- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- e2YT-9860-848/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04469-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. J., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, po savo sutuoktinės D. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė D. J.. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure ir nuo to laiko pareiškėjas kartu su sutuoktine gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą pareiškėjo sutuoktinė paveldėjo iš savo senelės V. K. (duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo M. J. yra pareiškėjo ir mirusiosios D. J. sūnus. Daugiau žinomų įpėdinių D. J. neturėjo, testamento sudariusi nebuvo. Pareiškėjas kartu su sutuoktine iki jos mirties gyveno šeimos būste (duomenys neskelbtini). Butą kartu su sutuoktine prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius, remontavo. Būsto remonto darbams bei baldams pareiškėjas paėmė kreditus, kurie buvo grąžinami iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio bei santaupų. Po staigios sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi šeimos bute (duomenys neskelbtini), moka komunalinius mokesčius, remontuoja butą. Po sutuoktinės mirties bute keitė kanalizacijos vamzdyno dalį, įrengė naują tualetą, atliko sienų dažymo ir tapybos darbus virtuvėje ir kambaryje. Pareiškėjas elgiasi kaip po sutuoktinės mirties likusio turto savininkas, paveldėtojas. Po sutuoktinės mirties pareiškėjui liko jo sutuoktinės asmeniniai daiktai: jos asmeniniai dokumentai, nuotraukos, sutuoktinės tapyti paveikslai bei gaminti porcelianiniai servizai, puodeliai, lėkštutės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime į pareiškimą (55 el. b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (50-51 el. b. l.) nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo R. J. sutuoktinė D. J. mirė (duomenys neskelbtini) (4 el. b. l.). Po sutuoktinės D. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (35 el. b. l.). Po pareiškėjo sutuoktinės mirties liko nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (9 el. b. l.).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nustatyta, kad po pareiškėjo sutuoktinės D. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos sutuoktinis faktiškai priėmė ir valdė jos palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą.
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties palikėjos D. J. turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasis kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jo sutuoktinės D. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė pats pareiškėjas R. J., prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Šioje byloje valstybė patyrė 5,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė Perlo terminalo kvitą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas už pareiškimą Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjas kreipdamasis su pareiškimu į teismą valstybei sumokėjo žyminio mokesčio daugiau, negu numato įstatymai, sumokėto žyminio mokesčio permoka (62,00 Eur) grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pareiškėjui iš valstybės biudžeto grąžintina 62,00 Eur, o į valstybės biudžetą jis turi sumokėti 5,37 Eur (išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), teismas užskaito priešpriešines sumas ir sprendžia, kad pareiškėjui grąžintini 56,63 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paliktąjį turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Grąžinti pareiškėjui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,63 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 63 ct) sumokėto žyminio mokesčio (sumokėta 2019 m. kovo 6 d., terminale Perlas, mokėtojas R. J.) permoką.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.