Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-129-493/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
1S-129-493/2022
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00071-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-129-493/2022Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00071-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 93-394 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. (toliau – ir V. K.) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 15 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Nutarime pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, jis per bausmės atlikimo laiką nebuvo pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, skatintas 4 kartus, intensyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą teismas motyvavo tuo, kad laisvės atėmimo bausmę V. K. atlieka už kelių nusikaltimų, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, padarymą. Skundžiamoje nutartyje taip pat įvertinta likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis ir konstatuota, kad šiuo metu nuteistojo pastangų nepakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4. Nuteistojo V. K. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir patvirtinti 2021 m. gruodžio 20 d. Komisijos nutarimą.

4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą yra neišsami, priimta neteisingai įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, kadangi šiuo metu egzistuoja tiek formalieji, tiek materialieji pagrindai V. K. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Taip pat, Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių įtaka kriminogeniniams rizikos veiksniams. Skunde taip pat akcentuojama tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2021 m. vasario 3 d. dirba, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokosi, tačiau apylinkės teismas į šias teigiamajai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes pakankamai neatsižvelgė, tik formaliai jas paminėjo, nepagrįstai sumenkindamas V. K. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.

4.2. Skunde taip pat akcentuojama, kad V. K. anksčiau nebuvo teistas, o pati nusikalstama veika padaryta prieš daugiau nei 12 metų ir per visus šiuos metus V. K. nėra linkęs pakartotinai nusikalsti. Skundo autoriaus teigimu, V. K. atitinka ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, kadangi jis savo elgesiu įrodė, jog padarė pažangą, nėra pavojingas visuomenei, gali tinkamai integruotis į visuomenę. Nuteistasis laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas, nekelia aplinkiniams nepatogumų, yra nekonfliktiškas, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau, pasak skundo autoriaus, tokia teismo išvada yra ne tik nepagrįsta, tačiau ir nemotyvuota bei prieštaraujanti lygtinio paleidimo instituto tikslams. Skunde akcentuojama ir tai, kad teismas savo sprendimą nepatvirtinti Komisijos nutarimo iš esmės motyvuoja tik tuo, kad V. K. yra nustatytas kriminogeninis veiksnys - buvo įtakojamas asocialios grupės. Taigi, teismas svarbiausia aplinkybe laiko nusikalstamą veiką, už kurios padarymą buvo nuteistas V. K.. Tokiu būdu, teismas akivaizdžiai sumenkina visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, visas jo pastangas pasitaisyti, o visą dėmesį skiria tik nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, akivaizdžiai pažeisdamas non bis in idem principą. Tuo labiau, kad nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės prieš 12 metų. Akivaizdu, kad per tokį ilgą laiko tarpą minėtas kriminogeninis veiksnys jau seniai išnyko, be to, nuteistasis jau daugelį metų savo elgesiu parodė, kad nėra pavojingas visuomenei. Taigi tas faktas, kad teismas vertina kriminogeninį veiksnį, paveikusį nuteistąjį prieš 12 metų, lygtinio paleidimo kontekste, savaime parodo, kad teismo vertinimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Tuo tarpu nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis jau buvo įvertinti skiriant bausmę, todėl šios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos. Tuo labiau, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pakeisdamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, V. K. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi jo asmenybė rodė mažesnį pavojingumą visuomenei ir siekį tapti teisėtu visuomenės nariu, taigi skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvados dėl nuteistojo pavojingumo yra nepagrįstos.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, jo atžvilgiu nėra jokių vykdomųjų bylų, tačiau teismas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė, svarbesnėmis aplinkybėmis laiko tik nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, o teigiamos aplinkybės yra dirbtinai sumenkintos. V. K. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu bei kiti jį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad taikius lygtinį paleidimą jis nenusikals ir laikysis įstatymų, todėl Kauno apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta. Atskirai skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Juo labiau, kad nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu - intensyvi priežiūra. Visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis atliko privalomąją dalį laisvės atėmimo bausmės, patyrė pakankamai suvaržymų ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog V. K. lygtinai paleidus iš pataisos namų laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. gynėjo advokato O. Šibkovo skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal šio straipsnio nuostatas, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis ir jo gynėjas, nėra pagrindo.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra (Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimo priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 4 mėnesiai 10 dienų iš paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės). Tačiau pažymėtina, kad BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių nuteistasis V. K., kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, šiuo metu vis dar neatitinka.

8. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis V. K. bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, dirba, turi galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, taip pat gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Socialinius ryšius nuteistais palaiko, santykiai su artimaisiais geri, bausmės atlikimo metu nebaustas, skatinta keturis kartus, vykdomųjų dokumentų pataisos namuose negauta, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos ir įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

9. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistajam V. K. nustatytą kriminogeninį veiksnį, kadangi kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys priskiriamas ne statiniams, bet dinaminiams (buvo įtakojamas asocialios grupės). Priešingai nei teigiama skunde, minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys nuteistajam nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aptarė ir vertino būtent Socialinio tyrimo išvadoje nustatytą rizikos veiksnį, todėl vien tai, kad nuteistasis dėl jam nustatyto nusikalstamo elgesio riziką didinančio veiksnio yra kitokios nuomonės, savaime nereiškia, kad teismo motyvai yra prieštaringi.

10. Pažymėtina, kad mąstymo proceso keitimas yra ilgalaikis procesas, todėl nuteistajam, net ir atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar nustatomas kriminogeninis rizikos veiksnys, negali būti sumenkinamas. Tuo labiau, kad nuteistasis, nors anksčiau ir nebuvo teistas, tačiau nuo baudžiamojo persekiojimo pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, be to, nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam nustatomas statinis kriminogeninis veiksnys, kuris atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose vis dar gali būti koreguojamas, taip pat į paties nuteistojo požiūrį į bausmės atlikimą (Socialini tyrimo išvadoje nurodyta, kad didžiausia problema jam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam sunku identifikuoti priežastis, kaip pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo), spręstina, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant pašalinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad, priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga, iš keturių Komisijos narių vienas narys balsavo prieš V. K. lygtinį paleidimą ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.

11. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į su padarytų nusikaltimų pobūdžiu bei pavojingumu susijusias aplinkybes. Nors sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės iš tikrųjų neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu, ankstesniais teistumais, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Tai, kad V. K. bausmę atlieka už kelių tyčinių labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, šių medžiagų kontrabanda, padarymu, veikiant organizuotoje grupėje ir nuteistajam būnant nusikaltimų organizatoriumi ir vykdytoju, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pagal pateiktoje medžiagoje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus bei šioje nutartyje dar kartą aptarus duomenis, šioje bausmės atlikimo stadijoje dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

12. Atmetami, kaip nepagrįsti, skundo teiginiai, kad apylinkės teismo nutartis yra neišsami, priimta neteisingai įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino su nuteistojo pataisos procesu susijusių, tiek palankių, tiek nepalankių nuteistajam, aplinkybių visumą, nutartyje nurodyti lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir juos patvirtinantys bylos duomenys. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savaime nesuponuoja teismo pareigos tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK 360 straipsnio 1 dalį, BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtent apylinkės teismas sprendžia, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai. Nuteistojo V. K. atveju Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas buvo išspręstas laikantis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, pažeidimai nepadaryti.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai V. K. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau gali būti taikomas. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis