Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. R., jo atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, suinteresuotiems asmenims Pajūrio regiono parko direkcijos atstovui Dariui Niciui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pajūrio regiono parko direkcija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Pajūrio regiono parko direkcijos atstovas Darius Nicius prašė pareiškimą atmesti, argumentuojant tuo, jog 1944 m. aerofotonuotraukoje, pareiškėjo žemės sklype nėra fiksuota jokių statinių ar matytųsi, jog šioje teritorijoje būtų vykdyta kokia tai ūkinė veikla. Patvirtino, jog gretimybėse šiaurinėje ir pietvakarinėje pusėje stebimi statiniai. Pažymėjo, jog topografiniai žemėlapiai yra sudaryti žmogaus, braižant vietoje su galimomis paklaidomis, tuo tarpu aerofotonuotrauka atspindi tikrąją faktinę situaciją. Akcentavo, jog matininkės A. K. pateiktame plane, lyginant pavaizduotą ginčo žemės sklypą, matyti netikslumai, dėl padarytos atskaitos nuo Kalotės ežero pusės. Atstovas Darius Nicius pažymėjo, jog jei matininkė nubraižytų gretimų žemės sklypų ribas, tai netikslumai taptų akivaizdūs ir žemės sklypai ,,atsirastų“ Kalotės ežero teritorijoje.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas H. G. patvirtino, jog pareiškėjas R. R. paprašė jo paliudyti teisme, apie R. R. įsigytame žemės sklype iki karo buvusią sodybą. Liudytojas H. G. nurodė, jog gimė 1941 m. Karklės kaime, po to vedęs persikėlė gyventi pas uošvius į Bendikų k., kuris ribojasi su Karklės kaimu. Visą gyvenimą dirbo vairuotojų – traktorininku. Uošvis iki karo gyveno Kartenos kaime, po karo atsikėlė gyventi į Bendikų k. Liudytojas H. G. 1965-1979 metais grybaudamas krūmynuose kuriose, šiuo metu yra pareiškėjo R. R. žemės sklypas matė pastato pamatų liekanas. Pamatai buvo apie 16 m. ilgio ir 7 m. pločio, akmenys buvo sumūryti skiediniu. Ant pamatų plytų ar medžio liekanų nebuvo. Šalia pamatų šulinio, sodo bei tvoros liekanų nematė. Liudytojas H. G. patvirtino, jog nežino, kokios paskirties buvo šis pastatas, tai yra ar gyvenamasis namas, ar ūkinis pastatas, ar tvartas. Be to, pažymėjo, jog R. R. žemės sklype nėra buvęs, šio žemės sklypo ribų nežino. Šioje vietovėje paskutinį kartą buvo prieš 3-4 metus. Liudytojas H. G. pripažino, kad nepažįsta kitų gyvų žmonių, kurie galėtų suteikti informacijos apie pareiškėjo nurodytos sodybos egzistavimo aplinkybes.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. patvirtino, jog pareiškėjas R. R. paprašė jo paliudyti teisme, apie R. R. įsigytame žemės sklype iki karo buvusią sodybą. Nurodė, kad turi įgijęs matininko specialybę, pareiškėjo prašymu atliko 1944 m. aerofotonuotraukos sutapatinimą su šių laikų vietovės planine medžiaga. Patvirtino, jog vietoje nebuvo, vietoje esančių objektų dydžiai gali skirtis, todėl galimi jo atlikto tyrimo netikslumai. Pripažino, jog reikėtų atlikti tikslesnius tyrimus vietoje. Pripažino, jog neturi specialiųjų žinių konstatuoti faktines aplinkybes apie buvusias sodybas, kaip jos yra reglamentuotos teisės aktuose. Pripažino, jog anksčiau tokių tyrimų nebuvo atlikinėjęs.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. patvirtino, jog pareiškėjas R. R. paprašė jos paliudyti teisme, apie R. R. įsigytame žemės sklype iki karo buvusią sodybą. Nurodė, kad turi įgijusi matininkės specialybę, pareiškėjo prašymu atliko 1939 m. parengtos toponuotraukos sutapatinimą su šių laikų aerofotonuotrauka. 1944 m. aerofotonuotrauka nesivadovavo, jos neturėjo. Atliekant tyrimą naudojo 4 taškus, geležinkelio ruože sutapusius ir topografiniame žemėlapyje ir šių laikų fotonuotraukoje. Pripažino, jog tyrimo metu neatliko savo darbo patikrinimo, vaizduojant gretimų žemės sklypų ribas, tokiu būdu įsitikinant, kad ribos neišsikraipo bei nepasikeičia jų dislokacija. Pripažino, kad siekiant išsiaiškinti atlikto darbo rezultatų tikslumu, reikalinga žemėlapyje pavaizduoti netik ginčo žemės sklypo ribas, bet ir kitų žemės sklypų ribas. Liudytoja A. K. patvirtino, jog gali teismui pateiks žemėlapį su pavaizduotų ginčo ir gretimų žemės sklypo ribomis. Pripažino, jog fotografinė medžiaga yra tikslesnė, nei topografinės medžiaga (žmogaus braižyta), kodėl nesivadovavo 1944 m. aerofotografine medžiaga teismui paaiškinti negalėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. paaiškino, jog dirba VĮ Valstybės žemės fondas, vyr. specialistų. Turi specialių žinių atliekant rastinio failo susiėjimą su Lietuvos koordinačių sistema 1994 m. Šį darbą dirba apie 20 metų. Tyrimą atliko vadovaudamasis 1944 m. aerofotonuotrauka, 2017 m. ortofotonuotrauka bei kadastro duomenimis žyminčiais ginčo ir gretimų žemės sklypų ribas. Atliekant tyrimą buvo lyginami 1944 m. aerofotonuotraukos ir 2017 m. ortofotonuotraukos charakteringi bruožai, tai yra keliai, sankryžos, geležinkelio ruožas, Kalotės ežero ribos ir k. t. Pažymėjo, jog tiriama teritorija nežymiai pasikeitė nuo 1944 m., atliekant tyrimą buvo nuvykęs į vietą, be to nekarta šioje vietovėje atliko ir kitus tyrimus bei matavimus. Atlikus tyrimą kelio, geležinkelio ruožo kontūrai idealiai sutapo net 15 km. atstumu. Siekiant patikrinti atlikto tyrimo objektyvumą, taip pat buvo pavaizduoti gretimi žemės sklypai, kurie idealiai atitiko kelių, geležinkelio, ežero kontūrus. Liudytojas R. G. paaiškino, jog parengė taip pat ir planą, pagal pareiškėjo poziciją, teigiant, jog ginčo žemės sklypas yra 1944 m. aerofotonuotraukoje matomo statinio vietoje. Tokiu būdu gretimi žemės sklypai išsidėstė ant kelių, geležinkelių bei ežero teritorijose. Liudytojas R. G. pažymėjo, jog vadovaujantis pareiškėjo teikiamais planais ir pozicija netikslumas susidaro apie 90 metrų, dėl ko ginčo žemės sklypo dislokacija ,,atsiranda“ galimai išlikusių statinio pamatų vietoje. Kokios paskirties buvo šis statinys, negalėjo paaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. R., paveldėjimo pagal testamentą liudijimu 2018-10-04 paveldėjo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 838 pagal patvirtintą Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą patenka į Kalotės botaninį - zoologinį draustinį, kuriame galioja šios saugomos teritorijos specialusis planas - Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m, rugsėjo 19 d, įsakymu Nr. Dl-623 patvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. Dl-623 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius naujų sodybų kūrimas galimas buvusių sodybų vietose (VI sk. 26.2. p.). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 3 d. įtvirtinta viena iš statybos galimybių gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose - buvusių sodybų pastatų atstatymo galimybė. Įstatymo 2 str. 52 d. įtvirtinta, kad buvusi sodyba - vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

Pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-12-11 c/b Nr. 3K-3-656/2006, 2007-10-05 c/b Nr. 3K-3-373/2007, 2007-11-12 c/b Nr. 3K-3-472/2007, 2008-05-13 c/b Nr. 3K-3-259/2008), siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype buvo sodyba, turi būti nustatyta ne tik, kad yra išlikusių sodybos liekanų, bet ir yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas (Civilinio kodekso 4.12 str., 4.13 str. ir 4.19 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo - pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas (2008-05-13 c/b Nr. 3K-3- 259/2008). Aptariamam faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba - gyvenamasis namas. Taigi, vienas pagrindinių įrodinėjimo elementų yra tai, kad nustatinėjant buvusios sodybos faktą, būtina nustatyti buvusio gyvenamojo namo faktą.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog jam priklausančiame ginčo žemės sklype nėra išlikusių jokio statinio pamatų liekanų. Statinio pamatų fragmento liekanos 2 x 0,40 m. (akmenys sutvirtinti skiediniu) yra nuo jo žemės sklypo ribos už 50 m. Atskirų jo žemės sklype išsibarsčiusių plytų fragmentų liekanų nefiksavo ir išlikusių fotonuotraukų neturi.

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu iškėlė teiginį, jog 1939 m. topografiniame žemėlapyje yra galimai gyvenamojo namo dalis, kuri patenka į jam priklausantį ginčo žemės sklypą. Pareiškėjas paaiškino, jog šiuo metu šio statinio liekanos nėra išlikusios, galimai vėlesniu laikotarpiu buvo išvežiotos ar išstumdytos. Šių pareiškėjo paaiškinimų patvirtinimui, pareiškėjas į teismo posėdį pakvietė liudytoją H. G., kuris teismui keletą kartų pripažino, jog jis nežino pareiškėjo ginčo žemės sklypo ribų. Paskutinį kartą toje vietovėje yra buvęs prieš 3-4 metus. Pažymėtina, jog pareiškėjas ginčo žemės sklypo savininku tapo daug vėliau, tai yra 2018-10-04. Vertinant liudytojo H. G. paaiškinimus, jog pastarasis iki šiol nežino pareiškėjo žemės sklypo ribų. Teismas vien šio liudytojo paaiškinimu, kad 1965-1979 m. liudytojas H. G. grybaudamas, būtent ginčo žemės sklypo vietoje, matė statinio pamatus kurie iki šiol neišliko, negali konstatuoti fakto dėl buvusio gyvenamojo namo pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Pažymėtina, jog byloje nei vienas apklaustas liudytojas bei pats pareiškėjas negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog ginčo statinio išlikę pamatų fragmentai, esantys už 90 metrų nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos buvo gyvenamojo namo. Byloje nepateikta dėl to jokių rašytinių įrodymų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas VĮ Valstybės žemės fondo, vyr. specialistas R. G. paaiškino, jog vadovaudamasis 1944 m. aerofotonuotrauka, 2017 m. ortofotonuotrauka bei kadastro duomenimis žyminčiais ginčo ir gretimų žemės sklypų ribas atiko tyrimą. Atliekant tyrimą buvo lyginami 1944 m. aerofotonuotraukos ir 2017 m. ortofotonuotraukos charakteringi bruožai, tai yra kelių ruožai, sankryžos, geležinkelio ruožai, Kalotės ežero ribos ir k. t. Atlikus tyrimą kelio, geležinkelio kontūrai idealiai sutapo net 15 km. atstumu. Siekiant patikrinti atlikto tyrimo objektyvumą, taip pat buvo pavaizduoti gretimi žemės sklypai, kurie idealiai atitiko kelių, geležinkelio, ežero kontūrus. Liudytojas R. G. paaiškino, jog parengė taip pat ir planą, pagal pareiškėjo poziciją, teigiant, jog ginčo žemės sklypas yra 1944 m. aerofotonuotraukoje matomo statinio vietoje. Tokiu būdu gretimi žemės sklypai išsidėstė ant kelių, geležinkelių bei ežero teritorijose. Liudytojas R. G. pažymėjo, jog vadovaujantis pareiškėjo teikiamais planais ir pozicija netikslumas susidaro apie 90 metrų, dėl ko ginčo žemės sklypo dislokacija ,,atsiranda“ galimai išlikusių statinio pamatų vietoje.

Pareiškėjas savo pareiškimo argumentams pagrįsti į teismo posėdį kvietė liudytoju matininką E. P., kuris atliko 1944 m. aerofotonuotraukos sutapdinimą su šiai dienai esančią situaciją bei pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus bei planą, teigiant, jog 1944 m. aerofotonutraukoje užfiksuota sodyba patenka į pareiškėjo ginčo žemės sklypą. Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. pripažino, jog jo matavimuose galimi netikslumai, siūlė atlikti pakartotinius tyrimus nuvykus į vietą. Pripažino, jog neturi specialiųjų žinių konstatuoti faktines aplinkybes apie buvusias sodybas. Pripažino, jog anksčiau tokių tyrimų nebuvo atlikinėjęs.

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Pajūrio regiono parko direkcijos atstovas Darius Nicius teismui paaiškino, kad atliekant tyrimus vietoje liudytojas E. P. (po 2019-12-12 įvykusio teismo posėdžio) žodžiu pripažino, jog jo pirminiai matavimai yra netikslūs, nurodyti statinio pamatai nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos yra nutolę apie 90 metrų.

Teismo kviestas liudytojas E. P. į pakartotinę apklausą neatvyko, pareiškėjas R. R. kategoriškai nesutiko, kad liudytojas E. P. būtų kviečiamas pakartotinai apklausai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teikdamas, jog atliekant tyrimus vietoje negirdėjo, kad liudytojas E. P. būtų pripažinęs, kad ankstesni jo turimai yra netikslūs. Prašė vadovautis ankstesniais rašytinais liudytojo paaiškinimais.

Pareiškėjas savo pareiškimo argumentams pagrįsti taip pat į teismo posėdį kvietė liudytoją matininkę A. K., kuri teismui pateikė 1939 m. topografinį žemėlapį, kuriame galimai matomas statinys pavaizduotas pareiškėjui priklausančiame ginčo žemės sklype. Liudytoja nurodė, kad pareiškėjo prašymu atliko 1939 m. parengtos toponuotraukos sutapatinimą su šių laikų ortofotonuotrauka. Pažymėjo, jog 1944 m. aerofotonuotrauka nesivadovavo. Atliekant tyrimą naudojo 4 taškus, geležinkelio ruože sutapusius ir topografiniame žemėlapyje ir šių laikų fotonuotraukoje. Pripažino, jog tyrimo metu neatliko savo darbo patikrinimo, vaizduojant gretimų žemės sklypų ribas, tokiu būdu įsitikinant, kad ribos neišsikraipo bei nepasikeičia jų dislokacija. Pripažino, kad siekiant išsiaiškinti atlikto darbo rezultatų tikslumu, reikalinga žemėlapyje pavaizduoti netik ginčo žemės sklypo ribas, bet ir kitų žemės sklypų ribas. Liudytoja A. K. patvirtino, jog gali teismui pateiks žemėlapį su pavaizduotų ginčo ir gretimų žemės sklypo ribomis. Pripažino, jog fotografinė medžiaga yra tikslesnė, nei topografinės medžiaga (žmogaus braižyta), kodėl nesivadovavo 1944 m. aerofotografine medžiaga teismui paaiškinti negalėjo.

2020-09-15 teismo posėdžio metu 30-36 min., pareiškėjas R. R., teismui siūlant teikti į bylą liudytojos A. K. topografinį žemėlapį, kuriame būtų pavaizduota netik pareiškėjo žemės sklypo ribos bet ir kitų žemėlapyje esančių sklypų ribos, tam, kad teismas galėtų įvertinti, ar pastarosios matininkės atliktas tyrimas yra objektyvus, kategoriškai atsisakė tai padaryti. Teismo siūlomos ekspertizės pareiškėjas taip pat kategoriškai atsisakė.

Vertinant byloje surinktus įrodymus teismas neturi pagrindo vadovautis pareiškėjo į teismą kviestų liudytojų E. P. ir A. K. žodiniais paaiškinimais bei šių liudytojų pateikta rašytine medžiaga, konstatuojant faktą, kad pareiškėjo ginčo žemės sklype buvo gyvenamasis namas. Pareiškėjas R. R. kategoriškai atsisakė teismui teikti prašomus įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų aukščiau nurodytų liudytojų paaiškinimų objektyvumą. Priešingai byloje apklaustas liudytojas R. G. bei jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog statinio pamatų fragmentai į pareiškėjo ginčo žemės sklypą nepatenka ir nuo sklypo ribos yra nutolę apie 90 metrų atstumu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pareiškimas atmestinas, neįrodžius, kad pareiškėjui priklausančiame ginčo žemės sklype, 19 a. antroje pusėje - 20 amžiaus pirmoje pusėje buvo sodyba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 537, straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.