Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. (J. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199(²) straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas J. B. taikyto sulaikymo laikas (dvylika parų), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė 126 MGL (4745,16 Eur) dydžio bauda.

Pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį, kaip nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuotas automobilis „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini))

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendis pakeistas, pašalinant iš jo aplinkybę, kad J. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 199(²) straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, J. B. pagal BK 199(2) straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 ir 3 punktų reikalavimus, 2015 m. kovo 14 d., apie 20.25 val., Šalčininkų rajone, Pašalčio kaimo ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0563-0564, nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos iki miško masyve prie Pašalčio kaime palikto automobilio „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 5000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 2000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka ir kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 16 987 Eur.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

2.1. Kasatorius nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 199(²) straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 199(²) straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL. Jei neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė neviršija 250 MGL, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šioje byloje jis buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo keturiolika dėžių 16 987 Eur vertės cigarečių. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilyje, kurio raktelius, pagal teismo išvadas, jis turėjo ir kuris buvo įvykio vietoje, rastos tik penkios dėžės su cigaretėmis. Likusios devynios dėžes su cigaretėmis rastos miške ir krūmuose, nustatyta, kad šias dėžes nuo valstybės sienos į teritorijos gilumą nešė du asmenys, bet jie nebuvo sulaikyti, nes pabėgo. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį ir 24 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti nuteistas už bendrai su kitais asmenimis padarytą nusikaltimą tik nustačius visus konkrečius bendrininkavimo darant šią nusikalstamą veiką objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, tačiau tai nebuvo padaryta. Kasatoriaus teigimu, nenustatyta jo tyčia veikti bendrai su asmenimis, kurie nešė devynias dėžes su cigaretėmis, šie asmenys jas metė miške ir krūmuose, o patys pabėgo. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pašalino iš jam pareikšto kaltinimo aplinkybę, kad inkriminuojamą nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitais nenustatytais asmenimis, o esant tokioms aplinkybėms, visų keturiolikos įvykio vietoje rastų dėžių su cigaretėmis inkriminavimas jam prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Jis galbūt galėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl cigarečių, kurios rastos automobilyje, kurio raktelius, pagal teismo išvadas, jis turėjo, tačiau cigarečių, buvusių šiame automobilyje, vertė nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji viršija 250 MGL, o jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už kaltinime nurodytos veikos padarymą. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamoji byla, kaltinant jį pagal BK 199(²) straipsnio 1 dalį, nutrauktina.

2.2. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi nepatikimais ir neleistinais įrodymais, įrodymus vertino neatsižvelgdami į jų visumą, šališkai, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo ir liudytojų pareigūnų G. P., J. M., A. K., A. R. parodymų matyti, kad įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys dėl automobilio raktelių radimo vietos ir laiko neatitinka nurodytų liudytojų parodymų, o tai leidžia daryti išvadą, kad įvykio vietos apžiūra nebuvo atlikta, kad tyrėjas L. J. ir specialistas D. K., įrašydami ir savo parašais patvirtindami įvykio vietos apžiūros protokolų duomenis, klastojo proceso dokumentus. Išvadą apie tai patvirtina ir kitų bylos įrodymų palyginimas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatsižvelgdami į šią aplinkybę, rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolų duomenimis, laikydami juos patikimais ir leistinais. Tokia pati situacija yra susiklosčiusi ir dėl kepurės, pirštinių, kvapų, DNR kaip įrodymų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi neleistinais ir nepatikimais įrodymais, ne tik nesilaikė reikalavimų patikrinti bylos duomenų patikimumą ir leistinumą, tačiau ir atskleidė savo tendencingumą bei šališkumą, nes tik tai gali paaiškinti teismų pateiktą šių įrodymų vertinimą. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai nevertino jį teisinančių įrodymų. A. V. sienos apsaugos tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų atsakyme rašoma, kad neturima jokios informacijos apie jo, J. B., 2015 m. kovo 15 d. galbūt įvykdytą kontrabandos nusikaltimą. Specialisto J. K. tarnybiniame pranešime ir tarnybinio šuns panaudojimo akte nurodoma, kad asmenų, nešusių cigaretes ir pabėgusių, pėdsakai veda visai į kitą vietą nei automobilis, kurio raktelius, pagal teismų išvadas, jis turėjo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad liudytojo R. V. parodymai dėl dėžių su cigaretėmis buvimo vietos patvirtina jo aiškinimą, kad cigaretės buvo trijose vietose, todėl teismai liudytojų A. K., A. R., R. V., J. M. parodymus nepagrįstai vertino kaip nuoseklius ir vienodus, papildančius vienas kitą ir todėl paneigiančius šį jo aiškinimą.

3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius prašo nuteistojo J. B. kasacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, nes teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje. J. B. buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 14 d. Šalčininkų rajone, Pašalčio kaimo ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0563-0564, nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki miško masyve palikto automobilio „Volvo XC70“ neteisėtai gabeno 5000 pakelių (14 dėžių) cigarečių, t. y. akcizais apmokestinamų prekių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šią veiką J. B. padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, o apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę panaikino, nes bendrininkų grupė J. B. inkriminuota nenustačius jokių duomenų apie kitus asmenis, galėjusius prisidėti prie J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad prieš J. B. sulaikymą pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai per vaizdo stebėjimo įrangą matė kitus du asmenis, nešančius ryšulius link J. B., tačiau šie asmenys iki nuteistojo sulaikymo pabėgo. Nors J. B. apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, tarp kitų motyvų ir grįsdamas tuo, kad jis prie dėžių, kurios rastos miške, nebuvo, jų negabeno ir jomis nedisponavo, apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš nuosprendžio aplinkybę, kad J. B. veikė bendrininkų grupe, nepasisakė, kokie bylos duomenys patvirtina, jog J. B. nuo valstybės sienos iki automobilio gabeno 9 dėžes su cigaretėmis, kurios rastos miške, netoli nuo jo sulaikymo vietos. Prokuroras nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie tokie pat, kaip ir nurodyti apeliaciniame skunde, ir į juos turi atsakyti apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka.

4. Nuteistojo J. B. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties atitikties įstatymo reikalavimams

5. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi motyvuodamas tuo, kad netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus buvo padarytos neteisingos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, lemiančių teisinę išvadą dėl jam galbūt taikytinos teisinės atsakomybės – administracinės atsakomybės ar baudžiamosios – rūšies. Šie kasatoriaus argumentai yra pagrįsti.

6. Nagrinėjamoje byloje išsiskyrė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų požiūriai į byloje surinktų įrodymų vertinimą darant išvadą dėl to, ar J. B. veikė savarankiškai ar bendrai su kitais nenustatytais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų G. P., A. L. ir kitų pasieniečių parodymais, 2015 m. gegužės 9 d. daiktų ir dokumentų apžiūros protokolu ir kitais įrodymais, padarė išvadą, kad J. B., veikdamas bendrininkų grupe su kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno cigaretes ir jomis disponavo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių objektyvių duomenų apie kitus asmenis, galėjusius prisidėti prie J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad J. B. veikė bendrininkų grupe.

7. Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199(²) straipsnio 1 dalį tik nustačius, kad akcizais apmokestinamų prekių vertė, kurias kaltininkas gabeno, laikė ar kitaip disponavo, viršijo 250 MGL dydžio sumą. Iš įvykio vietos apžiūros 2015 m. kovo 14 (15) d. protokolo, papildomos įvykio vietos apžiūros 2015 m. kovo 15 d. protokolo ir kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad dalis J. B. inkriminuotų neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių – penkios dėžės cigarečių – buvo surastos apžiūrint automobilio „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, o kita dalis neteisėtai gabentų cigarečių (devynios dėžės) rastos miško masyve 100 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0563 link valstybės sienos ženklo 0564 ir 150 metrų atstumu į Lietuvos teritorijos gilumą. Pagal liudytojo A. L. ir kitų pasieniečių parodymus nustatyta, kad miško masyve surastas cigaretes į teritorijos gilumą gabeno du nenustatyti asmenys, kurie, išgirdę atvažiuojančius pasieniečius, metė nešamas cigaretes ir ėmė bėgti, jų pasieniečiams sulaikyti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė argumentuotą išvadą, kodėl automobilyje „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastos cigaretės – 2500 pakelių cigarečių „Fest“ – inkriminuotinos J. B., tačiau vieno šių cigarečių pakelio vertė pagal pateiktą vertinimą yra tik 2,35 Eur ir bendra visų automobilyje rastų cigarečių vertė nesudaro sumos, viršijančios 250 MGL dydžio sumą. Iš to išplaukia, kad sprendimas J. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199(²) straipsnio 1 dalį buvo grindžiamas ir tuo, kad likusios devynios dėžės su cigaretėmis, kurios rastos miško masyve, taip pat buvo gabenamos J. B. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad J. B. cigaretes gabeno veikdamas bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, be to, padarė kategorišką išvadą, kad byloje apskritai nenustatytas J. B. bendrininkavimo su kitais asmenimis faktas. Pašalinęs iš kaltinimo bendrininkavimo aplinkybę, priimtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nenurodė įrodymų ir neišdėstė jokių motyvuotų išvadų, kuriomis būtų pagrindęs faktą, kad J. B. pats tiesiogiai (ar veikdamas per tarpininką, kuris dėl veikos nėra kaltas) gabeno ir miško masyve rastas cigaretes.

8. Pažymėtina, kad kitų asmenų veikų rezultatai gali būti inkriminuojami kaltinamajam tik nustačius jo bendrininkavimą su šiais asmenimis ar veikimo per tarpininką (BK 24 straipsnio 3 dalis) požymius. Veiksmai, kuriuos kaltinamasis nespėjo ar nesugebėjo atlikti, gali būti jam inkriminuojami tik kaip rengimasis ar pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (BK 21, 22 straipsniai). Taigi, apeliacinės instancijos teismui pašalinus iš kaltinimo bendrininkavimo aplinkybę, liko neaišku, kokiu pagrindu J. B. nuteistas už baigtą neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Dėl to spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir netinkamai motyvavo procesinį sprendimą (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

9. Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pakartotinai nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai išnagrinėti nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir, laikydamasis non reformatio in peius principo, padaryti motyvuotas išvadas dėl visų J. B. inkriminuotų faktinių aplinkybių įrodytumo ir kvalifikavimo.

10. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nuteistojo J. B. kasacinio skundo argumentų, nes, pateikdama dėl jų savo išvadas, gali pažeisti bylą pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėsiančio teismo nepriklausomumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.