Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-971-560/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-22
Bylos Nr.
2S-971-560/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08688-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
N. M.
Atsakovas
K. B.
Civilinė byla Nr. 2S-971-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08688-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 94.2.2.; 94.2.4.; 122.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-08 nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui K. B. dėl leidimo statyti tvorą tarp žemės sklypų buvo perduota Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama leisti jai statyti 1,8 m. aukščio ažūrinės konstrukcijos tvorą be atsakovo raštiško sutikimo pagal 2008-07-04 UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ sudarytą žemės sklypo planą tarp ieškovei bei atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių Vilniaus rajone, Rastinėnų k., SB „Vilma“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-08 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui K. B. dėl leidimo statyti tvorą tarp žemės sklypų perdavė nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad atsakovas nesutiko su ieškiniu, teigdamas, jog ieškovė nori tvorą pastatyti jo sklype, kas sudaro pagrindą teigti, jog ginčas tarp šalių kyla iš esmės dėl žemės sklypo ribų nustatymo, o tokio pobūdžio ieškiniai nagrinėtini pagal išimtinio teisingumo taisykles, numatytas CPK 31 str.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė N. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-08 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškus ieškinį ir jį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė akcentavo civilinių teisių įgyvendinimo principų ir jų gynimo būdo faktą, t.y. koks yra reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas kilusį ginčą turėjo spręsti pagal CK 1.137-1.138 str. nuostatas, o ne pagal daiktinę teisę reglamentuojančias nuostatas. Pažymėjo, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos yra nustatytos ir suformuotos atlikus kadastrinius matavimus, todėl atsakovui neginčijus bei nepateikus įrodymų, remiantis kuriais būtų paneigtos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra dėl žemės sklypo ribų. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir to pasėkoje priėjo neteisingą išvadą dėl bylos teismingumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-08 nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens), tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 str.). Taigi, bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė reiškia, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą.

Civilinio proceso kodeksas taip pat numato ir išimtinį teismingumą, kuriuo laikantis ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam turtui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (LR CPK 31 str. 1 d.). Pažymėtina, kad LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), teismingumo taisyklių, kurios yra privalomos kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinys), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio (priešieškinio) dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė.

Šioje byloje ieškovė pareikštu reikalavimu prašo leisti jai statyti tvorą tarp ginčo šalių žemės sklypų be atsakovo sutikimo. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų seka, kad ieškovė žemės sklypų ribų neginčija, jos žemės sklypo ribos buvo patikslintos, atlikus kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų byla, išrašas iš nekilnojamojo turto registro). Nors atsakovas ir teigia, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia tvorą pastatyti jo sklype, tačiau jokių reikalavimų dėl žemės sklypų nustatymo jis nereiškia, neginčija ieškovės kadastrinių matavimų bei jų pagrindu kadastro duomenų patikslinimo teisėtumo, teisingumo, todėl, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, byloje nėra reiškiama reikalavimų dėl žemės sklypo ribų, todėl nėra pagrindo šios bylos perduoti nagrinėti pagal išimtinio teismingumo taisykles. Teismo vertinimu, atsakovo pareikšti atsikirtimai dėl pareikšto ieškinio turi būti įvertinti kartu su kitais bylos įrodymais.

Dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Dainius Rinkevičius