- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-24
- Bylos Nr.
- 3K-3-184/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Vincas Verseckas
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- R. L., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešosios įstaigos Vilniaus miesto Antakalnio
- Advokatai
- Svetlana Radionova
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Andriejui Bielinskiui,
trečiojo asmens viešosios įstaigos Vilniaus miesto Antakalnio poliklinikos atstovei Daliai Zeleckienei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams R. L., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: viešoji įstaiga Vilniaus miesto Antakalnio poliklinika, viešoji įstaiga Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė, A. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. P. prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 4000 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ji nurodė, kad atsakovas R. L., būdamas nepakaltinamas, 2004 m. gruodžio 1 d. nušovė atėjusią į butą ieškovės dvylikametę dukterį. R. L. jau 1974 metais nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl to jis apie 20 kartų gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, yra antros grupės invalidas. R. L. dėl šios ligos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ieškovė mano, kad žalą privalo atlyginti ne tik R. L., bet ir Sveikatos apsaugos ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurios dėl jiems visuomenės patikėtų funkcijų sveikatos priežiūros srityje privalėjo imtis priemonių, kad būtų išvengta galimos žalos, tačiau to nepadarė. Sveikatos apsaugos ministerija privalėjo organizuoti psichikos ligonių psichikos sveikatos priežiūrą taip, kad visuomenė būtų apsaugota nuo pavojaus, kurį sukelia ligoniai, turintys psichikos sutrikimų. Žmonių su psichine negalia slaugą ir globą šeimose, sveikatos priežiūros įstaigose, psichikos sveikatos centruose ir kitose globos bei reabilitacijos įstaigose privalo organizuoti savivaldybė. Atsakovai neatliko savo pareigų, jų priešingi teisei veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti. Ieškovės nuomone, dukters žūtis dėl nepakaltinamo psichikos ligonio veiksmų patvirtina faktą, kad valstybė nesiėmė tinkamų priemonių, jog būtų išvengta tokių padarinių. Visi atsakovai turi atsakyti solidariai, nes žala atsirado dėl kelių asmenų neteisėtų veiksmų ir neveikimo.