Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-13 · Byla Nr. ATP-1159-530/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
ATP-1159-530/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kategorijos
  • 47.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1159-530/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06554-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 47.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014 m. liepos 3 d., 23.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama baro darbuotoja, pardavė A. M. 1 butelį degtinės „Lithuanian vodka“, 0,7 litro talpos, už 33 litus, kurį atkimšo ir jam padavė išsinešimui, asmeniui paaiškino, kad degtinė parduodama vartoti vietoje, tačiau leido jam su alkoholiu išeiti iš baro. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 str. 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. N. atžvilgiu nutraukta, nesant ATPK 164 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 str. 3 d. 12 p. nustatyta, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeniniai prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo parduoti atidarytoje pakuotėje. Teismas, vertindamas įrodymus, neteisingai konstatavo, kad šiuo atveju ne pardavėja A. N., o pirkėjas nepakluso įstatymo reikalavimui, nors minėta AKĮ teisės norma pirkėjui nėra privaloma ir jam nesukelia jokių teisinių pasekmių. Institucija atkreipia dėmesį, kad esant vienam bare suvartoti 38 % - 40 % stiprumo 0,7 l. talpos alkoholinį gėrimą, nenusipirkus jokios užkandos, yra neįmanoma ir nelogiška. Šias aplinkybes pardavėja turėjo įvertinti ir alkoholio neparduoti, t. y. ji liko pasyvia stebėtoja (nesupylė degtinės į grafiną, nepasiūlė alkoholio pirkti mažesniais kiekiais ir išgėrus jo pakartoti, neišmetė kamštelio į šiukšlių dėžę ir t. t.) bei neužtikrino, kad alkoholinis gėrimas būtų suvartotas vietoje, o tik paaiškino, jog alkoholį reikia vartoti vietoje. Kadangi AKĮ nenumato priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui įgyvendinant reikalavimą nuo 22 iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus vartoti tik vietoje, todėl tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios. Apelianto teigimu, A. N. numatė, kad jos veikimas ar neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, o jei ir nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, turėjo ir galėjo jas numatyti. Mano, kad A. N. pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu, apeliaciniu skundu bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusiška byloje surinktų įrodymų analize. A. N. nubausti administracine tvarka nėra teisinio pagrindo.

A. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 164 str. 3 d. nuostatas už tai, kad ji 2014 m. liepos 3 d., 23.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, būdama baro darbuotoja, pardavė A. M. vieną butelį degtinės „Lithuanian vodka“, 0,7 litro talpos, kurį atkimšo ir jam padavė paaiškinusi, kad alkoholinis gėrimas parduodamas vartoti vietoje, tačiau leido jam su alkoholiu išeiti iš baro.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ATPK 164 str. 3 d. dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, siunčia, kreipia į kitą nei ATPK norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, kurio atitinkamos teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas. Byloje kilęs ginčas, ar degtinės butelis baro darbuotojos A. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, po 22 val., buvo parduotas laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. numatytų imperatyvių reikalavimų, t. y. atidarytoje pakuotėje ir vartojimui vietoje. Institucija teisingai pažymi, kad turi būti tenkinamos abi šios sąlygos, o administracinei atsakomybei kilti pakanka bent vienos minėtos sąlygos pažeidimo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

Iš A. N. paaiškinimo (b. l. 6) matyti, kad į barą atėjusiam klientui išreiškus pageidavimą nusipirkti butelį degtinės „Lithuanian vodka“, ji alkoholinį gėrimą pardavė ir atidavė pirkėjui, tačiau prieš tai jį atkimšo, dalį degtinės įpylė į stikliuką bei paaiškino alkoholinio gėrimo vartojimo tvarką, t. y., kad galima gerti tik baro viduje. Šiuos baro darbuotojos teiginius patvirtino ir degtinę pirkęs A. M. (b. l. 4). Jis nurodė, kad prašė degtinę parduoti neatidarytą, tačiau pardavėja atsisakė tenkinti jo prašymą, aiškiai nurodydama, kad galima gerti tik baro viduje, jam buvo pasiūlyta atsisėsti prie vieno iš bare esančių stalelių. Alkoholinis gėrimas jo akivaizdoje buvo pradarytas, padėtas stikliukas, į kurį įpilta nusipirkto gėrimo. Vadovaujantis šiais parodymais, atmestinas Institucijos teiginys, kad A. N. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 3 d., padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. N. lengvabūdiškai tikėjosi išvengti kilsiančių padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas) arba kad ji pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti kilsiančius padarinius, nors jų ir nenumatė (nusikalstamas nerūpestingumas). Analizuojamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad asmuo į barą būtų atėjęs jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tad A. N., aiškindama klientui alkoholinio gėrimo vartojimo tvarką, pagrįstai galėjo tikėtis, kad šis suvokia, kas jam yra sakoma, ir kaip sąmoningas pilietis gebės laikytis nustatytų reikalavimų. Tačiau pirkėjas A. M. nepakluso įstatymo reikalavimui bei A. N. nurodymui alkoholį vartoti vietoje ir alkoholinį gėrimą iš prekybos vietos išsinešė savavališkai. A. N. neturėjo galimybės pirkėjo sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholinį gėrimą vartoti baro viduje.

Apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkrečių priemonių sąrašo, kurių privalo imtis ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. reikalavimų, tai paliekama ūkio subjektų diskrecijai, tačiau bet kokiu atveju šios priemonės turi būti efektyvios. Vis dėlto, žodžio „efektyvios“ nereikėtų suprasti kaip tiesioginio asmens sulaikymo nuo alkoholinio gėrimo išsinešimo iš prekybos vietos. Ūkio subjektas (šiuo atveju baro darbuotoja) tik sudaro visas sąlygas, prielaidas, kad alkoholinis gėrimas nebūtų išsineštas, tačiau pirkėjo veiksmų kontroliuoti ar nulemti negali, t. y. pavyzdžiui, pardavėja negali asmens užrakinti baro viduje, kol jis nesuvartos nusipirkto alkoholio kiekio. Tokiu atveju jau grėstų baudžiamoji atsakomybė dėl neteisėto asmens laisvės atėmimo (BK 146 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Institucijos argumentais, kad A. N. liko tik pasyvia stebėtoja ar kad suvartoti 38 % - 40 % stiprumo 0,7 l. talpos alkoholinį gėrimą, nenusipirkus jokios užkandos, vienam žmogui yra neįmanoma ir nelogiška. Tai tėra deklaratyvios prielaidos, kuriomis teismas savo procesinio sprendimo negali grįsti. Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus ir suvartoto alkoholio kiekį skaido skirtingai. Kaip matyti iš A. N. paaiškinimo (b. l. 6), į barą buvo atėję trys vyrai ir moteris, kurie laikydamiesi nustatytų taisyklių alkoholį vartojo baro viduje. Vėliau atėjo dar du vyriškiai, iš kurių vienas (A. M.) pirko degtinės. Taigi baras nebuvo tuščias, nuolat kas nors ateidavo ar išeidavo. Sunkiai suprantami Institucijos samprotavimai, siūlomos priemonės (pvz., degtinės supylimas į grafiną) yra efektyvesnės nei tos, kurias taikė A. N.. Pirkėjas, nenorėdamas alkoholinio gėrimo vartoti vietoje, į lauką išeiti gali ir su grafinu. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti laikoma, kad A. N. leido alkoholinį gėrimą pirkėjui išsinešti ir tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. N. darbo vieta, t. y. baras, kuriame ji dirba, taip pat yra pritaikytas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymuisi. Bare buvo sustatyti staliukai, prie kurių galėjo susėsti alkoholio įsigiję asmenys, t. y. baras yra pritaikytas alkoholio vartojimui vietoje. Pirkėjams nebuvo jokių nepatogumų nusipirktus gėrimus vartoti vietoje, nereikėjo stovėti prie baro ir pan.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, A. N. veikoje, kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, nėra būtino subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės elemento, t. y. kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, apylinkės teismas nenukrypo nuo suformuotos aukštesnės instancijos teismų praktikos, todėl jį naikinti Institucijos skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininko apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė