- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 1-136-486/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-01006-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- A. L., Lietuvos Respublikos
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Advokatai
- Boleslovas Ališauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1973-06-12 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas du kartus:
1) 2011-11-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., 54 str. 3 d. – laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams;
2) 2012-05-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d.d. - 60 parų areštu. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 4 dalimis, prie Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri remiantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p., pakeista areštu - dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, pridėta bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu bei skirta galutinė subendrinta bausmė - 90 parų arešto. Iš įkalinimo vietos paleistas 2012-11-16, atlikęs bausmę;
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. terorizavo žmogų, grasindamas padegti ir sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent:
jis, 2011-12-21, nuo 11.00 val. iki 18.30 val., iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dešimt kartų skambino į sugyventinės T. M. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti nukentėjusiąją T. M., sakydamas, kad ją papjaus, sudegins namą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011-12-21, apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.99% promilės), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užpuolė nukentėjusiąją T. M. ir bandė kojomis suduoti smūgius jai į galvą, tačiau nukentėjusioji spėjo pasitraukti ir smūgių išvengė. Tuomet jis pradėjo jai grasinti, kad sudegins namą, nužudys, papjaus, tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją M., grasindamas padegti ir, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją T. M.. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje.
jis, 2012-01-10, apie 18.30 val., viešoje vietoje - adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjo belstis į buto, priklausančio T. M., langą, reikalauti atidaryti buto duris. T. M. atidarius langą bei paprašius negąsdinti mažamečio sūnaus A. L., gim. 2006-04-25, jis paėmė kieme seną puodą, metė jį į langą ir išdaužė stiklą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai bei parodė, kad nukentėjusioji T. M. yra jo sugyventinė. Įvykio dieną jis daug kartų skambino T. M., buvo labai girtas, todėl neatsimena, ar grasino nukentėjusiajai ją nužudyti ar sudeginti namą. Jis neatsimena, kaip išėjo iš nukentėjusiosios buto. Paskui grįžęs pamatė atvykusius policijos pareigūnus, pats priėjo prie jų, o pareigūnai pasodino į automobilį ir pristatė į komisariatą. Prisipažįsta, jog puodu išdaužė nukentėjusiosios buto langą. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas.
Nukentėjusioji T. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. L. yra jos sugyventinis. 2012-12-21 jis visą dieną, kas pusvalandį skambino jai į mobilų telefoną į darbą, grasino nužudyti, reikalavo išeiti iš darbo ir važiuoti namo, nors ji dirba iki 17.00 val., nes priešingu atveju žadėjo padegti namus. Po darbo ji su sūnumi, kurį paėmė iš darželio, užėjo pas draugę J. T. pasiskolinti fotoaparato. Tuo metu jai paskambino duktė Agneška ir pasakė, kad namuose triukšmauja A. L.. Netrukus pas J. T. atėjo ir pats A. L.. Jis bandė nukentėjusiajai kojomis suduoti į galvą, bet nepataikė, išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino, kad padegs namą, nužudys, papjaus. Visa tai girdėjo draugė Julija ir jos močiutė. Paskui Julija jį nuramino ir jis išėjo. Tačiau po 10 min. jis vėl paskambino jai į mobilų telefoną ir pasakė, „žiūrėk, namas dega“. Jos abi su Julija atbėgo pažiūrėti ir rado atidarytą namą, kuriame buvo dūmų, tačiau ugnies nebuvo. J. T. iškvietė policiją. A. L. prisistatė pareigūnams pats, tačiau vis tiek jiems priešinosi, buvo agresyvus, todėl jį sulaikė ir išvežė. Nukentėjusiosios teigimu, A. L. grasinimai nužudyti buvo realūs, ji turėjo pagrindo bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti, kadangi anksčiau jis ją ir smaugė, ir su peiliu bandė papjauti. Čia buvo ne pirmas kartas.
2012-01-10 A. L. atėjo girtas, pradėjo belstis į duris, į langą, norėdamas, kad jį įleistų į vidų, prašė leisti pasimatyti su sūnumi. Nukentėjusioji paprašė jo išeiti, nes girto į namus jo neįsileidžia, kadangi tai visuomet baigiasi konfliktu. Tada jis paėmė prie namo gulėjusį seną puodą ir metė jį tiesiai į langą, todėl ji vėl iškvietė policiją. Civilinio ieškinio dėl išdaužyto lango ji nereiškia, A. L. jai davė už langą 50 Lt.
Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK VP PR patruliu. Tikslios datos neatsimena, buvo gautas pranešimas apie šeimyninį konfliktą. Jiems atvykus į įvykio vietą kartu su patruliu A. A., į juos kreipėsi nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad vyksta šeimyninis konfliktas, kurio metu jos girtas sugyventinis jai grasina, smurtauja, vaikai negali būti namuose, bijo, todėl ji su vaiku buvo nuėjusi pas kaimynę. Šalia gyvenanti kaimynė taip pat skundėsi, kad aplinkui namą vaikšto nukentėjusios sugyventinis. Paskui pats kaltinamasis priėjo prie pareigūnų ir jų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, grasino jai, todėl buvo sulaikytas. Kadangi jis buvo agresyvus, jie panaudojo antrankius.
Liudytoja J. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra T. M. draugė, A. L. yra draugės sugyventinis. Jos gyvena netoliese. Įvykio dieną Tamara bijojo po darbo eiti namo, nes sugyventinis visą dieną jai girtas grasino, todėl po darbo su vaiku atėjo pas ją. Neužilgo pas ją atėjo ir pats A. L.. Užėjęs jis norėjo spirti koja Tamarai, tačiau nepataikė, grasino jai, o paskui išėjo. Po 10 min. jis paskambino ir pasakė „eikit žiūrėt, kaip dega namas“. Ji su Tamara nubėgo pažiūrėti, bet namas nedegė. Liudytoja iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, A. L. pats prie jų priėjo ir buvo sulaikytas. Liudytojos teigimu, tai ne pirmas kartas, kai A. L. grasina T. M..
Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų iš esmės neneigia, o pateikto kaltinimo pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, patvirtina rašytiniai bylos įrodymai:
- 2011-12-21 Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2 –osios kuopos 2 –ojo būrio vyr.patrulio A. R. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad sugyventinis visą dieną telefonu grasino T. M., vėliau apie 18.30 val. atėjo pas kaimynę, kur T. M. buvo su vaikais, pradėjo ją keikti, įžeidinėti, naudojo psichologinį smurtą, elgėsi agresyviai, bandė spirti su koja jai į galvą (b.l. 6-8);
- 2012-01-10 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Protokole nurodyta, kad yra išdaužytas vienas buto lango stiklo paketas, po langu ant žemės guli stiklo šukės, šalia lango guli geltonos spalvos puodas (b.l. 30-35);
- 2011-12-21, 19.29 val., alkotesterio rodmenimis A. L. buvo nustatytas 1,99 promilės girtumas (b.l. 42);
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ar sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar užmaskuoti įvairūs grasinimai, siekiant sukelti stresą, nerimą ir baimę. Psichinė prievarta – pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.
Kaltinamasis teismo posėdyje prisipažino įvykio dieną daug kartų skambinęs nukentėjusiajai, tačiau dėl girtumo neprisimena, ar grasino ją nužudyti, ar sudeginti namą. Tuo tarpu pati nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis jai visą dieną skambino į darbą, grasino nužudyti, reikalavo išeiti iš darbo ir važiuoti namo, nes priešingu atveju žadėjo padegti namus. Bijodama girto sugyventinio, nukentėjusioji po darbo su vaikais nuėjo pas kaimynę, pas kurią netrukus atėjo ir kaltinamasis, kur bandė jai kojomis suduoti į galvą, kaimynės akivaizdoje išvadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino padegti namą, ją nužudyti, papjauti. Išėjęs iš kaimynės po 10 minučių jis jai paskambino į telefoną, sakydamas „žiūrėk, namas dega“, todėl ji išsigandusi bėgo pažiūrėti, ar šis grasinimas įvykdytas iš tikrųjų. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos J. T. parodymai, kuri patvirtino, kad nukentėjusioji, bijodama visą dieną jai telefonu grasinančio neblaivaus sugyventinio, po darbo atėjo pas ją. Netrukus į jos namus atėjo kaltinamasis, kur jos akivaizdoje bandė suduoti koja nukentėjusiajai į galvą, tačiau nepataikė, grasino jai ir išėjo. Praėjus 10 minučių, jis paskambino nukentėjusiajai ir pasakė „eikit ir žiūrėkit, namas dega“. Išsigandusios jos abi nubėgo prie nukentėjusiojo namo, jis buvo atidarytas, tačiau nedegė. Apklaustas teismo posėdyje policijos pareigūnas A. R. nurodė, kad jam su porininku atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą dėl šeimyninio konflikto, kaltinamasis jų akivaizdoje grasino nukentėjusiajai, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus, todėl jo sulaikymo metu buvo panaudoti antrankiai. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, nukentėjusiosios bei paties kaltinamojo parodymams, surinkta bylos medžiaga, t.y. alkotesterio rodmenimis, kuriuo A. L. įvykio dieną buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b.l. 42) ir tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 6-8). Pats kaltinamasis teismo posėdyje prisipažino, kad dėl jam kylančių įtarimų dėl sugyventinės neištikimybės, jis geria ir būdamas neblaivus nuolat konfliktuoja su nukentėjusiąja.
Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas teigti, kad kaltinamojo daugkartinis skambinimas į nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną su konkrečiais grasinimais, jo nuolatiniai grasinimai nukentėjusiajai žodžiu kitų žmonių, taip pat ir policijos pareigūnų akivaizdoje, privertė pastarąją bijoti, kad dėl tolesnių kaltinamojo veiksmų gali atsirasti tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimo realumą patvirtina ir tas faktas, kad nukentėjusioji kartu su liudytoja J. T. po kaltinamojo skambučio ir jo pasakytų žodžių „žiūrėk, namas dega“, išsigandusios bėgo pažiūrėti, ar šis grasinimas yra įvykdytas iš tikrųjų. Toks agresyvus ir neadekvatus kaltinamojo elgesys darė psichinį poveikį nukentėjusiajai, kurį ji suprato kaip realų pavojų savo gyvybei, sveikatai, turtui bei turėjo realų pagrindą bijoti tokių grasinimų įgyvendinimo, tuo labiau, kad A. L. ne pirmą kartą smurtauja prieš nukentėjusiąją, buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą jai ir jos dukrai (b.l. 138-141). Tuo tarpu kaltinamasis telefonu ir kitų žmonių akivaizdoje grasindamas nukentėjusiajai susidorojimu bei smurtaudamas, puikiai suprato, kad sukelia nukentėjusiajai baimę, nerimą bei nesaugumo jausmą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad A. L. terorizavo nukentėjusiąją, grasindamas padegti namus ir sistemingai, panaudodamas psichinę prievartą, ją baugino. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį, nes pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas nori būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyti (LAT nutartys 2K-426/2008, 2K-159/2009).
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kaltinamasis A. L., būdamas neblaivus, metė į nukentėjusiosios T. M. buto langą puodą bei jį išdaužė, nes pastaroji neįsileido jo į namus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios parodymais, iš kurių matyti, jog neįsileidusi neblaivaus kaltinamojo į savo namus, šis rado kieme puode, metė jį į langą bei jį išdaužė. Apžiūrėjus nusikaltimo padarymą vietą, t.y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nustatyta, kad vienas lango stiklo paketas yra išdaužytas, po langu ant žemės mėtosi stiklo šukės bei guli puodas (b.l. 30-35).
Nors šiuo atveju kaltinamasis savo neteisėtus veiksmus atliko privataus namo kieme, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji tvarka gali būti pažeista ir privačioje vietoje, jeigu pavojingi kaltininko veiksmai, atlikti šioje vietoje, sutrikdo žmonių, esančių už šios vietos ribų, rimtį. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (įvykio vietos apžiūros protokolo, b.l. 30-35), nukentėjusioji gyvena mediniame vieno aukšto dviejų butų name, šalia pakankamai judrios gatvės. Todėl neblaivus A. L., tyčia mesdamas į langą puodą bei jį išdaužydamas, turėjo numatyti, kad tokie jo veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumus, sudirgina, sutrikdo asmenis (kaimynus, praeivius), esančius kitoje vietoje, taigi pažeidžia jų teises į normalią ir ramią aplinką. Toks kaltinamojo elgesys atitinka įžūlaus elgesio sampratą, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, ne joje yra visi būtinieji šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkantys požymiai.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.
A. L. padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 4 d.), kurie sunkių pasekmių nesukėlė, turtinė žala, t.y. 50 Lt už išdaužytą langą, atlyginta, civilinis ieškinys nepareikštas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka (b.l. 116), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 103), gydėsi psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (b.l. 102), teismo psichiatrinę ekspertizę jam skirti netikslinga (b.l. 107).
Atsižvelgiant į tai, kad A. L. anksčiau buvo teistas du kartus, turi neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybės, teismas skiria jam sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi A. L., atlikęs 2012-05-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 90 parų arešto bausmę, teigia supratęs savo netinkamo elgesio pasekmes, sutiko gydytis nuo alkoholizmo, jo atžvilgiu tikslinga taikyti BK 75 straipsnį bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina viena laikino sulaikymo para nuo 2011-12-21 iki 2011-12-22 (b.l. 43, 62; BK 66 str.).
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b.l. 56, 60, 61; BPK 307 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-305 str., 308 str. teismas,
nusprendžia:
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalį bei skirti:
- pagal LR BK 145 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal LR BK 284 str. 1 d. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir prie bausmės, paskirtos už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, iš dalies pridėti bausmę, paskirtą už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą bei skirti A. L. (A. L.) galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti vieną laikino sulaikymo parą nuo 2011-12-21 iki 2011-12-22.
A. L. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.