėjo pareikšti darbo ginčų komisijoje per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jos teisės. Teismo vertinimu, šis trijų mėnesių terminas, atsižvelgiant į Darbo kodekso pakeitimų turinį ir pobūdį, turėjo būti skaičiuojamas ne nuo ieškovės subjektyvaus sužinojimo apie teisių pažeidimą, o nuo atitinkamų įstatymo pakeitimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. Priešingu atveju, ne dėl ieškovės kaltės būtų iš esmės paneigta jos teisė ginti pažeistas darbo teises – neteisinga ir nesąžininga konstatuoti nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 3 mėnesių termino praleidimą, nurodant, kad šis terminas pasibaigė gerokai anksčiau iki įsigaliojant patiems Darbo kodekso pakeitimams („teisė negali reikalauti neįmanomo“ arba „neįmanomas įvykdyti reikalavimas negali būti laikomas teisėtu“). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė nepraleido Darbo kodekse įtvirtintų terminų ginti pažeistas darbo teises.
Atsižvelgdamas į DK 141 straipsnio nuostatas, kuriose uždelsusiam atsiskaityti darbdaviui nustatyta vienintelė sankcija – vidutinio darbo užmokesčio (arba pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką – atitinkamos vidutinio darbo užmokesčio dalies) sumokėjimas – teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškinio reikalavimų priteisti ir netesybas (palūkanas) patenkinimas reikštų dvigubos sankcijos darbdaviui nepagrįstą taikymą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškinio reikalavimus priteisti ir palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką.
Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 6164 Lt vidutinio darbo užmokesčio (ir (arba) vidutinio darbo užmokesčio dalies) suma už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis).
Priimamu teismo sprendimu iš esmės patenkinami (ir netgi viršijami) pagrindiniai ieškinio reikalavimai. Išvestinių ieškinio reikalavimų dėl palūkanų priteisimo netenkinimas, teismo vertinimu, neteikia pagrindo šios bylos procesinės baigties (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme) vertinti kaip ieškinio patenkinimo iš dalies, o ne visiškai. Be to, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgti į šalių procesinį elgesį ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimu priteisiama suma gerokai viršija atsakovo siūlytą ieškovei 1000 Lt sumą (taikiam ginčo išsprendimui); be to, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo tam tikra prasme apsunkintas (išplėstos nagrinėjamos bylos ribos) į nagrinėtinas aplinkybes įtraukiant atsakovo nurodytus argumentus, kuriais apeliuota į ieškovės darbo rezultatus-našumą, apmokymus (šie atsakovo nurodyti argumentai atmesti kaip nepagrįsti).
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, taip pat į bylos procesinę baigtį, ieškovės ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant ir tas, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista) atlygintinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 96 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 2200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 54-57). Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos neviršija Advokatų tarybos ir teisingumo ministro rekomenduojamų dydžių. Valstybei iš atsakovo priteistina 184,92 Lt (6164 Lt / 100 proc. X 3 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 12,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Darbo kodekso 141 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 96 straipsnio 1, 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį iš esmės tenkinti.
Priteisti ieškovei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kokybiški sprendimai verslui“, j. a. k. 302420835, 6164 (šešių tūkstančių šimto šešiasdešimt keturių) Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.
Priteisti ieškovei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kokybiški sprendimai verslui“, j. a. k. 302420835, 2200 (du tūkstančius du šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kokybiški sprendimai verslu“, j. a. k. 302420835, 184,92 Lt (šimtą aštuoniasdešimt keturis litus 92 ct) žyminio mokesčio ir 12,66 Lt (dvylika litų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.