- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-25
- Bylos Nr.
- 1S-551-462/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-04-19 nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. S. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-01-25 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-04-19 nutartimi atmetė pareiškėjos S. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-01-25 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja S. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-04-19 nutartį, taip pat pripažinti, jog teismas vilkino skundo nagrinėjimą ir 2010-04-19 nutarties įteikimą. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėja vilkino skundo nagrinėjimą, o apie 2010-04-19 nutarties priėmimą informuota tik 2010-08-09. Pareiškėja teigia, kad policijos pareigūnų A. Š. ir V. S. veiksmai buvo nepagrįsti ir neteisėti. Priverstinis sulaikymas ir išvežimas iš namų turėjo būti pagrįstas. Tai buvo suorganizuota provokacija, kurios aplinkybės turi nusikalstamos veikos požymių, todėl turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas pareiškėjos S. S. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-01-25 nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta.
Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.
Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą ir tarnybinių pareigų neatlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui. Piktnaudžiavimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str.) kaip ir tarnybos pareigų neatlikimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str.) yra priskiriami prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas pareigas, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja pareigūno vardą. Tačiau tai yra formalioji jo veikos išraiška, nes ne bet koks valstybės tarnautojo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Realiai žala įvertinama ne tik nustačius objektyvius jos padarinius, tačiau būtina susieti juos su konkrečiomis sąlygomis ir konkretaus pareigūno galimybe suvokti bei įvertinti esamą situaciją, bei netinkamu pareigų atlikimu sukeltus padarinius.
Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai A. Š. ir V. S. gavę pranešimą, kad bute, esančiame I. Kanto g. 6–18A, Klaipėdoje, vyksta konfliktas tarp gyventojų, atvyko nurodytu adresu. Jame policijos pareigūnai konfliktuojantiems asmenims pasiūlė vietoje rašyti paaiškinimus. Konfliktuojančioms šalims pageidaujant, jos buvo pristatytos į policijos komisariatą rašyti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Pareiškėja S. Sinkevičienė nepateikė jokių minimalių nusikalstamos veikos požymių, atitinkamai padaryti spėjimai apie galimas policijos pareigūnų A. Š. ir V. S. atliktas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str., 229 str.
Skundžiamojoje apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-01-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Policijos pareigūnai turėjo pagrindą atvykti į butą, adresu I. Kanto g. 6–18A, Klaipėda, ir išsiaiškinti pranešime nurodytas aplinkybes. Nepavykus vietoje išsiaiškinti visų aplinkybių, policijos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka teisėtai konfliktuojančius asmenis pristatė į policijos komisariatą.
Kitų objektyvių įrodymų, be pareiškėjos S. S. įsitikinimo, jog policijos pareigūnai A. Š. ir V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str., 229 str., byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-01-25 nutarime padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
Nepagrįstas pareiškėjos S. S. skundo motyvas, kad teismas vilkino 2010-04-19 nutarties įteikimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai Stasei S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-19 nutarties nuorašas nebuvo įteiktas, kadangi ji 2010-04-21, 2010-04-22, 2010-04-24 nerasta namie. Jai paliktas pranešimas. 2010-04-27 nerasta namie, skambutis neveikė, beldžiant į duris jų neatidarė (b. l. 13). 2010-07-23 vėl nerasta namie. 2010-07-28 raštu IR-24679 pareiškėjai S. S. pranešta atvykti į teismą atsiimti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį, tačiau atsiimti nutarties ji neatvyko. Šį raštą teismas 2010-08-04 išsiuntė paštu. Kadangi pareiškėja S. S. nebuvo rasta namie, į teismo siųstus pranešimus nereagavo, todėl apie skundo išnagrinėjimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį, kaip teigia ji pati, sužinojo tik 2010-08-09.
Pagrindo naikinti 2010-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą ir 2010-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,
n utaria:
pareiškėjos S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį.
Nutartis neskundžiama.