Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos dėl ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta nenustačius D. E. M. veikoje šio pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. E. M. 2013 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 50 str. dėl to, kad ji 2013-01-03, apie 10.40 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu Tuskulėnų g. 66, Vilnius, paėmė vėrinį, kainuojantį 19,99 Lt, ir praėjo pro kasas nesusimokėjusi už jį, taip įvykdydama smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. E. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. nutarimu pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos dėl ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukė.

ATPK 50 straipsnyje nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš ATPK 50 straipsnyje įtvirtintos veikos formuluotės matyti, jog pažeidimo subjektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad šis pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, t. y. asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.), tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-507/2010, N62-2799/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. E. M. neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, kad ji 2013-01-03, apie 10.40 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu Tuskulėnų g. 66, Vilnius, paėmė vėrinį, kainuojantį 19,99 Lt, ir praėjo pro kasas nesusimokėjusi už jį, tačiau nurodė, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios pagrobti svetimą turtą. Apklausta pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad 2013-01-03 atėjusi į parduotuvę paėmė maisto produktų, šlepetes, maisto katei ir vėrinį, kuris buvo smulkus, be dėžutės, jį sudaro grandinėlė ir pakabukas, o parduotuvės plastikinio krepšelio dugnas skylėtas. Bijodama, kad vėrinys iškris pro dugno skyles, jo nedėjo šalia produktų, o įsidėjo į kišenę, ketindama kasoje jį išimti. Kol priėjo prie kasų, apie vėrinį visai pamiršo, todėl kasoje susimokėjo tik už pirkinių krepšelyje buvusius produktus. Susimokėjusi nuėjo prie suolelio ir prisėdo susitvarkyti pirkinių, tuomet priėjo apsaugos darbuotojas. Tik kai pastarasis liepė išsiimti iš kišenės vėrinį, D. E. M. atsiminė, kad jį turėjo (b. l. 11-12). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo netikėti jos paaiškinimu teismas neturi. Iš bylos medžiagos matyti, kad praeityje D. E. M. niekada nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 10), yra garbingo amžiaus (68 metai), turi sveikatos problemų (b. l. 22-24), susimokėjusi už kitas prekes ir išėjusi už kasų nesistengė skubiai pasišalinti iš parduotuvės patalpų, nuėjo prie suoliuko tvarkytis nusipirktų prekių, kas, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, rodo, jog ji nesuvokė, kad pas ją liko neapmokėtų prekių, t. y. byloje negalima spręsti, kad ji veikė tyčia - suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. E. M. veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti esant visiems ATPK 50 str. numatyto pažeidimo sudėties elementams ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu pagrįstai nutraukė remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą D. E. M. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 50 str., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.