Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui teisėjui G. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų neturtinės (moralinės) žalos kompensaciją 10 000 Eur dydžio, kartu priteisiant jos naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) priteisti solidariai iš atsakovų visų turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, kartu priteisiant jos naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; 3) regreso teise dėl teismo visos priteistos sumos nukreipti prieš G. S. įstatymo numatyta tvarka; 4) atleisti ją nuo žyminio mokesčio; 5) iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo išreikalauti ir prijungti baudžiamosios bylos Nr. 7.8.30-998/2016 medžiagą (teisėjo G. S.).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui teisėjui G. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 37 straipsnio 1 dalimi, šio straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Pareiškėja vienu iš atsakovų nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

Atsižvelgiant į paminėtas ABTĮ nuostatas ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija laikytina centriniu administravimo subjektu, konstatuojama, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, skundą atsisakytina priimti.

III.

Pareiškėja D. B. atskirajame skunde prašo nušalinti teisėją L. J. nuo jos skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimo; panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti nagrinėti jos skundą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jos skundas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nenurodant jokių konkrečių motyvų, dėl kurių skundas negali būti nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjos manymu, visi kiti panašaus pobūdžio skundai kitų asmenų buvo ir yra nagrinėjami būtent Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Teigia, kad teisėja sąmoningai vilkina skundo nagrinėjimą ir daro pareiškėjai dar didesnę žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų. Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., ABTĮ 16 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, siekdama žalos atlyginimo iš atsakovų: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo.

Taigi, dalis pareiškėjos skundo susijusi su viešojo administravimo subjekto – Teisingumo ministerijos – neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimu. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Kadangi Teisingumo ministerija yra centrinis administravimo subjektas, ginčas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėja skunde tik apibendrintai nurodė, kad atsakovu byloje laiko Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kaip atsakingą už antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai tyčinį neužtikrinimą ir suinteresuotą nesuteikimą baudžiamojoje byloje, tačiau aiškiai neįvardijo, su kokiais konkrečiai Teisingumo ministerijos neteisėtais veiksmais (neveikimu) siejamas pareiškėjos prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimas.

Pareiškėja skunde prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą sieja ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo G. S. veiksmais, atliktais vykdant ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, todėl, kaip jau minėta, ginčui šiuo aspektu yra aktualus CK 6.272 straipsnis. Kadangi toks ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu apibrėžtą sritį, jis (ginčas) yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Kita vertus, nors pareiškėja teigia, kad žala jai padaryta skirtingų subjektų – centrinio administravimo subjekto ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas vykdančio teisėjo – veikomis, ją prašo įpareigoti atsakovus atlyginti solidariai, dėl ko ginčas gali būti nagrinėjamas ne skirtingos, bet vienos jurisdikcijos teisme: tokiu atveju bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 21 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai byla nepriskirtina tam teismui, kadangi, kaip jau minėta, bylą nėra teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai taip pat paaiškinama, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 31 str. 1 ir 2 d. jau nustato, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pareiškėjo skundas (prašymas) gali būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovui (valstybei ar savivaldybei) atstovaujančios institucijos buveinė, arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Bylos rūšinį teismingumą apspręs tai, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyraus (kaip jau minėta, pareiškėja skunde aiškiai neįvardijo, su kokiais konkrečiai Teisingumo ministerijos neteisėtais veiksmais (neveikimu) siejamas pareiškėjos prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.