Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-113-890/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-22
Bylos Nr.
1-113-890/2016
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00316-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Nukentėjusysis
T. Š., Z. R.
Kaltinamasis
A. S., V. U.
Advokatai
Aivaras Surblys
Baudžiamoji byla Nr. 1-113-890/2016Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00316-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.1; 1.1.7.2.4; 2.3.6.4.5;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 22 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,kaltinamųjų gynėjams advokatams Aivarui Surbliui, Oleg Drobitko,nukentėjusiosioms T. Š., Z. R.,specialistui V. P.,vertėjai Danutei Kontarienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.,

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, nedirbantis, pensininkas, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui, o būtent, jis 2014 m. lapkričio 5 d., apie 15 val. 27 min., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas Klaipėdos mieste, Jūrininkų prospektu, keturių eismo juostų keliu, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, pirma eismo juosta, priekyje jo antra eismo juosta važiuojant ir iš antros į pirmą eismo juostą rikiuojantis automobiliui „VAZ 2101“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. U., elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, viršijo didžiausią leistiną 70 km/h greitį, važiavo didesniu nei 91,4 km/h greičiu ir dėl greičio viršijimo neteko galimybės stabdydamas transporto priemonę išvengti susidūrimo su automobiliu „VAZ 2101“, dėl to automobiliai susidūrė. Po kontakto su automobiliu „VAZ 2101“, automobilis „Mercedes Benz Sprinter“ išvažiavo į dešinę pakelę, priekinės dalies dešiniąja puse atsitrenkė į gatvės apšvietimo atramą, atramai nulinkstant automobilio važiavimo kryptimi apvirto ant kairiojo šono. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ keleivėms: T. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, Z. R. - nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

V. U. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui, o būtent, jis 2014 m. lapkričio 5 d., apie 15 val. 27 min., vairuodamas automobilį „VAZ 2101“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas Klaipėdos mieste, Jūrininkų prospektu, keturių eismo juostų keliu, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, antra eismo juosta, prieš persirikiuodamas į pirmą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pirma eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam, didžiausią leistiną greitį viršijusiam automobiliui „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. S. ir persirikiuodamas į pirmą eismo juostą su juo susidūrė. Po kontakto su automobiliu „VAZ 2101“, automobilis „Mercedes Benz Sprinter“ išvažiavo į dešinę pakelę, priekinės dalies dešiniąja puse atsitrenkė į gatvės apšvietimo atramą, atramai nulinkstant automobilio važiavimo kryptimi apvirto ant kairiojo šono. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ keleivėms: T. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, Z. R. - nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais V. U. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 101 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis A. S. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis vairavo mikroautobusą, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) važiavo apie 10 km/h greičiu, visą atstumą nuo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) iki Jūrininkų prospekto važiavo leistinu greičiu. Jei ir lenkė liudytoją Ž. I., tai užmiesčio ribose. Kai privažiavo sankryžą, važiavo 60-70 km/h greičiu, už sankryžos pamatė „VAZ“ automobilį, kuris buvo tik išlindęs, dar nevažiavo greitai. Už sankryžos jis važiavo pirma juosta, o „VAZ“ automobilis irgi pradėjo rikiuotis į pirmą juostą. Jis signalizavo „VAZ“ automobilio vairuotojui, stabdė mikroautobusą. „VAZ“ automobilis rikiuodamasis jį stūmė, todėl jis atsitrenkė į stulpą. Nuo smūgio, pakeitė kryptį, vairą suko tik į kairę pusę, norėjo išvengti susidūrimo su stulpu ir tvora. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas „VAZ“ automobilio vairuotojas, kuris pradėjo keisti važiavimo kryptį keliu metru atstumu nuo jo. „VAZ“ automobilis įsukęs į pirmą juostą, taip ir važiavo, nesitraukė. O jis į pirmą eismo juostą persirikiavo 10-15 m. iki sankryžos. Mikroautobuse yra GPS sistema, joje parodyta, kad prieš pradedant stabdyti, mikroautobusas važiavo apie 79 km/h. Be to, kelias buvo banguotas nuo sunkvežimių, todėl jo stabdymo kelias buvo ilgesnis linijoje, kurioje buvo smėlio. Jo važiavimo maršrutai kontroliuojami, juos kontroliuoja VšĮ (duomenys neskelbtini), kuris turi galimybę stebėti kas 5 sekundes jo važiavimo greitį ir vietą. Iš karto po įvykio bendravo su įmonės direktoriumi V. M., kuris buvo atvažiavęs į įvykio vietą. Paskui direktorius nuvažiavo į VšĮ (duomenys neskelbtini) patikrinti, kokiu greičiu važiavo mikroautobusas. Jam pasakė, kad važiavo 79 km/h greičiu. Direktorius paaiškino tyrėjai apie GPS duomenis. Po įvykio buvo atvažiavęs (duomenys neskelbtini) žurnalistas V., jo reportaže užfiksuota kelio danga. Jis dirbo pagal grafiką, kurio privalo laikytis, jis tą dieną kelias minutes vėlavo pagal grafiką. Jei viršytų greitį, jį būtų atleidę iš darbo. Šiuo metu nebedirba, nes baigėsi sutartis. Specialistas išvadoje greitį skaičiavo ant lygaus ir švaraus kelio, tačiau kelio danga nebuvo lygi ir švari. Atstumas iki „VAZ“ iki jam padedant stabdyti negalėjo būti 60 metrų. Įvykio metu teigė, kad važiavo 79 km/h greičiu. 60-70 km/h važiavo iki persirikiuojant, paskui greitėjant rikiavosi į pirmą juostą. Duodamas pirminius parodymus „gera kelio danga“ – turėjo omenyje, kad buvo sausa kelio danga. Persirikiavęs į pirmą juostą, ja ir važiavo, tik paskui „VAZ“ automobilis persirikiavo.

Kaltinamasis V. U. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. jis automobiliu „VAZ“ išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į Jūrininkų prospektą. Jam reikėjo važiuoti iki (duomenys neskelbtini) gamyklos. Prieš sukdamas į Jūrininkų prospektą, jis sustojo, parodė posūkį, pažiūrėjo į abi puses, automobilių nebuvo, todėl išvažiavo į antrą eismo juostą. Kai privažiavo šviesoforą, šis neveikė. Jis pažiūrėjo į Šilutės plento pusę, mašinų nebuvo. Toje vietoje nuo šviesoforo iki Bandužių gatvės yra kelio lankstas link dešinės pusės, o nuo Bandužių gatvės šalia kelio eina tvora, kuri užstoja kelio matomumą. Kol buvo už tvoros, nematė pirmos eismo juostos, todėl važiavo antra eismo juosta, nepersirikiavo į pirmą eismo juostą. Jis antra eismo juosta važiavo apie 15 sekundžių. Tada jis pažiūrėjo į dešinę pusę, automobilių nebuvo, truputėlį pasuko vairą į dešinę pusę, išsitiesino, kokias tris sekundes pravažiavo pirma eismo juosta, kai išgirdo iš užpakalinės automobilio dalies pašalinį garsą. Pagalvojo, kad kažkas pakliuvo po automobiliu. Jis pavažiavo, tada įjungė avarinį signalą ir sustojo. Kai norėjo iš automobilio išlipti, pamatė, kad ant šono guli autobusas, tačiau nesuprato, iš kur šis atsirado. Paskui privažiavo Ž. I. ir sakė, kad viską matė. Liudytojas Ž. I. nubėgo, ištraukė vairuotoją iš autobuso. Kai išgirdo pašalinį garsą, jau buvo persirikiavęs į pirmą eismo juostą. Eismo įvykis įvyko, nes autobusas viršijo greitį. Prieš atlikdamas manevrą, jis pasižiūrėjo tiek į automobilio galą, tiek į automobilio šoną. Dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio mašinoje nėra pagal gamyklinius parametrus. Jis nežiūrėjo per mašinoje esantį vidurinį galinio vaizdo veidrodėlį. Išsukant iš (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės artėjančio mikroautobuso nebuvo, išvis nebuvo mašinų. Į pirmą eismo juostą iš karto nepersirikiavo, nes kelio matomumui trukdė tvora. Persirikiuodamas, jis pažiūrėjo į dešinę pusę ir nematė persirikiuojančio mikroautobuso. Sveikatą tikrinosi prieš penkerius metus. Autobusą pirmą kartą pamatė, kai jis gulėjo ant šono. Mikroautobuso nematė, nes buvo didelis atstumas nuo jo automobilio, mikroautobusas buvo apie 49-50 m nuo jo automobilio.

Nukentėjusioji T. Š. teisme parodė, jog ji į mikroautobusą įlipo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) galutinėje storelėje, autobusas buvo tuščias. Pradėjo važiuoti nuo tos stotelės per sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) stoteles, tada įsėdo kiti žmonės. Vairuotojas važiavo greitai, todėl ji galvojo, kad vairuotojas skuba ir kažkur vėluoja. Išvažiavo iš sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), prieš Ketvergių kaimą yra posūkis. Ji tuo metu žiūrėjo pro langą, per vairuotojo pečius, priešpriešinėje juostoje važiavo mašinos, mikroautobuso vairuotojas labai greitai išvažiavo, ji jau tuo metu išsigando, nes buvo nedidelis tarpas tarp mašinų išsukant, jau tada galėjo susidurti su kita transporto priemone. Ji ne pirmą kartą važiavo šiuo maršrutu. Pravažiavus geležinkelio sankryžą, įvažiavo į Jūrininkų prospektą, vairuotojas vėl pradėjo skubėti. Ji „VAZ“ automobilio nematė. Paskui pastebėjo, kad mikroautobuso vairuotojas bando lenkti, vairuotojas signalizavo, pradėjo sukti, tada visi žmonės esantys autobuse sujudo, pradėjo vairuotojui šaukti. Tada ji pastebėjo mažą automobilį, netoli stulpo, prie posūkio. Ji nesuprato, kada tas mažas automobilis persirikiavo į kitą eismo juostą. Mikroautobusas norėjo apvažiuoti tą mažą automobilį, jam signalizavo, po to ji nematė. Pajuto, kaip jų autobuso vairuotojas pasuko vairą ir trenkėsi į stulpą. Ji pradžioje nesuprato, kas vyksta, šalia sėdėjusi moteris užgriuvo ant jos, mikroautobusas apvirto į jos pusę. Paskui žmonės išlipo per galines maršrutinio autobuso duris, o ji ir vairuotojas liko gulėti. Vėliau vairuotojas pakilo, ji sušuko, nes išsigando, o vėliau ir skausmas atsirado, skaudėjo klubus. Išlipęs vairuotojas prašė atsikelti ir išlipti, o ji pasakė, kad negali išlipti, nes skauda, tada vairuotojas padėjo jai išlipti iš autobuso. Kadangi ji negalėjo stovėti, iškvietė greitąją, išvažiavo į ligoninę. Jai buvo lūžę kaulai, taip pat galvos hematoma. Ji 2 mėnesius turėjo nedarbingumą, dukra surado žmogų, kuris ateidavo ir prižiūrėdavo ją. Ji negalėjo pati net pavalgyti. Mano, kad eismo įvykis įvyko, nes mikroautobuso vairuotojas skubėjo. Antra eismo juosta važiavo mikroautobusas ir „VAZ“ automobilis. Nematė, kuris pirmas pradėjo rikiuotis. Ji ieškinio nereiškė, galvojo, kad gal susitars su vairuotojo giminėmis dėl žalos atlyginimo. Kada važiavo Jūrininkų prospektu, nematė šviesoforo. Negali pasakyti, kada maršrutinis autobusas persirikiavo. Po vairuotojo garsinio signalo iškarto įvyko susidūrimas. Abu automobiliai važiavo lygiagrečiai, žmonės mikroautobuse pradėjo šaukti, paskui vairuotojas staigiai pasuko vairą ir trenkėsi. Mažą mašiną pamatė tik tada, kai susidūrė, per centrinio lango dešinį kampą. Važiavo maršrutinis autobusas, dešinėje pusėje važiavo krovininė mašina, negali pasakyti, kuria juosta važiavo „VAZ“ automobilis.

Nukentėjusioji Z. R. teisme parodė, jog ji iš sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) važiavo į Klaipėdą. Ji sėdėjo maršrutinio autobuso viduryje, tolimesnėje sėdynėje, ne prie lango. Jūrininkų prospekte pajuto didelį smūgį, autobusas apvirto. Buvo sužalota jos plaštaka, kuri jau sugijo. Kai išlipo iš autobuso, matė „VAZ“ automobilį. Jai atrodo, kad mikroautobuso vairuotojas važiavo tinkamu greičiu. Po įvykio jai atrodė, kad maršrutinis autobusiukas nenorėjo susidurti su „VAZ“ automobiliu ir pasukęs atsitrenkė į stulpą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ji sakė, kad dėl įvykio neturi pretenzijų, nuomonės nepakeitė. Neprisimena, kad keleiviai šauktų vairuotojui, kad jis netinkamai važiuoja.

Liudytojas Ž. I. teisme parodė, jog kaltinamieji jam žinomi iš įvykio, asmeniškai jų nepažįsta. Jam važiuojant nuo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) parduotuvės, vyko lenktynės su mikroautobusu. Jis važiavo su draugu iš žvejybos, sustojo prie parduotuvės. Paskui į tą salelę sustojo raudonas maršrutinis autobusiukas. Jie tą salelę pravažiavo, o po to, jam pravažiavus tiltą, mikroautobusas jį aplenkė. Prie Ketvergių mokyklos kioskelio vėl sustojo mikroautobusas. Jis vėl pravažiavo pro sustojusį mikroautobusą, bet net neišvažiavus iš Ketvergių kaimo, jį vėl dideliu greičiu lenkė mikroautobusas. Privažiavus Lėbartų kapines, maršrutinis autobusas vėl sustojo aikštelėje, jis vėl jį pravažiavo, tačiau mikroautobusas jį prisivijo prie posūkio, kur prasideda Klaipėdos miestas. Mikroautobusas bandė jį vėl lenkti, bet ten neleidžiama. Pravažiavo geležinkelio pervažą, tada maršrutinis autobusas per dešinę pusę susigretino ir važiavo lygiagrečiai. Jie įsuko į Jūrininkų pr., nuvažiavo iki šviesoforo, prieš juos iš kairės pusės, nuo (duomenys neskelbtini), išsuko „VAZ“ automobilis, kuris įvažiavo į antrą eismo juostą. Jis važiavo automobiliui „VAZ“ iš paskos, pirma juosta, matė, kaip atvažiuoja mikroautobusas, įvykį stebėjo iš galo. Kai pro jį pravažiavo mikroautobusas, mikroautobuso greitis buvo apie 100 km/h, o jis važiavo apie 50 km/h. Prieš susiduriant, mikroautobusas jį aplenkė. Mano, kad „VAZ“ automobilis neįvertino mikroautobuso greičio. „VAZ“ automobilis rikiavosi į pirmą juostą, o mikroautobusas dideliu greičiu važiavo, „VAZ“ automobilis įvažiavo į pirmą juostą, o mikroautobusas staigiai stabdė, atsitrenkė į stulpą ir parvirto. Jis su draugu pribėgo prie mikroautobuso, draugas darė šonines duris, jos neatsidarė, tada jis atidarė galines mikroautobuso duris, klausė, gal kas sužeistas, padėjo išlipti keleiviams. Į pirmą juostą pirmas persirikiavo mikroautobusas, tačiau negali tiksliai pasakyti, ar mikroautobusas jau buvo pilnai įvažiavęs į pirmą juostą, nes viskas labai staigiai vyko. Po įvykio prisiminė geriau. „VAZ“ automobilio judėjimas vyko už šviesoforo. Mikroautobuso ir „VAZ“ automobilio manevrai vyko sekundžių greičiu. Jei mikroautobuso greitis būtų mažesnis, susidūrimo nebūtų įvykę. Jis dažnai tuo keliu važiuoja. Nepamena, ar pirmoje eismo juostoje toje vietoje yra provėžos nuo krovininių automobilių. Apskritai provėžų kelyje yra, bet ar yra įvykio vietoje, neprisimena. Jis įvykį matė mažiausiai 50 metrų atstumu.

Liudytojas V. M. teisme parodė, jog A. S. buvęs jo įmonės darbuotojas. A. S. jo įmonėje pradėjo dirbti dar neturėdamas reikiamos kvalifikacijos, padirbo, išsilaikė reikiamas kvalifikacijas, paskui trumpam išėjo, vėliau vėl pradėjo dirbti. Įvykio metu A. S. jau apie vienerius metus turėjo visas reikiamas kvalifikacijas. A. S. buvo tvarkingas ir atsakingas darbuotojas. Apie eismo įvykį sužinojo iš karto, buvo Smiltelės g., nuvažiavo į įvykio vietą, kai dar nebuvo nei policijos pareigūnų, nei greitosios medicinos pagalbos. Jam apie įvykį pranešė kitas vairuotojas, kuris važiavo priešais. Kai atvažiavo į įvykio vietą, visi eismo dalyviai buvo vietoje, žmonės dar tik lipo iš autobuso. Akivaizdžiai matėsi „Mercedes Benz“ automobilio stabdymo žymės, jos matėsi ne važiojamojoje dalyje, buvo apie 1 metrą į lėtėjimo juostą mašina pasislinkusi. Visa lėtėjimo juosta buvo smėliu apipilta, o stabdymo žymės matėsi per smėlį. Jis stabdymo žymes matė tik lėtėjimo juostoje. Buvo pažeistas „Mercedes Benz“ automobilio priekis ir „VAZ“ automobilio galinis sparnas. Mano, kad „Mercedes Benz“ automobilį išstūmė iš važiuojamosios juostos, o A. S. pradėjo stabdyti, kai jau įvyko susidūrimas su „VAZ“ automobiliu. Jis A. S. paklausė, kaip įvyko susidūrimas. A. S. jam sakė, kad nuo pat geležinkelio važiavo antra eismo juosta, iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo „VAZ“ automobilis, kuris išsuko prieš A. S. vairuojamą automobilį iš karto į antrąją eismo juostą. „VAZ“ automobilis važiavo labai lėtai, todėl A. S. persirikiavo į pirmąją eismo juostą, kuri buvo laisva, kad apvažiuotų „VAZ“ automobilį, bet tuo metu „VAZ“ automobilis pasuko į pirmąją eismo juostą. „VAZ“ automobilis pasuko, kai pirmoje ir antroje eismo juostoje mašinos buvo susilyginusios. Mano, kad „VAZ“ automobilio vairuotojas, susigretinus automobiliams, negalėjo matyti pirmoje eismo juostoje važiuojančio „Mercedes Benz“ automobilio, nes automobilis neturi dešiniojo šoninio veidrodėlio. Automobiliuose yra įrengta palydovinė sekimo sistema, kuri rodo sustojimo (taško) pravažiavimo laiką. Kitą dieną po įvykio jis nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ir paklausė, kaip įvykio metu važiavo A. S.. Jie patikrino sistemą, joje užfiksuota 20 taškų, vienas taškas Šilutės pl. ir Jūrininkų pr. sankryža. Įvykis įvyko šiek tiek už sankryžos, o pats taškas yra pačioje sankryžoje. Toje vietoje rodė 79 km/h „Mercedes Benz“ automobilio važiavimo greitį. Jam sakė, kad jei teismui reikės duomenų, jie pateiks duomenis, kurie saugomi tik 6 mėn. Pagal palydovinę sekimo sistemą nei viename sustojime, nuo (duomenys neskelbtini) sodų, nebuvo viršytas greitis. Į sustojimus vairuotojai neatvažiuoja greičiau, todėl greitis nebuvo viršytas, už greičio viršijimą gresia baudos. Po dviejų dienų jį pasikvietė tyrėja, jis jai sakė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) turi duomenis. Abiejų ratų stabdymo žymės buvo vienodos, viskas aiškiai matėsi. Stabdymo kelias buvo labai ilgas, nes visa lėtėjimo juosta buvo išbarstyta smėliu. Mano, kad pačios mašinos išstumia smėlį iš važiuodamos dalies į pakraštį. Mano, jog buvo ne greitis didelis, o blogas stabdymo paviršius. Po smūgio A. S. sakė, kad negalėjo grįžti į pirmą juostą, nes stabdė, o lygiagrečiai stabdydamas važiavo „VAZ“ automobilis. A. S. drausminių nuobaudų nėra taikęs. A. S. iš jų bendrovės išėjo po 2 mėnesių. Tas fiksavimas kompiuteriniu būdu nėra sertifikuoti greičio matavimo prietaisai, todėl negalėjo A. S. už tai prašyti pasiaiškinti. Jis įsitikinęs, kad įvykis įvyko ne dėl greičio, o dėl blogo stabdymo kelio. Sistema fiksuoja greitį, kada autobusas atsiduria sustojime, stebima, ar į stoteles atvažiuojama reikiamu laiku. Nuotraukoje pavaizduota vieta yra per arti sankryžos. Įvykio vietą matavo du pareigūnai. Jie išmatavo atstumą. Visiems buvo neaišku, nuo kokio taško pradėta stabdyti, patys policininkai priėmė sprendimą, nuo kurio taško atstumą matuoti. Ankstesnis palydovinės sistemos matavimo taškas yra Rimkų sustojime.

2015-05-18 specialisto išvadoje Nr. 11K-106(15) konstatuota, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks - eismo įvykio metu Jūrininkų prospekte automobiliui „VAZ 2101“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant persirikiavimo ir antros į pirmą eismo juostą manevrą, ta pačia kryptimi iš paskos didesniu nei 91,4 km/h greičiu, tikėtina, apie 96,5÷104,9 km/h važiavęs automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojoje eismo juostoje buvo užstabdytas bei nusukinėjamas dešiniau judėjo link sankryžos su Bandužių gatve, kur apie 3,1 m ar šiek tiek didesniu atstumu neprivažiuojant važiuojamųjų dalių sankirtą, ties vieta, kurioje 4,3 m atstumu nuo dešiniojo gatvės krašto aptikti automobilio „VAZ 2011“ dažų pėdsakai, tikėtina, judėdamas dalinai pirma, dalinai lėtėjimo eismo juosta didesniu nei 55,3 km/h, tikėtina, 63,5÷75,9 km/h greičiu priekiniu kairiuoju kampu ir kairiojo šono priekine dalimi slystamai atsitrenkė į ta pačia kryptimi, tikėtina, pirma eismo juosta lėčiau važiavusio automobilio „VAZ 2011“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono galinę dalį bei praslydo šio automobilio galiniu sparnu ir abejomis durelėmis link priekio. Po kontakto su automobiliu „VAZ 2101“ automobilis „Mercedes Benz Sprinter“ už važiuojamųjų dalių sankirtos dešinės pusės ratais išvažiavo į dešinę pakelę, priekinės dalies dešiniąja puse atsitrenkė į, tikėtina, apie 5,4 m atstumu už važiuojamųjų dalių sankirtos buvusią gatvės apšvietimo atramą, o atramai nulinkstant automobilio važiavimo kryptimi, ji pateko po automobilio dešine puse, kėlė automobilio dešinį šoną į viršų bei apvertė automobilį „Mercedes Benz Sprinter“ ant kairiojo šono. Išvados 2-ame punkte nurodyta, kad automobilių „VAZ 2101“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko ties vieta, kurioje įvykio vietos apžiūros metu kelyje aptikti automobilio „VAZ 2101“ dažų pėdsakai, tikėtina, automobiliui „Mercedes Benz Sprinter“ nedideliu atstumu neprivažiuojant šią vietą, tikėtina, automobiliui „VAZ 2101“ esant pirmojoje eismo juostoje, o automobiliui „Mercedes Benz Sprinter“ dalinai pirmojoje, dalinai lėtėjimo eismo juostoje. Išvados 3-ame punkte nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo (buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti): a) automobilio „VAZ 2101“ vairuotojo V. U. veiksmai, – persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją nedavė kelio ir sudarė kliūtį prima eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz Sprinter“; b) automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojo A. S. veiksmai, – važiavo didesniu nei 91,4 km/h greičiu, tikėtina, 96,5÷104,9 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 70 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės stabdydamas vairuojamą transporto priemonę išvengti susidūrimo su iš antros į pirmąją eismo juostą manevrą vykdžiusiu automobiliu „VAZ 2101“. Išvados 4-ame punkte nurodyta, kad techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „VAZ 2101“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. U. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją privalėjo iš anksto rodyti dešinį posūkio signalą ir duoti kelią pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino 70 km/h greičio, pastebėjęs kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudarantį, iš antros eismo juostos į pirmąją persirikiuojantį automobilį „VAZ 2101“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo stabdyti. Pagal išvados 5-tą punktą, prieš eismo įvykį automobilio „Mercedes Benz Sprienter“ vairuotojo A. S. veiksmai, – važiavo didesniu nei 91,4 km/h greičiu, tikėtina, 96,5÷104,9 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 70 km/h greitį, – techniniu požiūriu buvo nesaugūs ir keliantys grėsmę eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams. Dėl greičio viršijimo susidariusioje situacijoje vairuotojas A. S. neteko techninės galimybės stabdant vairuojamą automobilį išvengti susidūrimo su manevravusiu automobiliu „VAZ 2101“. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino 70 km/h greičio, pastebėjęs kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudarantį, iš antros eismo juostos į pirmąją persirikiuojantį automobilį „VAZ 2101“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo stabdyti (t. 1, b.l. 29-39).

Specialistas V. P. teisme patvirtino minėtą specialisto išvadą ir nurodė, kad jam buvo pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietos schema, nuotraukos, vertino transporto priemonių apgadinimus ir atsakė į užduotus klausimus. Buvo skaičiuojamas „Mercedes Benz Sprinter“ automobilio važiavimo greitis. Skaičiavimui buvo priimti duomenys apie stabdymo pėdsaką, kuris nurodytas vietos plane, kelio danga buvo vertinama kaip sausas asfaltas. Mano, kad tokia kelio juosta ir buvo, paprastai prie nuotraukos turėtų būti parašyta, kas fiksuota ir ką tuo norėjo parodyti. Prie išvados yra trys nuotraukos, jos sukūrė vaizdą, realiai šioje medžiagoje yra virš 32 nuotraukų, jos yra kompaktiniame diske. Jis asmeniškai įvykio vietoje nebuvo ir neapžiūrinėjo. Kelio danga automobilio lėtėjimui įtakos turi, bet pagal jo turimą informaciją ant kelio dangos nešvarumų nebuvo. Kokiose vietose ant kelio yra nešvarumų, tokius dalykus reikėtų matuoti nurodant atstumą. Stabdymo kelias pagal pateiktą medžiagą nėra tiesus. Tam, kad suskaičiuoti, jei tikrai įvykio vietoje po ratais buvo smėlio, jam reikia žinoti vietas su atstumais. Negali atsakyti, kiek nukristų „Mercedes Benz Sprinter“ automobilio apskaičiuotas greitis, bet jis mažėtų, tačiau tam reikia papildomų duomenų. Skaičiuojant ant švarios kelio dangos, greitis visada bus didesnis nei skaičiuojant ant nešvarios kelio dangos. Įvykio vietos apžiūros plane 4-ajame punkte pažymėta, kad įvykio vietoje aptikti nuo automobilio „VAZ“ nubyrėję dažų likučiai, abi transporto priemonės važiavo ta pačia kryptimi. „VAZ“ automobilis buvo kairiau „Mercedes Benz Sprinter“ automobilio atžvilgiu. Tikslų „Mercedes Benz Sprinter“ važiavimą sudėtinga nustatyti, kadangi pareigūnai turėjo atlikti to kreivo pėdsako matavimus maždaug kas 5 metrus. Žiūrint į nuotraukas ir į schemą, bendras faktas yra tas, kad „Mercedes Benz Sprinter“ buvo traukiamasis dešiniau, įvyko jo priekinio šono kairės pusės, ties kampu ir rato niša, kontaktas su „VAZ“ automobilio dešinio šono užpakaline dalimi. „Mercedes Benz Sprinter“ automobiliui stabdymo metu traukiantis į dešinę, buvo atsitrenkta į ten esančius bortelius ir automobilis vertėsi. Automobilis „VAZ“ pravažiavęs į priekį, „Mercedes Benz Sprinter“ nuvirtimo ir sustojimo vietą, sustojo. „Mercedes Benz Sprinter“ virtimas buvo sąlygotas to, kad „Mercedes Benz Sprinter“ dešine puse išvažiavo už važiojamosios dalies ribų, ten buvo stulpas, automobilis priekinės dalies dešine puse atsitrenkė, nulenkė stulpą, tas nulinkęs stulpas kėlė automobilio dešinę pusę ir parvertė ant šono. Skaičiavimuose negalima tiksliai įvertinti sugadinimų apimties, buvo priimta, kad toks atsitrenkimas į bortelį ir stulpą gali atimti greičio dalį, kuri gali būti ekvivalenti tokio automobilio važiavimui ir sustojimui važiuojant 30-50 km/h greičiu. Nepastebėjo, kad įvykio schema su nuotraukomis nesutaptų. Įvykio vietoje yra fiksuotas stabdymo pėdsakų ilgis. Stabdymo metu, priklausomai nuo ratų sukibimo su kelio danga, automobilis judėdamas tą atstumą praranda greitį. Stabdymo pėdsakai, kurie nurodyti – 42,5 metro, tą atstumą nuvažiuodamas stabdymo režime automobilis prarado 91,4 km/h greitį, ant sauso ir švaraus asfalto, būdamas tvarkingas, tvarkingais stabdžiais ir padangomis. Kadangi automobilis nesustoja, atsiranda pakelyje ant borto, kuris yra aukščiau važiuojamosios dalies, atsitrenkia į stulpą, nuverčia stulpą, pats automobilis apsigadina ir parvirsta. Tam atiduodamas apie 30-40 km/h. greitis. Kinetinės energijos dalis pridedama prie stabdymo pėdsako greičio ir atsiranda greitis. Kadangi tiksliai negalima įvertinti atsitrenkimo ir stulpo apgadinimo, apie tą greitį pasisakoma tik tikėtina forma. Tyrimo 2 lapas, paskutinė pastraipa — šie duomenys yra užfiksuoti plane. 42,5 metrai yra nurodytas stabdymo kelias, jis tai priima kaip faktą, kad tai yra stabdymo pėdsakai esantis ant asfalto. Jam nebuvo pateikta filmuota medžiaga. Jis nelygino įvykio vietos apžiūros plano su pateiktomis nuotraukomis. Slydimo konfigūracija schemoje nupiešta „S“. Prieš tai parodytame 2 pav. būtų kaip „J“, bet į tuos klausimus gali atsakyti tas, kas fiksavo. Tais atvejais, kada yra pakankamai matmenų, atmatuojama kas 5 m., tada nupieštų schemą, tačiau šiuo atveju matmenų nėra gausu ir nėra galimybės nupiešti. Jam buvo pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas, skaičiavimuose jis paėmė atstumą, kuris yra įvykio vietos plane. Negali pasakyti, kodėl skiriasi matmenys. Jis matė daugiau duomenų įvykio vietos plane, juo rėmėsi. 42,5 metrų stabdymo atstumą jis skaičiavo, kaip atstumą iki bortelio. Kad atsirastų stabdymo pėdsakai, vairuotojas turi pradėti stabdyti, suveikti stabdymo mechanizmai, ratai turi pradėti stabdyti ir palikti pėdsakus ant kelio dangos. „Mercedes Benz Sprinter“ atstumas iki „VAZ“ automobilio prieš pradedant stabdyti, važiuojant tokiais greičiais, būtų pagal stabdymo pėdsakus 63,7 m, jei pagal tikėtinus greičius įvertinant prarastą greitį, būtų nuo 65,6-68,9 m. Gali būti ir kitoks atstumas, jei vairuotojui kito ankščiau įtarimas. Yra pažymėtos duženos, tačiau negali jų vienareikšmiškai susieti, jog tai yra pirminis kontaktas, jei abu automobiliai būtų pakliuvę jam gyvai ir surinkti pėdsakai, būtų galima išsiaiškinti, kaip vyko kontaktas, ir identifikuoti, nuo kurių „VAZ“ automobilio vietų nukritę dažų lopinėliai. Tokio kontakto metu atsidalinusios detalės gali rodyti pirminio ar artimo kontakto vietą. Susidūrimas nuo tos vietos, kur rasti atsidalinę objektai, todėl galima teigti, kad susilietimas įvyko prieš pat tų pėdsakų aptikimo vietą. Pareigūnai konstatavo, kad tai „VAZ“ automobilio atsidalinę objektai. Jei po kontakto toliau važiuotų susiglaudę, tas daleles galima toli nuvežti, bet jei atsiranda tarpas tarp automobilių, yra galimybė nubyrėti atsidalinusioms dalims. Automobilio svoris šiuo konkrečiu atveju įtakos jo stabdymo kelio ilgiui neturėjo. Stabdymo jėga proporcinga automobilio svoriui, sunkesnį automobilį stabdys didesnė jo svorio dedamoji, lengvesnį automobilį stabdys mažesnė jėga, todėl ji neįvertinama skaičiavimuose. „VAZ“ automobilio vairuotojas, važiuodamas ir darydamas manevrus turi matyti ir žinoti, kas dedasi kelyje. Medžiagos duomenys pagal pėdsakų išsidėstymą, kalbant apie „VAZ“ automobilį iki susidūrimo su „Mercedes Benz Sprinter“ automobiliu, rodytų, kad automobilis „VAZ“ buvo įvažiavęs į pirmąją juostą, bet nebuvo pilnai baigęs manevro, nes abu automobiliai į vieną eismo juostą netelpa. Tiesioginis priežastinis ryšys, tai situacija sukurta automobilio „VAZ“ vairuotojo, dar nustatytas „Mercedes Benz Sprinter“ automobilio greičio viršijimas, kuris ganėtinai didelis. Šiuo konkrečiu atveju, išsiaiškinus aplinkybes, kad „Mercedes Benz Sprinter“ automobilis viršijo leistiną greitį, palieka teismui spręsti, kas kiek kaltas. Kliūtis kitiems eismo dalyviams sudaryta „VAZ“ automobilio persirikiavimo. Iš vaizdo medžiagos šviesesnį pėdsaką gali paaiškinti tas, kas matė jį įvykio vietoje.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Klaipėdos m., ties Jūrininkų pr.- Bandužių g. nereguliuojama sankryža apvirtęs mikroautobusas „Mercedes Benz Sprinter“, v/n (duomenys neskelbtini). Apgadintas mikroautobuso priekinis kairysis kampas. Prieš mikroautobusą, pirmoje eismo juostoje sustojęs automobilis „VAZ 2101“, v/n (duomenys neskelbtini). Apgadintas šio automobilio dešinys šonas (t.1, b.l. 12-17). Papildomos eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad didžiausias leistinas važiavimo greitis Jūrininkų prospekte, kryptimi nuo Rimkų iki sankryžos su Šilutės pl.- 50 km/h, už sankryžos su Šilutės pl., link Bandužių g.- 70 km/h (t.1, b.l. 18-20).

Autoavarijos vietos plane užfiksuotas automobilių „VAZ“ ir „Mercedes Benz Sprinter“ išsidėstymas Jūrininkų prospekte, automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ ratų stabdymo žymės, automobilio „VAZ“ dažų likučių radimo vieta, automobilių apgadinimų dislokacija (t. 1, b.l. 14). fotolentelėje taip pat užfiskuotas įvykio vaizdas automobilių apgadinimai (t. 1, b.l. 15-17). Daugiau įvykio vietos nuotraukų yra kompaktinėse plokštelėse, saugomose prie bylos 1-ojo tomo.

Autobusas „Mercedes Benz Sprinter“ buvo apžiūrėtas, jo apžiūros protokole užfiksuoti automobilio apgadinimai (t. 1, b.l. 25-27).

Iš transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, jog apžiūrėta ir įvertinta eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių techninė būklė (t. 1, b.l. 21-24).

2014-12-10 specialisto išvadoje Nr. G2584/14(03) nurodyta, kad T. Š. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 41). Jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 42).

2014-12-03 specialisto išvadoje Nr. G2546/14(03) nurodyta, kad Z. R. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 48). Jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 49).

2014-11-11 specialisto išvadoje Nr. T-A 9911/14(01) nurodyta, kad A. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2014-11-05, 17³⁵ val.) (t. 1, b.l. 82). Automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, v/n (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dienai buvo apdraustas draudimo bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“ (t. 1, b.l. 90). 2014-11-11 specialisto išvadoje Nr. T-A 9910/14(01) nurodyta, kad V. U. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2014-11-05, 17⁵⁵ val.) (t. 1, b.l. 116). Automobilis „VAZ 2101“, v/n (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dienai buvo apdraustas draudimo bendrovėje „Ergo Insurance SE Lietuvos filiale“ (t. 1, b.l. 140).

Kaltinamasis A. S. į bylą pateikė laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota eismo įvykio vieta, po įvykusio įvykio, be to laidos vedėjas pakalbino abu eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojus (t. 2, b.l. 15).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Nors abu kaltinamieji savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino - kaltinamasis A. S. teigė, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo V. U. kaltės, kadangi pastarasis, jam važiuojant pirmąja eismo juosta, netinkamai rikiavosi iš antros eismo juostos, jo vairuojamą mikroautobusą išstūmė iš pirmos eismo juostos, dėl ko jis užvažiavo ant stulpo, nors važiavo leistinu greičiu, o kaltinamasis V. U. priešingai aiškino, jog dėl eismo įvykio kaltas A. S., kuris viršijo leistiną greitį, tačiau teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją, kuri prieštarauja byloje nustatytų įrodymų visumai.

Kaltinamųjų kaltę dėl sukelto eismo įvykio ir jo pasekmių – nukentėjusiųjų T. Š. bei Z. R. sužalojimų, visų pirma patvirtina 2015-05-18 specialisto išvada Nr. 11K-106(15), kurioje nurodytas eismo įvykio mechanizmas ir pažymėta, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo (buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti) abiejų kaltinamųjų veiksmai, nes automobilio „VAZ 2101“ vairuotojas V. U., persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją, nedavė kelio ir sudarė kliūtį prima eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz Sprinter“, o automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojas A. S. važiavo didesniu nei 91,4 km/h greičiu, tikėtina, 96,5÷104,9 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 70 km/h greitį, ir dėl greičio viršijimo neteko galimybės stabdydamas vairuojamą transporto priemonę išvengti susidūrimo su iš antros į pirmąją eismo juostą manevrą vykdžiusiu automobiliu „VAZ 2101“. Teisme apklaustas specialistas V. P. minėtą specialisto išvadą patvirtino ir nurodė, jog abiejų automobilių vairuotojų veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir jį sąlygojo.

Vertinant, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp A. S. padaryto pažeidimo ir eismo įvykio kilimo, svarbu nustatyti – ar būtų kilęs eismo įvykis, jei A. S. būtų važiavęs leistinu minėtame kelio ruože greičiu. Atsižvelgdamas į specialisto išvadą bei specialisto V. P. teisme duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog A. S. važiuojant leistinu greičiu – eismo įvykis nebūtų įvykęs, kadangi jis būtų turėjęs pakankamai laiko reaguoti į V. U. atliekamą manevrą ir pristabdyti vairuojamą mikroautobusą, kuriuo vežė keleivius. Nors iš bylos medžiagos matyti, jog leistinas greitis kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis yra 70 km/h, tačiau specialisto išvada patvirtina, jog kaltinamasis A. S. minėtą leistiną greitį gerokai viršijo, nes važiavo didesniu nei 91,4 km/h greičiu, tikėtina, net 96,5-104-,9 km/h greičiu, kadangi teisme specialistas paaiškino, jog automobilio atsitrenkimas į bortelį ir stulpą galėjo atimti greičio dalį. Nors kaltinamasis A. S. aiškino, kad važiavo leistinu greičiu, teigė, jog tai patvirtina jo vairuotos transporto priemonės GPS duomenys, jo įmonės vadovo V. M. parodymai, be to, nurodė, kad specialistas greitį skaičiavo ant švarios kelio dangos, kuri eismo įvykio vietoje buvo padengta smėliu, kas įtakojo netikslius specialisto skaičiavimus, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tiek autoavarijos vietos plane užfiksuotas ilgas automobilio Mercedes Benz Sprinter stabdymo žymių ruožas (virš 42 metrų), tiek liudytojo Ž. I. bei nukentėjusiosios T. Š. parodymai, jog kaltinamasis A. S. važiavo itin greitai, tiek paties kaltinamojo A. S. parodymai teisme, kad jis šiek tiek vėlavo pagal grafiką, patvirtina, jog specialisto išvadoje apskaičiuotas kaltinamojo A. S. vairuotos transporto priemonės greitis nėra neteisingas. Liudytojas V. M. teisme parodė, jog mikroautobuse buvo įrengta palydovinė sekimo sistema, kuri rodo sustojimo (taško) pravažiavimo laiką, o taške netoli įvykio vietos A. S. važiavo 79 km/h greičiu, tačiau aiškino, kad sistema fiksuoja greitį, kai autobusas atsiduria sustojime, nes tikrinama, ar į sustojimus atvažiuojama reikiamu laiku. Tokie liudytojo parodymai nepaneigia specialisto išvados, kadangi logiška, jog privažiuodamas stotelę, mikroautobusas lėtina greitį, nes turi sustoti ir išleisti pageidaujančius išlipti keleivius, o ir iš stotelės važiuoja lėčiau, kol įsibėgėja. Nors teisme specialistas V. P. teigė, kad kelio dangos nešvarumai automobilio lėtėjimui įtakos turi, tačiau pagal jo turimą informaciją ant kelio dangos nešvarumų nebuvo. Abejoti autoavarijos vietos plano duomenimis teismas neturi jokio pagrindo, duomenų, kad įvykio vietoje kelio danga buvo nešvari ar nelygi, įvykio vietos apžiūros protokole taip pat nepažymėta. Peržiūrėjus kaltinamojo A. S. pateiktą laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą, kaltinamojo teiginiai apie smėliu padengtą ar nešvarią kelio dangą įvykio vietoje nepasitvirtino. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai, teismas daro išvadą, jog įvykio metu kaltinamasis A. S. važiavo ne mažesniu nei 91,4 km/h greičiu ir jeigu nebūtų viršijęs nustatyto greičio (70 km/h), būtų turėjęs objektyvią galimybę pristabdyti vairuojamą mikroautobusą ir eismo įvykis nebūtų kilęs. Taigi, kaltinamojo A. S. veiksmai kėlė grėsmę eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams, jis viršijo nustatytą leistiną važiavimo greitį ir tai lėmė eismo įvykio kilimą.

Tačiau minėtas eismo įvykis nebūtų įvykęs, net A. S. viršijant leistiną greitį, jei kaltinamasis V. U. būtų tinkamai atlikęs persirikiavimo manevrą, tai yra būtų davęs kelią pirma eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz Sprinter“.

Kaltinamasis V. U. neigė pažeidęs Kelių eismo taisykles, tačiau jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. U. aiškino, jog persirikiavimo manevrą, parodęs dešinio posūkio signalą, darė visiškai nesidairydamas nei į automobilyje įrengtą pagrindinį galinio matymo veidrodėlį nei pasukdamas galvą, nes jam įsukant į Jūrininkų prospektą iš (duomenys neskelbtini), jokių automobilių prospekte nebuvo, o manevrą atliko pakankamai greitai, todėl buvo įsitikinęs, kad automobiliai iš galo nevažiuoja (t. 1, b.l. 124, 136). Teisme kaltinamasis V. U. jau teigė, kad prieš atlikdamas persirikiavimo manevrą, jis pažiūrėjo į dešinę pusę ir į automobilio galą, tačiau automobilių nematė, atliko manevrą, kelias sekundes pravažiavo pirma juosta, tada išgirdo pašalinį garsą, tačiau prieš manevrą per automobilyje esantį vidurinį galinio vaizdo veidrodėlį nežiūrėjo, o dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis jo automobilyje neįrengtas. Teismas tokius kaltinamojo V. U. parodymus vertina kritiškai, nes jeigu jis būtų tinkamai atlikęs vairuotojo pareigą įsitikinti, kad saugu daryti persirikiavimo manevrą, jis būtų matęs už jo dideliu greičiu pirma eismo juosta važiuojantį kaltinamojo A. S. vairuojamą automobilį. Nors kaltinamojo V. U. automobilyje nebuvo dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, kuris pagal automobilio konstrukciją nenumatytas, tačiau ši aplinkybė nepašalino kaltinamojo pareigos kitais būdais – pasižiūrint į ant automobilio priekinio lango įrengtą galinio matymo veidrodėlį, pasukant galvą į dešinę bei atgal - įsitikinti, kad pirma eismo juosta niekas nevažiuoja ar važiuoja tokiu atstumu, jog yra saugu atlikti persirikiavimo manevrą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis V. U. turėjo visas galimybes pastebėti iš galo atvažiuojantį A. S. vairuojamą automobilį, kadangi kelio ruožas, kuriame įvyko įvykis, buvo tiesus beveik keletą šimtų metrų, kelio matomumo jam taip pat niekas neužstojo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. U. persirikiavimo manevrą atliko pažeisdamas KET 101 punkto reikalavimus.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog abu kaltinamieji kalti dėl to, kad kilo byloje nagrinėjamas eismo įvykis. Jei kaltinamasis A. S. nebūtų viršijęs nustatyto leistino greičio ir pažeidęs Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų, būtų išvengęs eismo įvykio bei būtų turėjęs galimybę laiku sustabdyti vairuojamą automobilį, tačiau tokią galimybę jis prarado būtent dėl greičio viršijimo. Jei kaltinamasis V. U. būtų buvęs pakankamai dėmesingas ir prieš atlikdamas persirikiavimo manevrą, būtų tinkamai apsižvalgęs, būtų pamatęs greičiau už jį pirma eismo juosta atvažiuojantį mikroautobusą bei suvokęs, kad nėra saugu atlikti persirikiavimo manevrą, o tinkamai neatlikęs šios pareigos, V. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus. Taigi abiejų automobilių vairuotojų veiksmai ir jų metu padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir įvykio pasekmėmis bei jį sąlygojo. Specialisto išvados patvirtina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai T. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai Z. R. - nežymus sveikatos sutrikdymas.

Vertindamas visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. S. bei V. U. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., požymius, kadangi jie abu vairuodami transporto priemones, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, byloje jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis šiuo metu nedirba, ankstesnio darbdavio teigiamai charakterizuojamas, galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje už neatsargius nusikaltimus numatytas šios bausmės vidurkis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. U., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis taip pat anksčiau neteistas, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, byloje jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis yra pensininkas, anksčiau nebaustas administracine tvarka. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai šiam kaltinamajam bus pasiekti taip pat paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje už neatsargius nusikaltimus numatytas šios bausmės vidurkis.

Teismas, pasisakydamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo kaltinamiesiems A. S. ir V. U. vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, šioje byloje, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Abu kaltinamieji eismo įvykio metu buvo blaivūs, galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjo, bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamieji šį neatsargų nusikaltimą padarė itin šiurkščiai pažeisdami kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, kaltinamiesiems netaiko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-308 straipsniais,-

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir jam paskirti 27 MGL (1016,82 EUR) dydžio baudą.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir jam paskirti 27 MGL (1016,82 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad teismo paskirtą baudą jie privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tris kompaktines plokšteles su nuotraukomis bei laidos vaizdo įrašu, taip pat voką su automobilių dažų atplaišomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

V. U. paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė