Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui B. L., atsakovės atstovei Rūtai Geležinytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. L. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas B. L. 2016-04-22 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) 2016-03-22 nurodymą Nr. (23.31-08)-467-60523 (toliau – Nurodymas) dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos; 2) įpareigoti atsakovę 2016-03-23 atliktą 51,39 Eur delspinigių sumos nuskaitymą ne ginčo tvarka grąžinti į pareiškėjo banko sąskaitą.

Paaiškino, kad VMI pagal surašytą nurodymą Nr. (23.3108) 46760523 nuo pareiškėjo banko sąskaitos nuskaičiavo 51,39 Eur (papildomai buvo nuskaičiuoti PLAIS sistemos mokestis 1,02 Eur ir kredito įstaigos pritaikytas lėšų pavedimo mokestis 0,29 Eur). Atsakovės elgesys lėmė, kad pareiškėjas nebeturėjo jokios galimybės pateikti savo argumentus prieš priverstinį delspinigių išieškojimą bei pasinaudoti atleidimo tvarkos numatytomis gynybos priemonėmis. VMI itin skubiai ir ne ginčo tvarka išieškodama mokestinę nepriemoką, pamynė geranoriško ir sąžiningo bendradarbiavimo su mokesčių mokėtoju principus. Pareiškėjo nuomone buvo pagrindas būti atleistam nuo priverstinai išieškotų delspinigių pasinaudojant atleidimo nuo delspinigių tvarkoje bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nurodytomis galimybėmis ir priemonėmis dėl atleidimo nuo delspinigių. Atsakovė nė karto neinformavo apie skaičiuojamus delspinigius ir nesiuntė raginimų, siekiant taikiai išspręsti susidariusią situaciją. 2016-03-29 pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo, tačiau prašymas buvo atmestas. Mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką už 2011 metų mokestinį laikotarpį nuo 2012-05-03 dienos, tačiau nė karto pareiškėjo neinformavęs ir nenurodęs savo spendimu apie skaičiuojamus delspinigius, leido šiai sumai kauptis.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui 2016 m. kovo 1 d. pateikė Metinę pajamų deklaraciją už 2011 metus, kurioje deklaravo mokėtiną 403,00 Lt (116,72 Eur) gyventojų pajamų mokesčio sumą. Pareiškėjas privalėjo pateikti Metinę pajamų deklaraciją už 2011 metus iki 2012 m. gegužės 2 d. ir iki šitos dienos sumokėti deklaruotą pajamų mokestį. Pareiškėjas Metinę pajamų deklaraciją už 2011 metus pateikė pavėluotai. 2016 m. kovo 14 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 118,40 Eur, iš kurių 116,72 Eur buvo įskaityta gyventojų pajamų mokesčio nepriemokai padengti, 1,68 Eur - gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, susidariusių laiku nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2012 metus, nepriemokai padengti. Gyventojų pajamų mokesčio delspinigių (51,39 Eur), susidariusių laiku nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2011 metus, pareiškėjas nesumokėjo.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis negalėjo pasinaudoti Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių numatytomis gynybos priemonėmis, t. y. kreiptis dėl atleidimo nuo gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Pareiškėjas metinę pajamų deklaraciją už 2011 metus pateikė 2016 m. kovo 1 d., VMI ginčijamą Nurodymą priėmė 2016 m. kovo 18 d., o pareiškėjas dėl atleidimo nuo delspinigių kreipėsi tik 2016 m. kovo 29 d., t. y. jau žinodamas, kad yra priimtas ir įvykdytas Nurodymas. Pareiškėjas, pateikdamas Metinę pajamų deklaraciją už 2011 metus, turėjo žinoti, kad už laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį bus skaičiuojami delspinigiai, todėl turėjo pakankamai laiko kreiptis dėl atleidimo nuo susidariusių delspinigių. Mokesčių administratoriui įgijus teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, priverstinio išieškojimo veiksmai gali būti priimti bet kuriuo metu, mokesčių administratorius neturi pareigos laukti, kol mokesčių mokėtojas galimai kreipsis dėl atleidimo nuo turimos delspinigių nepriemokos.

Pareiškėjas taip pat klaidingai mano, jog mokesčių administratorius privalėjo jam įteikti raginimą. MAĮ 89 straipsnis reglamentuoja raginimo mokestinę prievolę įvykdyti geruoju įteikimo atvejus bei atvejus, kai raginimas neteikiamas. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, raginimas neteikiamas, kai nustatoma deklaruoto mokesčio ir (arba) šio mokesčio delspinigių nepriemoka. Kadangi Nurodymu iš pareiškėjo sąskaitos nurašyta deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio delspinigių nepriemoka, VMI neturėjo pareigos siųsti pareiškėjui raginimo mokestinę prievolę įvykdyti geruoju.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas B. L. įstatymų nustatytu terminu delspinigių mokestinės nepriemokos nesumokėjo, todėl VMI 2014-01-07 priėmė nurodymą nurašyti 51,39 Eur delspinigių mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). 2016-03-23 minėta suma buvo nurašyta iš pareiškėjo „SEB“ AB banke esančios sąskaitos.

Byloje ginčas kilo dėl VMI nurodymo, kuriuo vadovaujantis iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 51,39 Eur mokestinė nepriemoka, teisėtumo ir pagrįstumo.

MAĮ 40 str. 1 p. įtvirtina mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Mokestinė prievolė yra apibrėžta kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 str. 20 d.).

Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu (MAĮ 81 str. 1 d.). Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p.). Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas - po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 str. 2 d.). MAĮ 106 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos.

Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius neinformavo jo apie priskaičiuotus delspinigius, nesiuntė raginimo. Pažymėtina, kad raginimas pagal MAĮ 89 straipsnį siunčiamas vienu iš šių atvejų: 1) kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojama nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis; 2) kai priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; 3) kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis. Įstatymas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada turi būti siunčiamas raginimas ir nenumato pareigos siųsti raginimą, kai nustatoma deklaruoto mokesčio ar šio mokesčio delspinigių nepriemoka. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš aukščiau paminėto MAĮ straipsnyje numatytų pagrindų neegzistavo, todėl pareiškėjui raginimas sumokėti mokestinę nepriemoką geruoju nebuvo siunčiamas pagrįstai.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nėra aiški delspinigių suma už 2011 m. Už 2011 metų mokestinį laikotarpį delspinigiai buvo pradėti skaičiuoti nuo 2012-05-03 dienos ir jo paskaičiavimu skaičiavimas truko 1411 kalendorinių dienų, t. y. iki 2016-03-14 dienos, o remiantis ataskaitomis Nr. 1 ir Nr. 2 delspinigių skaičiavimas truko 439 kalendorines dienas.

MAĮ 95 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad delspinigiai yra vienas iš Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pagal MAĮ 96 str. 1 d. 1 p. 1., delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). MAĮ 97 str. 1 d. nurodyta, kad šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. MAĮ 98 str. 2 d. nurodyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas už 2011 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją pateikė tik 2016 m. kovo 1 d. Tačiau Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d. nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Taigi už 2011 m. mokestinį laikotarpį pareiškėjas turėjo pareigą pateikti Metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją iki 2012 m. gegužės 1 d., tačiau pareigos neįvykdė. Nustatyta, kad delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2012 m. gegužės 3 d. (MAĮ 97 str. 1 d.) Teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsirado 2016 m. kovo 2 d. VMI remdamasi MAĮ 105 str. 2016-03-22 turėjo teisę priimti skundžiamą Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Dėl pareiškėjo priskaičiuotų delspinigių pažymėtina, kad VMI pateiktoje delspinigių ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad delspinigiai nuo 403,00 Lt (116,72 Eur) buvo pradėti skaičiuoti nuo 2012-05-03 ir buvo skaičiuojami 973 kalendorines dienas iki 2014-12-31, apskaičiuota delspinigių suma 116,76 Lt (33,82 Eur). Delspinigių skaičiavimas tęsėsi nuo 2015-01-01 ir buvo skaičiuojamas 439 kalendorines dienas iki 2016-03-14, apskaičiuota delspinigių suma – 17,56 Eur.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jam nebuvo sudaryta galimybe pasinaudoti Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių numatytomis gynybos priemonėmis, t. y. kreiptis dėl atleidimo nuo gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Pareiškėjas metinę gyventojų mokesčio deklaraciją už 2011 m. pateikė 2016 m. kovo 1 d., t .y. jau tada jis turėjo žinoti apie susidariusius delspinigius ir turėjo galimybę kreiptis dėl atleidimo nuo delspinigių. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl atleidimo nuo delspinigių kreipėsi tik 2016 kovo 29 d. , t. y. jau po skundžiamo Nurodymo priėmimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VMI teisėtai ir pagrįstai priėmė 2016-03-22 nurodymą Nr. (23.31-08)-467-60523 dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, todėl naikinti ginčijamą nurodymą, vadovaujantis pareiškėjo išdėstytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo B. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.