Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovo UAB „Vėsa ir partneriai“ atstovas nesutiko su ieškiniu dėl atsiliepime išdėstytų motyvų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vėsa ir partneriai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad procesų valdymo ir automatizacijos darbo projekte esantis architekto S. B. parašas, techninės priežiūros vykdytojo viza „Pritariu statyti 2008-03-28“ ir viza „Taip pastatyta 2009-01-23“ įrodo faktinį projekto perdavimą užsakovui dar iki 2008-03-28 dienos, t. y. iki tos dienos, kai techninės priežiūros vykdytojas pritarė darbų atlikimui pagal šį darbo projektą. Pagal Papildomo susitarimo 2 ir 3 punktus, atsakovas rangos darbus turėjo pradėti vykdyti 2008-02-11 ir juos baigti per 30 darbo dienų, t. y. susitarime nustatytas terminas projektui parengti baigėsi 2008-03-27. Byloje esantys įrodymai, tarp kurių – minėta viza „Pritariu statyti 2008-03-28“ – įrodo, kad projektavimo darbai buvo faktiškai priimti ir suderinti 2008-03-28, t. y. kitą dieną pasibaigus Papildomu susitarimu sulygtam terminui, dar daugiau – projekte esanti techninę priežiūrą vykdančios bendrovės viza „Taip pastatyta 2009-01-23“ liudija apie tai, kad darbo projekto pagrindu atitinkami darbai 2009-01-23 buvo faktiškai įvykdyti, kas visiškai paneigia apelianto teiginį – neva projektavimo darbai nebuvo perduoti iki 2010 metų liepos mėnesio. Neįmanoma atlikti statybos darbų be darbo projekto, t. y. statybos darbai vykdomi tik pagal projektą ir vien tas faktas, kad jie yra atlikti bei valstybinės komisijos pripažinti tinkamais naudoti dar 2009-03-31 aktu patvirtina, kad jie yra atlikti pagal suderintą projektą. Nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovas 2009-01-19 perdavė, o apeliantas priėmė automatikos BMS projektavimo darbų dokumentaciją, patvirtina 2009-01-19 dokumentacijos priduodant Nacionalinę dailės galeriją rejestro išrašas. Apelianto ir atsakovo atstovai 2009-03-20 pasirašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė apeliantui Nacionalinės dailės galerijos pastato inžinerinių sistemų, įskaitant ir automatikos sistemą, įrengimo (montavimo) darbus. Šiame akte buvo konstatuota, jog darbo projektai, išpildomieji brėžiniai, įrenginių dokumentacija (pasai), deklaracijos, pažymos, bandymo aktai, eksploatavimo instrukcijos apeliantui perduoti pagal rejestrus. Be to, 2009-06-11 priėmimo – perdavimo aktu atsakovas užsakovui Nacionalinei dailės galerijai perdavė, o užsakovas priėmė Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje atliktus BMS automatikos įrengimo darbus. Pastarajame akte buvo pažymėta, jog vėdinimo sistemų, šiluminio mazgo ir tikslios kontrolės BMS sistema sumontuota ir paleista, užsakovo atstovas supažindintas su sistemos veikimu, klimato parametrų keitimu ir pretenzijų neturi, be to, užsakovo atstovui pateiktas įėjimo į BMS sistemą slaptažodis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog procesų valdymo ir automatizacijos darbo projektas buvo parengtas laiku ir tinkamai, o vienintelė priežastis, kodėl atsakovas buvo priverstas projektavimo darbus perduoti ne abiejų Papildomo susitarimo šalių pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu, o vienašaliu aktu – apelianto vengimas priimti darbus, siekiant išvengti atsiskaitymo už juos. Pažymi, jog darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius, yra patvirtintas statytojo ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus. Aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ normų analizės pagrindu galima teigti, kad statybos techninio prižiūrėtojo viza „Pritariu statyti 2008-03-28“ ne tik kad patvirtina faktinį ginčo darbo projekto perdavimą šio perdavimo datą, bet ir atitikimą techniniam projektui, kurio pagrindu parengtas ginčo darbo projektas, todėl apelianto teiginys – neva UAB „Statybų techninė priežiūra“ viza nėra teisiškai reikšminga – neturi jokio pagrindo ir tėra tik formalus, jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturintis argumentas. Nurodo, kad Nacionalinės dailės galerijos rekonstrukcija buvo pripažinta naudoti 2009-03-31. Minėtos viso objekto rekonstrukcijos pripažinimas tinkama naudoti 2009-03-31 patvirtina, kad ginčijamas darbo projektas perduotas laiku (2008 metais kovo mėnesį) ir faktiškai priimtas, o pagal jo sprendinius atlikti atitinkami darbai. Pažymi, jog ekspertas vienareikšmiškai ir aiškiai ekspertizės akte pasisako, jog ginčo darbo projektas tiek projektavimo užduotį, tiek statybos rangos sutarties sąlygas bei norminius statybos dokumentus atitinka, tuo tarpu, eksperto teiginys, jog darbo projektas parengtas nesilaikant 2004 metų techninio projekto sprendinių, įtakos teismo sprendimo tariniui neturi. Taip pat nurodo, kad apeliantas skundo pagrindu laiko klaidingą išvadą, pagal kurią turtines teises ir pareigas apeliantui ir atsakovui sukelia išimtinai tik pagal sutartį surašyti atliktų darbų aktai, o ne vienašalis perdavimo – priėmimo aktas. Tokią išvadą apeliantas grindžia klaidinga prielaida – neva projektavimo darbams nėra taikomos bendrosios rangą reglamentuojančios CK teisės normos. Apelianto teiginys, kad nei sutartyje, nei įstatyme nėra numatyta atsakovo teisės vienašališkai pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, akivaizdžiai parodo, jog apeliantas nesupranta ginčo santykiams įstatymo pagrindu atsiradusių teisių ir pareigų, tarp jų – ir atsakovo teisės vienašališkai pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą ir perduoti projektavimo darbus, kai apeliantas vengia juos priimti. Atsakovas neginčija, kad BMS automatikos projektavimo darbams taikomos CK normos, reguliuojančios projektavimo rangos teisinius santykius (6.700-6.704 straipsniai), tačiau minėtiems santykiams (atskiriems klausimams, kurių specialiosios normos nereguliuoja) taikomos ir bendrosios rangos santykius reguliuojančios normos. Atliktų projektavimo darbų priėmimas – vienas iš klausimų, kuriems taikomos bendrosios rangos nuostatos, konkrečiai – CK 6.662 straipsnis. Be to, nurodo, kad teismas apelianto prašymą apklausti liudytoju S. B. tenkino ir sudarė visas sąlygas jo apklausai pirmosios instancijos teisme, todėl nagrinėjama situacija vertintina ne kaip teismo nepagrįstas atsisakymas apklausti liudytoją, o kaip UAB „Vėtrūna“ nepasinaudojimas savo procesine teise. Taigi, apelianto procesinio neveikimo rezultate atsiradusios pasekmės negali būti priežastimi tenkinti apelianto prašymą apklausti S. B. apeliacinėje instancijoje, juo labiau, kad S. B. parašas nėra vienintelis įrodymas, pagrindžiantis ginčo darbo projekto faktinį ir laiku atliktą perdavimą.