Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 60-6-370 „Dėl prašymo pateikti informaciją“, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. prašymą pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir dokumentus (uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 6 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą kopiją), pateikė skundžiamą atsakymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. e1-65-423/2018) nustatyta, objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pagal 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (nuomos sutartyje buto Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi šiomis viešame nekilnojamojo turto registre įregistruotomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis pastate 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini): 20,86 kv. m. gyvenamojo ploto butu Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris susideda iš kambario, pažymėto 3-10 (20,86 kv. m.), su rūsiu, pažymėtu R-2 (5,21 kv. m.) ir bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 7-5 (28/400 nuo 4,02 kv. m.), R-l (28/400 nuo 2,78 kv. m.), R-3 (28/400 nuo 6,74 kv. m.), 3-1 (4/12 nuo 8,05 kv. m.), 3-2 (4/12 nuo 1,93 kv. m.), 3-3 (4/12 nuo 2,45 kv. m.), 3-4 (4/12 nuo 7,09 kv. m.), 3-5 (4/12 nuo 1,66 kv. m.). Šiose patalpose pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1994 m. kovo 3 d. Ginčo patalpose nuo 2004 m. vasario 3 d. yra deklaruota nuomininko R. Z. sūnaus - nepilnamečio D. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir dukters - T. S. gyvenamoji vieta.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka buvo atkurtos piliečių V. M., A. M. (įpėdinių) ir S. M. nuosavybės teisės į ginčo patalpas natūra, nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys šių patalpų nuomininkams suteiktą valstybės garantiją. Nuosavybės teisės minėtiems asmenims atkurtos: savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-4231 „Dėl piliečio V. M. nuosavybės teisių į 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ (iš dalies pakeistas 2015-09-30 įsakymu Nr. A1-1100); savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-4232 „Dėl piliečio A. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių į 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ (iš dalies pakeistas 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Al-1098); savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-4233 „Dėl piliečio S. M. nuosavybės teisių į 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ (iš dalies pakeistas 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Al-1099). Minėti sprendimai (įsakymai) yra galiojantys, nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, jie pareiškėjui yra žinomi (tai patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-355-554/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-969/2010), todėl jie privalomi vykdyti ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims bei teisėtus lūkesčius atkurtų nuosavybės teisių savininkams (jų teisių perėmėjams).

Atsižvelgiant į tai, kad į ginčo patalpas yra atkurtos buvusių savininkų nuosavybės teisės natūra, nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys šių patalpų nuomininkams suteiktą valstybės garantiją, laikytina, kad Kauno miesto savivaldybė šias patalpas Civilinio kodekso nustatyta tvarka subnuomoja jame gyvenančiam nuomininkui R. Z. ir jo šeimos nariams D. Z. ir T. S. (Atkūrimo įstatymo 20 str. 2 d. ir 3 d.), kurie pagal Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turi teisę į valstybės garantiją, numatytą Kompensacijų įstatymo 9 straipsnyje. Savininkams sugrąžintose gyvenamose patalpose gyvenantiems buvusio valstybinio (savivaldybės) ar visuomeninio butų fondo nuomininkams yra garantuojama teisė gyventi jose dar tam tikrą laiką, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Turto savininkui ir nuomininkui išduodamuose garantiniuose dokumentuose, be kita ko, numatomi valstybės įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu atveju ir tų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Kompensacijų įstatymo 9 str. 5 d.). Šios nuostatos galioja ir pasikeitus namo, namo dalies, buto savininkui. Nurodytų teisės normų pagrindu savivaldybės su savininkams sugrąžintų gyvenamųjų patalpų nuomininkais sudarytos nuomos sutartys tampa terminuotomis, o šių nuomos sutarčių pabaiga yra siejama su nuomininkams išduotų valstybės garantijų įvykdymu. Pareiškėjui ir jo šeimos nariams atlaisvinus turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas po valstybės garantijos įvykdymo (ar iškeldintiems iš jų) atsakovas privalės šias patalpas Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti savininkams (tretiesiems asmenims) pagal perdavimo ir priėmimo aktą (Kompensacijų įstatymo 9 str. 12, 13 d.).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog R. Z., D. Z. ir T. S. 2008 m. gruodžio 17 d. buvo išduota valstybės garantija Nr. 2696 pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. A-4618 „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z.“, tačiau, nesutikdamas su nustatyta ginčo patalpų verte, pareiškėjas šiuos administracinius aktus (2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantiją Nr. 2696 ir įsakymą Nr. A-4618 dėl jos išdavimo) apskundė administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (bylos Nr. A525-969/2010) panaikino skundžiamus administracinius aktus, nurodydamas, kad teismui panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą ir valstybės garantiją, atsakovui kyla pareiga iš naujo organizuoti pareiškėjo nuomojamo buto (ginčo patalpų) įvertinimą rinkos kaina, taip pat iš naujo siūlyti pasirinkti valstybės garantijos rūšį.

Bylos medžiaga patvirtina, jog vykdydamas minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį, ir vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1, 2 ir 14 dalimis, Turto vertinimo įstatymu ir Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1455 1.2 punktu, atsakovas organizavo buto (duomenys neskelbtini), įvertinimą rinkos verte. UAB (duomenys neskelbtini) (su kuria įstatymų nustatyta tvarka buvo sudaryta turto vertinimo paslaugų teikimo sutartis) atliko ginčo patalpų vertinimą ir pateikė 2014 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nustatyta pareiškėjo nuomojamų ginčo patalpų rinkos vertė valstybės garantijos pasirinkimui ir garantinio dokumento išdavimui - 34 000 Lt (kas atitinka 9 847,08 Eur) (Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. e1-65-423/2018).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. e1-65-423/2018 taip pat buvo nustatyta, jog atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3, 5, 6 ir 11 dalimi, Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ 2.2 ir 2.3 papunkčiais, Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793, 3, 6 punktais ir 8.4 papunkčiu, remdamasis 2014 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525- 969/2010, priėmė 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. Al-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, kuriuo suteikė R. Z. ir jo šeimos nariams: sūnui D. Z. ir dukrai T. S., nuomojantiems savininkams grąžintas gyvenamąsias patalpas (20,86 kv. m. bendrojo ploto su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų 3-1 (1/3 nuo 8,05 kv. m.), 3-2 (1/3 nuo 1,93 kv. m.), 3-3 (1/3 nuo 2,45 kv. m.), 3-4 (1/3 nuo 7,09 kv. m.) ir 3-5 (1/3 nuo 1,66 kv. m.) (duomenys neskelbtini) (nuomos sutartyje butas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nepareiškusiems savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, valstybės garantiją, kuria įsipareigojama, kad jiems bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216; panaikinti 2015 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjui sudaryti sąlygas butą adresu (duomenys neskelbtini), privatizuoti Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. e1-65-423/2018, pareiškėjo R. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-4127-629/2018, pareiškėjo (apelianto) R. Z. apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas R. Z. 2019 rugsėjo 4 d. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. e1-65-423/2018, ir prie šio prašymo pateikė I. Š. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-39).

Kaip minėta, pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. su prašymu kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą Kauno miesto savivaldybės administraciją, siekė gauti informaciją ir dokumentus- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 6 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atliktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymas, kopiją (b. l. 3). Prie prašymo pateikė I. Š. 2019 m. balandžio 24 d. sutikimą (b. l. 6).

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. prašymą, 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 60-6-370 „Dėl prašymo pateikti informaciją“, nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. su prašymu tuo pačiu klausimu į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi pati I. Š., todėl informacija pateikta jai 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 60-6-365 (b. l. 2, 8, 23, 24).

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 27 d. su prašymu kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą Kauno miesto savivaldybės administraciją, siekė gauti informaciją ir dokumentus- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 6 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atliktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymas, kopiją, ir prašė prie pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. prašymo pridėti 2019 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2019 m. gegužės 8 d. patvirtintą I. Š. sutikimą pareiškėjui gauti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 6 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 20).

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. gegužės 27 d. prašymą, 2019 m. birželio 17 d. rašte Nr. 60-6-496 „Dėl prašymo pateikti informaciją“, nurodė, kad atsakydami į pareiškėjo 2019 m. gegužės 27 d. prašymą ir remiantis (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2019 m. gegužės 8 d. patvirtintu sutikimu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikia I. Š. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtintą kopiją) (b. l. 32).

Pareiškėjas skunde teismui ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su skundžiamu aktu nesutinka, nes aplinkybė, jog ataskaita yra pateikta I. Š., negali būti pagrindu atsisakyti ją pateikti pareiškėjui. Pareiškėjo manymu, atsakovė 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 60-6-365 prašomos informacijos (ataskaitos) I. Š. nepateikė, o tik pasiūlė jai atvykti į savivaldybę ir susipažinti su informacija. Pareiškėjo siekis gauti prašytą turto vertinimo ataskaitą yra teisėtas, nes yra būtina išsiaiškinti ar teisingai (vienodai) tos pačios bendrojo naudojimo patalpos yra įvertintos atskirai kiekvienoje iš trijų tų butų rinkos vertės nustatymo ataskaitų.

Taigi byloje ginčas iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, kuri, pareiškėjo teigimu, jam nesuteikė išsamios informacijos ir nepateikė dokumento.

Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, šios teisės įgyvendinimo tvarką ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 11 23). Minėto įstatymo 1 straipsnyje yra apibrėžtas jo taikymas.

Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 01 01 iki 2019 07 01) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip administracinė paslauga nurodyta įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau- ir Taisyklės)(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 11 23).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 21 d. raštas Nr. 60-6-370 „Dėl prašymo pateikti informaciją“ yra atsakymas į pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. prašymą (atsižvelgiant į minėtų Taisyklių 35.1 (į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys) ir 35.2 (į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys) punktuose pateiktą atsakymo sąvoką). Todėl atsakovo atsakymas turi atitikti ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytus informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principus. Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnyje įvardyti minėti principai bei detalizuotas šių principų turinys.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2019 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 60-6-370 „Dėl prašymo pateikti informaciją“ turinį, konstatuoja, kad pateiktas atsakymas atitinka Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje įvardytą informacijos išsamumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Minėtame rašte išdėstytos esminės faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo prašymo, ginčijamu raštu pareiškėjui pateikta informacija jo prašomu klausimu atitiko jo prašymo turinį, t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus išsamumo reikalavimus, nes buvo prašoma I. Š. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 6 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Reglamento (ES) 2016/679) 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalį kai duomenų tvarkymas kitu tikslu nei tas dėl kurio duomenys buvo surinkti, nėra grindžiamas duomenų subjekto sutikimu arba Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti, duomenų valdytojas siekdamas įsitikinti, ar duomenų tvarkymas kitu tikslu yra suderinamas su tikslu, dėl kurio iš pradžių asmens duomenys buvo surinkti, atsižvelgia, inter alia į: a) visas sąsajas tarp tikslų, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomenų tvarkymo tikslų; b) aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma susijusias su duomenų subjektų ir duomenų valdytojo tarpusavio santykiu; c) asmens duomenų pobūdį, visų pirma ar tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys pagal 9 straipsnį, ar tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas pagal 10 straipsnį; d) numatomo tolesnio duomenų tvarkymo galimas pasekmes duomenų subjektams; e) tinkamų apsaugos priemonių, kurios gali apimti šifravimą ar pseudonimų suteikimą, buvimą.

Taigi asmens duomenys gali būti tvarkomi ir duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų: jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis; kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (Reglamento (ES) 2016/679) 6 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodė, kam jam reikalinga prašoma informacija (dokumentai) apie kitus fizinius asmenis (nagrinėjamu atveju nuomininkės I. Š. turto vertinimo ataskaita) ir kokiais tikslais ketina ją naudoti, t. y. pareiškėjo prašymas neatitiko Reglamento (ES) 2016/679) 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalies nuostatų.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog nepaisant to, koks buvo pareiškėjo prašomos informacijos (dokumentų) (I. Š. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 6 d. turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) gavimo tikslas, informacija apie kitų fizinių asmenų (turto savininko, nuomininko) (informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas)) ekonominio, socialinio pobūdžio požymius laikytina asmens duomenimis, tokia informacija (dokumentai) galėjo būti teikiama tik esant minėto asmens sutikimui (pareiškėjo prie 2019 m. balandžio 24 d. prašymo pateiktas 2019 m. balandžio 24 d. I. Š. sutikimas neatitiko Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 5 dalies (notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą), 31 straipsnio (asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, asmens tapatybės nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimas) reikalavimų). Todėl remiantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo pageidaujamos informacijos (dokumentų) pateikimo, nes pareiškėjas neturėjo teisės gauti privačios informacijos apie kitą asmenį be šio asmens sutikimo, nes tokius asmens duomenis atskleisti draudė Reglamentas (ES) 2016/679), o pareiškėjui 2019 m. gegužės 27 d. pateikus prašymą, kuriuo siekė gauti informaciją ir dokumentus- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 6 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atliktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymas, kopiją, ir prašymui atitikus jau minėtus reikalavimus, pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. 60-6-496 „Dėl prašymo pateikti informaciją“, buvo pateikta prašomos ataskaitos kopija (32 lapai).

Įvertinus tai, kokio pobūdžio informacijos (dokumentų) pareiškėjas prašė, atsakovas pagal savo galimybes pakankamai išsamiai ir laiku ją pateikė pareiškėjui. Sprendimas dėl informacijos (dokumentų) pateikimo pasirašytas kompetentingo asmens, nurodyta apskundimo tvarka, nurodyti pakankami argumentai dėl negalėjimo pateikti informacijos (dokumentų) bei įvardinti šaltiniai, kuriuose pareiškėjas gali gauti informaciją (dokumentus). Paminėto akto forma ir turinys pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas leidžia daryti išvadą, kad jokių esminių pažeidimų, kurie galėjo pažeisti pareiškėjo teises (pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A1-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, 2015 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), priimti ir išduota remiantis 2014 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), o ne 2009 m. vasario 6 d. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 rugsėjo 4 d. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. e1-65-423/2018 ir ataskaita), nenustatyta. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.