Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. Ž. ieškinį atsakovui J. T., tretiesiems asmenims Bigbank AS filialui, A. S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, skolos ir kompensacijos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo J. T. priešieškinį ieškovei I. T. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. T. Ž. pareiškė ieškinį atsakovui J. T., tretiesiems asmenims Bigbank AS filialui, A. S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, skolos ir kompensacijos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

3. Ieškovė padavė apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties dalies, kuria ieškovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, jog apeliacinis skundas nepasirašytas advokato. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis), tačiau CPK 306 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinį skundą surašo advokatas; jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats; be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys; apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Taigi fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, turi teisę pats surašyti paduodamą apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nenurodė ir nepateikė, todėl taikytinas įstatyme nustatytas reikalavimas, kad apeliacinis skundas turi būti surašytas advokato (ar atitinkamais atvejais CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų asmenų) ir pasirašytas jį surašiusio asmens ir jį paduodančio asmens. Pažymėtina, jog pagal ginčijamos nutarties priėmimo metu buvusį teisinį reglamentavimą aptariamas apeliacinio skundo trūkumas nustatytas pagrįstai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus), prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui ir riboja konstitucinės teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą civilinėse bylose įgyvendinimą. Teisės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai, todėl, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimą, ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Apeliantė apeliaciniu skundu prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Ginčijama nutartimi apeliantei nurodyta sumokėti dalį žyminio mokesčio – 50 Eur. Pažymėtina, jog sprendimu, dėl kurio ieškovė siekia paduoti apeliacinį skundą, konstatuota, kad ji yra 100 proc. atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovės nepriteistos, taip pat iš jos nepriteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Esant nustatytai aplinkybei bei nesant duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis pasikeitė ir pagerėjo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ieškovei sumokėti dalį žyminio mokesčio ir nepagrįstai nurodė šį apeliacinio skundo trūkumą. Ši ginčijamos nutarties dalis taip pat naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas, plačiau nekartodamas, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu apeliacinio skundo trūkumu, jog tinkamai nesuformuluotas apeliacinio skundo reikalavimas, kuris turi atitikti CPK 326 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais įrodymais ir teisinėmis aplinkybėmis grindžiamos šios aplinkybės (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Pažymėtina, jog aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo reikalavimą ir pagrindą yra apeliantės pareiga, priešingu atveju teismas negalės tinkamai apginti jos galbūt pažeistų teisų ir interesų. Taigi apeliaciniame skunde tiek teismui, tiek priešingai šaliai turi būti suprantamai nurodytas apelianto reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis pagrindas). Apeliantė turi ištaisyti šiuos nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t. y. tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo reikalavimą ir nurodyti aplinkybes, patvirtinančias sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo trūkumai apeliantei nustatyti pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais dėl aptartų apeliacinio skundo trūkumų. Ši ginčijamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies nustatant ieškovei terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas ieškovei I. T. Ž. paduoti apeliacinį skundą, pasirašytą advokato, ir sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, panaikinti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei I. T. Ž. terminą iki 2019 m. kovo 29 d. įskaitytinai ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus ir pateikti pirmosios instancijos teismui nutartyse nurodytas teisės normas atitinkantį apeliacinį skundą.