- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-776-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Romualda Janovičienė (pran.), Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- E. N.
- Ieškovas
- G. I.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų E. N. ir E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovams E. N. , E. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. G. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus E. N. ir E. N. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi atsakovė E. N. (t. y. ieškovės anūkė), kuri be ieškovės sutikimo į minėtą butą atsivedė gyventi savo sugyventinį atsakovą E. N. . 2007-07-10, 2008-11-04 bei 2009-01-30 atsakovas E. N. žiauriai sumušė ieškovę, pastarajai buvo padaryti sveikatos sužalojimai. Su atsakovais ji jokių nuomos ar panaudos sutarčių ieškovė nėra sudariusi, ji yra senyvo amžiaus, todėl viena negali apsiginti nuo atsakovų keliamo smurto ir dėl tokio atsakovų elgesio ji bijo būti savo bute, be to, atsakovai nemoka jokių komunalinių mokesčių, todėl siekdama apginti jos pažeidžiamas teises, prašė iškeldinti atsakovus iš ginčo buto.
Atsakovė E. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp jos ir ieškovės yra susiklostę faktiniai panaudos santykiai, nes ieškovės sutikimu ji deklaravo ginčo bute savo gyvenamąją vietą bei moka komunalinius mokesčius, be to, atsakovė turėjo išlaidų dėl ginčo buto remonto bei ji iš ieškovės nėra gavusi jokio įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo, todėl ieškovės ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
Atsakovas E. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės apie ieškovės sumušimą yra neatitinkančios tikrovės bei nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, be to, jis ieškovės bute nuolat negyvena, o tik lankosi pas savo draugę – atsakovę E. N. .
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Iškeldino atsakovę E. N. bei atsakovą E. N. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei G. I. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Gelvonų g. 42-7, Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad atsakovai neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), vienintelė savininkė, ji su atsakovais jokių sutarčių (t. y. nuomos, panaudos ar kt.) nėra sudariusi nei raštu, nei žodžiu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnijos seniūno 2008-11-06 sprendimu yra panaikinti atsakovės E. N. gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenys. Be to, ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimo) negali saugiai gyventi savo bute ir tokiu būdu yra grubiai pažeidžiamos ieškovės teisės.
Teismas sprendime nurodė, jog atsakovė E. N. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta Civilinio proceso kodekso 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, atidėti civilinės bylos nagrinėjimą neprašė, todėl bylą nagrinėjo atsakovei nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Atsakovai E. N. ir E. N. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi, kadangi teismo šaukimas atsakovei nebuvo įteiktas tinkamai. Teismo šaukimo įteikimas E. N. , kuris nėra šeimos narys, o yra atsakovės draugas, nelaikomas tinkamu. Nurodo, jog E. N. neturėjo galimybės pranešti atsakovei apie teismo šaukimą, nes atsakovė buvo išvykusi, ji atliko tarnybą laive laikotarpiu nuo 2009-02-25 iki 2009-03-18. Teismo posėdžio metu E. N. nebuvo leista pasisakyti apie tai, kad jis neturėjo galimybės įteikti teismo dokumentų atsakovei. Bylos išnagrinėjimas nesant atsakovės, kuriai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Teismo sprendime netinkamai išaiškinta faktinė susiklosčiusi padėtis. Apeliantai nurodo, jog atsakovė pas močiutę gyvena pagal faktiškai susiklosčiusius panaudos santykius, ieškovės sutikimu ji deklaravo gyvenamąją vietą nurodytame bute, mokėdavo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo butą, gerino buto būklę savo lėšomis, todėl remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, ieškovė turėjo įspėti atsakovę apie numatomą sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Be to, ieškovė yra parašiusi testamentą, kuriuo jai priklausančią turto dalį palieka atsakovei.
Nurodo, jog teismo sprendime netiksliai nurodyta, kad atsakovas E. N. yra nuolatinis ginčo buto gyventojas.
I. G. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sutinka su priimtu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), taip pat materialinės teisės normų, reglamentuojančių daiktines teises, todėl keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo.
Nustatyta, kad ieškovei G. I. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 20-22). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnijos seniūno 2008-11-06 sprendimu yra panaikinti E. N. gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenys (b.l. 43). Ieškovė paaiškino, kad atsakovė E. N. yra jos anūkė, kuri be ieškovės sutikimo į ginčo butą atsivedė gyventi savo sugyventinį atsakovą E. N. , kuris elgiasi neadekvačiai ieškovės atžvilgiu, t. y. nuolat vartoja fizinį smurtą prieš ieškovę, kas ieškovei sudaro neįmanomas sąlygas gyventi ginčo bute (b.l. 46-49). 2007-07-16 Specialisto išvada Nr. G3888/07 (01), 2008-11-05 Specialisto išvada Nr. G5329/08 (01) bei 2009-02-05 Specialisto išvada Nr. G535/09 (01) patvirtina, jog ieškovei buvo padaryti sveikatos sužalojimai (b.l. 7,13,41-42).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovės kaip buto savininkės nuosavybės teisės yra pažeidžiamos ir atsakovai gali būti iškeldinti iš jai priklausančios gyvenamosios patalpos.
Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei ginčo butas, iš kurio ji prašo iškeldinti atsakovus, priklauso nuosavybės teise. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės kaip buto savininkės teisės yra grubiai pažeidžiamos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir ji negali saugiai gyventi savo bute, kadangi įvertinant byloje surinktus įrodymus apie ieškovės nurodomus jos teisių pažeidimus – liudytojų parodymus apie tai, kad atsakovas E. N. panaudoja fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu (b.l. 47-48), duomenis apie ieškovės sveikatos sužalojimus (b.l. 7, 13, 41-42), ieškovės kreipimusis į teisėsaugos institucijas dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo (b.l. 11), buvo pakankamas pagrindas konstatuoti jos teisių pažeidimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai išaiškino faktiškai susiklosčiusią padėtį, t.y. kad tarp ieškovės ir atsakovės faktiškai buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kad ji prižiūrėjo ginčo butą, atliko ginčo buto remonto darbus, mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau kolegija nesutinka su tokiais argumentais. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovę ir atsakovus sietų nuomos ar panaudos teisiniai santykiai, kad tarp šalių būtų sudaryta kokia nors sutartis. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai, turėdami pareigą pagrįsti savo atsikirtimus pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokių sutarčių buvimą, taip pat, jog jie mokėtų komunalinius ir kitus mokesčius už ginčo butą. Atsakovės teiginiai, kad ji gyvenamąją vietą ieškovės (jos močiutės) bute deklaravo turėdama jos sutikimą, kad tarp jos ir ieškovės yra susiklostę faktiniai panaudos santykiai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės kaip buto savininkės teisės nėra pažeidžiamos. Kaip jau buvo nustatyta, nors atsakovė apsigyveno ieškovės bute turėdama jos sutikimą, atitinkamai deklaravo gyvenamąją vietą ginčo bute, tačiau atsakovės deklaravimo duomenys buvo panaikinti 2008-11-06, išnagrinėjus ieškovės pateiktą prašymą. Nors nėra pateikta į bylą rašytinių įrodymų, jog ieškovė prašė atsakovų išsikelti iš buto, tačiau šalių veiksmai apie kurios teisme paaiškino ieškovė, bei jos parodymus patvirtino byloje apklausti liudytojai I. K. . R. K. , J. P. , patvirtina ieškovės siekį ir norą, kad atsakovai išsikraustytų iš ginčo buto, dėl ko tarp šalių kildavo konfliktai, kurių pasėkoje prieš ieškovę buvo naudojamas smurtas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė surašė testamentą, kuriuo atsakovei E. N. paliekamas ginčo butas po ieškovės mirties, nepaneigia ieškovės reikalavimo apginti pažeidžiamas teises, kadangi šiuo metu ieškovė yra gyva ir ginčo butas priklauso jai nuosavybės teise, todėl tik ieškovė turi visas savininkės teises ir pareigas, taip pat teisę reikalauti pašalinti jos teisių pažeidimus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netiksliai įvardino tokią aplinkybę – jog atsakovas E. N. yra nuolatinis buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas, tačiau toks argumentas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Bylos medžiaga nustatyta, jog šis asmuo be teisėto pagrindo gyvena ginčo bute, byloje pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad jis pažeidžia ieškovės teises jos atžvilgiu atlikdamas neteisėtus veiksmus, todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovės teisės yra pažeidžiamos ir turi būti taikomas jos teisių gynimo būdas – atsakovo iškeldinimas.
Atsakovės ketinimai pareikšti priešieškinį reikalaujant jos patirtų nepagrįstų nuostolių atlyginimo dėl iškeldinimo iš buto taip pat vertintini kaip neįtakojantys skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė E. N. pateikusi į bylą atsiliepimą, nereiškė tokio priešieškinio (Civilinio proceso kodekso 143 straipsnio 1 d.), be to teisės pareikšti reikalavimą ji neprarado ir skundžiamas sprendimas niekaip neįtakoja reikšti savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
Apeliantės pateikti įrodymai dėl užuolaidų, jų priedų pirkimo, baldų pirkimo, televizijos antenos pajungimo bei sutartis dėl abonentinio mokesčio už anteną mokėjimo negali būti vertinami kaip įrodymai patvirtinantys, jog atsakovė prisidėjo prie buto išlaikymo. Nors nagrinėjamoje byloje apeliantės argumentas, kad ji prisidėjo prie buto išlaikymo, neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes neatima iš ieškovės ginti jos nuosavybės į butą pažeidimo teisės, tačiau šie argumentai dėl aukščiau nurodyto atmestini, kaip neįrodyti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, nes apie teismo posėdį atsakovei E. N. nebuvo pranešta tinkamai, tačiau kolegija nesutinka su tokiu argumentu.
Apeliantė nurodo, jog teismo šaukimo įteikimas E. N. , gyvenančiam Gelvonų g. 42-7, Vilniuje, negali būti laikomas tinkamu įteikimu E. N. , kadangi šis asmuo nėra E. N. šeimos narys, o yra jos draugas, vienintelis šeimos narys, gyvenantis nurodytu adresu, yra apeliantės močiutė – ieškovė, turinti priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi.
Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų įteikimo tvarką, 3 dalyje nurodyta, jog jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo šaukimas buvo įteiktas ne asmeniškai E. N. , bet E. N. , kuris pranešime pasirašė kaip vyras (b.l. 38). Kolegijos vertinimu, esant byloje duomenims apie tai, kad E. N. ginčo bute gyvena kartu su E. N. , kuris teismo šaukimo įteikimo pažymoje pasirašė kaip jos vyras, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo laikyti, kad teismo šaukimas jai įteiktas netinkamai, pažeidžiant procesinės teisės normas. Pasak apeliantės, atsakovas neturėjo galimybės pranešti apie teismo posėdį jai, nes laikotarpiu nuo 2009-02-25 iki 2009-03-15 ji atliko tarnybą kruiziniame laive, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas E. N. nebūtų pranešęs jai apie vyksiantį teismo posėdį. Pripažinus, jog teismo šaukimas buvo įteiktas apeliantei tinkamai, pažymėtina ir tai, kad E. N. , priėmęs teismo šaukimą, adresuotą E. N. , prisiėmė atitinkamas pareigas, kurios numatytos Civilinio proceso kodekse, t.y. jis įsipareigojo esant pirmai galimybei perduoti šį dokumentą adresatui, t.y. E. N. ar atitinkamai informuoti adresatą apie gautą dokumentą.
Konstatavus, jog E. N. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą bei laiką, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog buvo pažeistos jos procesinės teisės, numatytos Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje, ir kad tai daro teismo sprendimą negaliojančiu. Be to, kolegija pažymi, jog atsakovė žinojo apie vykstantį procesą nagrinėjamoje byloje, buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį (b.l. 27), todėl ji, būdama bylos šalimi, turėjo pareigą domėtis bylos eiga, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šios pareigos ji tinkamai nevykdė, žinodama, kad tam tikru laikotarpiu jis bus išvykusi, neinformavo apie tai teismo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Remiantis Civilinio proceso kodekso 96, 99 straipsniais, išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra priteisiamos valstybės naudai, iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas ir kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovei apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskaičiavo 480 Lt, todėl atmetus atsakovų apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti lygiomis dalimis, t.y. po 240 Lt, iš atsakovų į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų E. N. ir E. N. po 240 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.