Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-360-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
1A-223-360-2013
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00692-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
T. Ž.
Advokatai
Vitalijus Guntis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-360/2013

Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00692-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.5.4.; 1.1.8.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Lino Pauliukėno ir Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,nuteistojo gynėjui advokatui Vitalijui Gunčiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį naujai paskirtos bausmės 6 mėnesius ir galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nustatyta 4 metams 3 mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas ir atliktas laikas pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atlikdamas bausmę pataisos namuose, tyčia panaudodamas psichinę prievartą, pasireiškusią sistemingu (ne mažiau kaip 4 kartus) laiškų rašymu su bauginamojo ir grasinamojo pobūdžio turiniu ir siuntimu sutuoktinei R. Ž., kad „...nužudys, padarys invalide, likusį gyvenimą praleis invalido vežimėlyje, nupjaus ausį, paguldys į lovą tam, jog nebepajaustų ką reiškia vaikščioti žeme...“, taip baugino ir terorizavo nukentėjusiąją R. Ž., grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei ir sveikatai veiką, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, sistemingai baugino ją panaudodamas psichinę prievartą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Ž. prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, jog buvo susijaudinęs, nukentėjusiajai grasino tik iš pavydo ir meilės, negalėjo savęs kontroliuoti dėl žmonos, nukentėjusiosios R. Ž. veiksmų, jog ji susirado draugą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis T. Ž. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Nors nuteistasis T. Ž. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais BK 54, BK 41 str. 2 d., jog numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinių nusikaltimų padarymą taisyklėmis.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad iki šio nusikaltimo padarymo T. Ž. buvo teistas net vienuolika kartų, vėl teisiamas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, kurį padarė turėdamas neišnykusį teistumą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kolegija pažymi, jog T. Ž. teistas eilę kartų už įvairius nusikaltimus, šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teismas pagal 145 str. 2 d. T. Ž. skyrė mažesnę negu BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 145 str. 2 d. sudaro 2 metus 1 mėnesį 15 dienų), todėl ši bausmė nėra aiškiai per griežta.

Teisingai paskyręs bausmę, pirmosios instancijos teismas ją pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. įtvirtintas nuostatas subendrino su bausme paskirta pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį ir paskyrė galutinę subendrintą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kai vien BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 4 metų. Tuo apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, T. Ž. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis buvo susijaudinęs, visi grasinimai įvykdyti tik dėl pavydo ir meilės ir t. t., nėra svarbios ir šios aplinkybės negali lengvinti baudžiamosios atsakomybės, todėl jų pagrindu švelninti bausmę nuteistajam jokio pagrindo nėra. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) nuteistajam apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Linas PauliukėnasEduardas Maškevičius