Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. L. 2016 m. birželio 19 d., apie 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas E. L. priklausantį automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodama atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir nepranešęs apie eismo įvykį, su kuriuo susijęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus.

Sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, Ž. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Pasitraukdamas iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje Ž. L. su pažeidimais sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad su automobiliu „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra jo tėvo, 2016-06-19 buvo atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo. Važiuodamas atbuline eiga matė, kad stovi automobilis „Peugeot 307“, žino kam jis priklauso. Iš pirmo karto neišvažavo, todėl pavažiavo į priekį ir po to, užbaigdamas manevrą, pavažiavo atgal. Buvo arti privažiavęs to automobilio, bet kad užkliudė, tai nepastebėjo. Automobilyje buvo vienas, klausėsi muzikos ir išvažiuodamas atbulas nepajuto ir negirdėjo, kad kliudė kitą automobilį, todėl nuvažiavo. Pirmą kartą jam taip atsitiko, netyčia atsitrenkė. Jeigu būtų kas nors sustabdęs, parodęs, kad jis atsitrenkė, nebūtų nuvažiavęs, neturi ko slėptis. Užkliudyto automobilio signalizacija neveikė, buvo tylu. Žino, kad eismo įvykį matė liudininkas, todėl tas asmuo galėjo iš karto jį sustabdyti. Apie eismo įvykį jam pranešė policija maždaug po savaitės. Vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas, nes važinėja į darbą 17 km į vieną pusę. Be vairuotojo pažymėjimo praras darbą. Šiuo metu uždirba 500 eurų, turi skolų, kurias antstoliai išieško už ankstesnius pažeidimus. Prašo neatimti vairavimo teisės ir baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Ž. L. padarytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina teismo ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūnės V. Č. tarnybinis pranešimas, kad jai patruliuojant su vyriausiuoju patruliu S. B., 2016-06-19 apie 16.35 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kieme liudininkas matė, kaip automobilis „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Atvykus į vietą pranešėjas D. M. paaiškino, kad matė, kaip „Skoda Octavia“ vairavęs vyras atsirenkė į „Peugeot“ ir jį apgadinęs išvažiavo (b. l. 2); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys apie 2016-06-19 16.35 val. gautą pranešimą apie eismo įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kad pranešėjas matė, kaip „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino link oro uosto (b.l. 3); eismo įvykio schema (b.l. 4), papildomi duomenys apie eismo įvykį (apgadintas transporto priemones, jų savininkus, draudimą) (b.l. 5), K. M. rašytinis paaiškinimas, kad automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos močiutei G. M., 2016-05-30 paliko stovėti prie namo (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko jis čia stovėjo. Apie eismo įvykį sužinojo iš savo tėvo D. M., kuriam paskambino policija (b.l. 6); liudininko D. M. rašytinis paaiškinimas, kad būdamas kieme (duomenys neskelbtini), matė, kaip „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, atlikdamas manevrus kliudė stovinčio automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlį, priekinį bei galinį sparnus ir pasišalino iš įvykio vietos. Girdėjo kontaktą, metalo girgždesį. „Peugeot“ vairuotojo tuo metu įvykio vietoje nebuvo (b.l. 7); informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Registra“ duomenų bazės (b.l. 8), transporto priemonės („Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktas (b.l. 10); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje su fotolentele, iš kurių matyti, kad sugretinus abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, jų apgadinimų pobūdis, aukščiai, lokacijos vietos atitinka (b.l. 11-15); Ž. L. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l 16), Ž. L. asmens duomenys, jo rašytinis paaiškinimas policijai (b.l. 9, 22), taip pat paaiškinimai teisme.

Ž. L. veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nes jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniiui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Ž. L. atsakomybę lengvina tai, kad savo kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą) - užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki vieno 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Ž. L. prašo sušvelninti nuobaudą, neatimti vairavimo teisės ir paskirtą baudą išdėstyti lygiomis dalimis dėl sunkios materialinės padėties.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-04-10, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Tais atvejais, kai pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tais atvejais, kai nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, gali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis.

Iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad Ž. L. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 2009-12-22 pagal ATPK 124¹ str. 6 d., 2010-06-04 pagal ATPK 123 str. 1 d., ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-01 nutarimu pagal ATPK 123 str. 1 d., 126 str. 4 d. 2200 Lt (637 Eur) bauda su vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, nes vairavo automobilį be techninės apžiūros ir būdamas neblaivus (3,08 promilės). Taip pat jis buvo baustas už nedidelį chuliganizmą (ATPK 174 str.) ir viešosios rimties surikdymą (ATPK 183 str. 1 d.) (b.l. 17-21).

Skirdamas nuobaudą Ž. L., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, pasekmes (padaryti du administraciniai pažeidimai, kurie nėra labai pavojingi, byloje nėra duomenų, kad vairuotojas galėjo būti neblaivus, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, įvykio metu didelės žalos nepadaryta, nukentėjusioji pretenzijų nepareiškė), pažeidėjo asmenybę (dirba, nevengė atsakomybės, nesislėpė, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, anksčiau buvo vieną kartą baustas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nuo 2014-08-04 naujų pažeidimų nepadarė, paskirtas baudas moka), į jo turtinę padėtį (uždirba apie 500 Eur per mėnesį, turi išlaikyti nepilnametį vaiką, moka skolas antstoliams), taip pat į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Todėl teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka Ž. L. padarytos veikos pavojingumo, dėl to taiko pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skiria mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje nurodyta minimali, t.y. taiko trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus pažeidėjui švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme.

Paskirtos baudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka apėmimo būdu griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir, atsižvelgiant į Ž. L. prašymą ir turtinę padėtį bei nuobaudos dydį, baudos mokėjimas išdėstomas 12 mėnesių terminui įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30, 30¹, 30², 283-284, 286-287, 302², 313 straipsniais, teismas

nutarė:

Ž. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Ž. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, Ž. L. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Ž. L. paskirtos 868 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16059247714. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

2) jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.). Nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 str. 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai (ATPK 325 str. 1 d.).