- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 1-114-606/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- R. M., V. P.
- Kaltinamasis
- A. T.
- Advokatai
- Julija Manakas
- Kategorijos
- 1.2.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas:
- 2013 m. liepos 8 d. Skuodo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – viešaisiais darbais penkiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
kaltinamasis A. T. nesunkai sužalojo savo šeimos narį, be to, nužudė savo šeimos narį.
2016 m., nuo sausio mėnesio, data tiksliai nenustatyta, iki 2016 m. vasario 4 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventine nukentėjusiąja J. B. metu, kaltinamasis A. T. tyčia užlaužė J. B. kairę ranką jai už nugaros bei stūmė ją į priekį ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarė kairio žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinį lūžį ir raktikaulio petinio galo lūžį, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. B. sveikata.
Be to, 2016 m. kovo 5 d., nuo 15.00 val. iki 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su sugyventine nukentėjusiąja J. B. kilusio konflikto metu, kaltinamasis A. T. tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją, kuri griūdama susitrenkė galvą ir kūną, po to, pakėlęs nuo grindų ir pasodinęs ją ant lovos, vieną kartą smogė metaliniu puodo dangčiu nukentėjusiajai į pakaušį. Taip smurtaudamas A. T. nukentėjusiajai J. B. padarė muštinę dešinio antakio žaizdą, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke ir vokų išoriniame kampe, kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimus, kraujosruvą pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies šoniniame išoriniame paviršiuje, poodines kraujosruvas abiejų kelių sąnarių priekinio paviršiaus vidiniame krašte, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl galvos sumušimo nukentėjusiajai J. B. kraujas išsiliejo po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje ir suspaudė galvos smegenis, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusioji J. B. po poros valandų įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis A. T. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja J. B. jie kaip sugyventiniai kartu gyveno nuo 2008 m., kartu vedė ūkį, rūpinosi namais, gyveno iš bendrų lėšų. Kaltinamasis A. T. pripažino, jog, gyvendami kartu su nukentėjusiąja, jie gana dažnai vartodavo alkoholį, išgėrę dažnai pykdavosi, iš esmės pykdavosi dėl buities, ir kilusių konfliktų metu jis iš tiesų ne kartą yra sudavęs nukentėjusiajai. Kaltinamasis nurodė, jog pastaruoju metu nukentėjusioji dar dažniau pradėjo vartoti alkoholį ir vartodavo jį viena, kai jis dirbdavo, dėl to jis dar labiau pykdavo, nes pastaroji alkoholiui išleisdavo jo pinigus. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl prieš nukentėjusiąją smurtaudavo, nes, kaip pats teisminio nagrinėjimo metu nurodė, realių, apčiuopiamų ar paaiškinamų priežasčių fiziniam smurtui nebuvo. Kartu A. T. pripažino, jog fiziniam smurtui prieš nukentėjusiąją įtaką darė alkoholis, nes kai būdavo blaivus, prieš J. B. smurto niekuomet nevartojo. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusioji niekuomet nėra priešinusis jam ar davusi jam atkirtį.
Kaltinamasis A. T. pripažino nesunkiai sužalojęs nukentėjusiąją ir parodė, kad, nors datos tiksliai jis ir negalįs įvardyti, bet, kaip kaltinime nurodyta, 2016 m. žiemą, gal ir sausio mėn., jis grįžęs į namus, ir kadangi buvęs neblaivus, su nukentėjusiąja, kuri taipogi buvusi neblaivi, kaip dažnai būdavę, jie susipyko, susipyko dėl kažkokių buitinių dalykų, ir jis, suėmęs nukentėjusiąją už kairės rankos, ją užlaužė nukentėjusiajai už nugaros ir, nepaleisdamas rankos, stūmė nukentėjusiąją į priekį, dėl to J. B. visu svoriu virto į priekį, dėl to, kaip vėliau suprato, ir lūžusi nukentėjusiosios ranka. Kaltinamasis patikslino, jog tai, kad nukentėjusiajai lūžo ranka, jis sužinojęs iš nukentėjusiosios dukrų, kai pastarosios nuvežė nukentėjusiąją J. B. į ligoninę.
Kaltinamasis A. T. prisipažino kaltu padaręs ir kitą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nužudęs savo sugyventinę nukentėjusiąją J. B.. Kaltinamasis paaiškino, kad 2016 m. kovo 5 d., apie 15.00 val. – 15.30 val., po darbo grįžęs namo, suprato, kad nukentėjusioji J. B. buvo išėjusi nusipirkti alkoholio – alaus – ir yra neblaivi, namai nekūrenti, supyko, jie tarpusavyje susikivirčijo, ir jis, rankomis įrėmęs J. B. į krūtinę, pastarąją pastūmė, dėl to nukentėjusioji pargriuvo virtuvėje tarp kėdžių ir prasiskėlė antakį, iš kurio pradėjo bėgti kraujas. Jis nukentėjusiąją pakėlė ir pasodino ant virtuvėje buvusios lovos. Po to, nuėjęs prie viryklės ir pamatęs, kad nėra ką valgyti, ir dėl to dar labiau supykęs, metaliniu puodo dangčiu vieną kartą sudavė J. B. į pakaušį. Po to jie su nukentėjusiąja dar pasikalbėję, kartu išgėrę likusį alkoholį ir jis nuėjęs miegoti, po kiek laiko šalia atsigulusi ir J. B.. Bemiegant, jis išgirdo J. B. gargaliuojant. Kaltinamasis nurodė, jog bandė nukentėjusiąją gaivinti, daryti dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą, tačiau jam nepavyko, suprato, kad J. B. mirusi. Apie tai jis netrukus pranešęs savo broliui ir kaimynams V. ir L. K., kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis pripažino, kad 2016 m. kovo 5 d., apie 14.00 val. grįždamas namo iš darbo, jis buvo užsukęs į parduotuvę, kur nusipirko alkoholio, ir kai grįžo namo, jau buvo nemažai išgėręs ir pakankamai apsvaigęs. A. T. nurodė nenorėjęs nužudyti nukentėjusiosios J. B..
Nukentėjusioji V. P. parodė, jog jos mama – nukentėjusioji J. B. – kartu su kaltinamuoju A. T. kartu gyveno apie aštuonerius metus. Nors ji dėl akivaizdaus amžiaus skirtumo nuo pat pradžių nepritarė mamos ir A. T. santykiams, tačiau pirmaisiais gyvenimo metais jų tarpusavio santykiai iš tiesų buvę geri, jie rūpinosi vienas kitu. Tačiau, praėjus kuriam laikui, A. T. pradėjo smurtauti prieš mamą. Nors mama niekada nesiskųsdavo ir niekada neprisipažindavo, kad yra mušama, ypač jai, kadangi prasidėjus smurtui, nepateisindama tokių santykių, ji dar labiau nutolo nuo mamos, tačiau smurto žymės ant mamos kūno, veido buvo akivaizdžios, ir smurtas, kaip galima buvo spręsti, buvęs nuolatinis. Nukentėjusioji patikslino, kad tiek jai, tiek seseriai R. M., kuri mamai buvo artimesnė, atvažiavus pas mamą, pastaroji visuomet būdavo su mėlynėmis ant veido ir neblaivi. Nukentėjusioji V. P. parodė, kad nukentėjusioji J. B. ir A. T. kartu gyveno, ir kartu, dviese, iš esmės nuolat vartojo alkoholį. Nukentėjusioji patvirtino ir tai, kad smurto atvejai prieš mamą buvę įvairaus pobūdžio, ne kartą yra vežę mamą ir į ligoninę, 2013 metais medikai nukentėjusiajai J. B. buvo diagnozavę stiprų sumušimą, ne kartą yra buvę kviesti ir policijos pareigūnai, tačiau mama vėliau visuomet pareiškimus atsiimdavo. V. P. paliudijo ne kartą mamai sakiusi skirtis ir nebegyventi kartu, tačiau mama sakydavo, kad ji pati pasirinkusi tokį gyvenimą.
Nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2016 m. vasario 4 d., atvažiavusi pas mamą, ji pastarąją rado gulinčią lovoje tik su megztuku, sunkiai valdančią vieną ranką. Paklausus, kas nutiko, nukentėjusioji J. B., kaip visuomet, pasakiusi, kad nieko nenutiko. Tačiau jai mamą pradėjus rengti, ant mamos kūno ji pastebėjusi ne tik pragulas, kurios jau buvo tapusios žaizdomis, bet ir tai, kad mama visiškai nevaldo vienos rankos. Tuomet, mamą aprengus, mamai ir A. T., kurie abu buvo neblaivūs, ji pasakiusi, kad kitą dieną veš mamą į ligoninę. Kitą dieną joms abiem su seserimi – nukentėjusiąja R. M., nuvežus mamą pirmiausia į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to, (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojui išrašius siuntimą, į (duomenys neskelbtini) ligoninę, mamai buvo nustatyti raktikaulio, žastikaulio ir šonkaulių lūžiai, kurie, kaip gydytojai nurodė, yra seni, apie mėnesio laiko, gyjantys, apaugę, surambėję, todėl guldyti į ligoninę ir gydyti lūžių nėra tikslo. V. P. paliudijo, jog lūžius diagnozavęs gydytojas nurodė, kad visi lūžiai yra padaryti vienu metu. Kadangi gydytojai liepę tik būti ramybės būsenos, jos mamą parvežusios namo. Nukentėjusioji V. P. parodė, kad mama jai nesakiusi, kokiu būdu tie lūžiai atsiradę.
Nukentėjusioji V. P. parodė ir tai, kad 2016 m. kovo 5 d. jos vyrui paskambinęs pastarojo tėvas pranešė, kad jos mama mirusi. Tuomet ji savo mobiliojo ryšio telefone, kurio garsą buvo išjungusi, aptiko daug praleistų kaimynų skambučių, po to susisiekė su seserimi R. M. ir pranešė apie mamos mirtį.
Nukentėjusioji R. M. parodė, kad jos mama nukentėjusioji J. B. ne vienerius metus gyveno kartu su A. T. kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, gyveno iš bendrų lėšų. Nukentėjusioji R. M. nurodė, kad bendro jų gyvenimo pradžia buvusi gera, jie gerai sutarę, mama jai sakydavo, kad jai, mamai, vienai ilgu, nuobodu, be to, A. T. jai padeda atlikti įvairius buitinius, ūkio darbus. Todėl ji mamai ir buvo atlaidesnė nei sesuo nukentėjusioji V. P., ir dažniau mamą lankydavo, nors joms, dukroms, vėlesni jų santykiai ir bendras gyvenimas buvo nesuvokiamas ir nepateisinamas, nes A. T. pradėjo smurtauti prieš mamą. Nukentėjusioji R. M. patvirtino, kad kiekvieną kartą atvažiavus pas mamą, pastaroji būdavo sumušta, su akivaizdžiai matomomis mėlynėmis, dažnai ji net nebesuprasdavo, kurios mėlynės jau yra senos, gyjančios, o kurios šviežiai padarytos, kartais mamos veidas nuo sumušimo būdavo ištinęs dvigubai. Nukentėjusioji patvirtino, jog tai, kad prieš mamą A. T. vartoja fizinį smurtą, ne kartą jai yra sakę ir kaimynai, kurie dargi papasakojo, kad siekdama išvengti A. T. smurto, mama pas juos, kaimynus, yra prašiusi prieglobsčio nakčiai.
Nukentėjusioji R. M. nurodė ir tai, kad ne kartą mama yra kvietusi ir policijos pareigūnus, prieš A. T. buvo pradėti ir keli ikiteisminiai tyrimai, tačiau vėliau mama visuomet visus pareiškimus prieš A. T. atsiimdavusi. R. M. parodė, kad joms su seserimi mama niekada nesiskųsdavo ir niekada nesakydavo, kad ją muša ir kad prieš ją smurtauja A. T., nors tai buvo akivaizdu. Nukentėjusioji R. M. patikslino, kad tik itin primygtinai paklausus, privertus mamą, pastaroji kelis kartus yra pripažinusi, kad ją muša sugyventinis A. T.. R. M. parodė, jog mama ir A. T. gyveno kartu ir alkoholį vartojo kartu, dviese, nėra buvę atvejų, kad pas juos kas nors ateitų ir kartu su jais vartotų alkoholį, juolab, kad prieš nukentėjusiąją J. B. smurtautų kitas asmuo, o ne A. T..
Nukentėjusioji R. M. nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesį paskambinusi sesuo nukentėjusioji V. P. pasakė, kad mama visiškai nevaldo rankos, ir jos mamą kitą dieną pirmiausia nuvežusios į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur medikai J. B. diagnozavo raktikaulio lūžį, skeveldrinį žastikaulio lūžį bei šonkaulių lūžius. R. M. parodė, jog pradžioje, kaip visuomet, mama nesakiusi, kas ją sužalojo, tačiau grįžtant namo, kai iš automobilio buvo išlipusi sesuo, nukentėjusioji V. P., mama pripažino, kad, užlaužęs ranką, ją sužalojo A. T.. Nukentėjusioji patvirtino ir tai, kad gydytojai pasakę, jog lūžiai yra seni, gyjantys, apaugę, ir joks gydymas iš esmės nebepadės. Parvežus mamą namo, ji skambindavo mamai, A. T., teiraudavosi, kaip mamos sveikata, kaip pastaroji vartoja gydytojų paskirtus vaistus. Pastarieji atsakydavo, kad viskas yra gerai. Tačiau atvažiavus aplankyti mamos, abu juos sutiko einančius gatve, neblaivius. Ji mamą parvežė namo ir tuomet pastebėjo, kad ir vaistai buvo visiškai negerti. Supykusi ant mamos ji, su ja pasišnekėjusi, išvažiavo namo. Po to, kaip visuomet, skambino mamai, pastaroji sakė, kad ranką dar vis skauda, bet dirba ir tiek.
2016 m. kovo 5 d. iš darbo grįžus namo, mobiliojo ryšio telefone ji rado daug praleistų sesers V. P. skambučių. Susisiekus su seserimi, nukentėjusiąja V. P., sužinojo, kad mamos nebėra.
Liudytojas V. K. parodė, kad nukentėjusioji J. B. ir A. T. kartu kaip sugyventiniai gyveno apie aštuonerius metus, gyveno jų kaimynystėje, 50–100 metrų atstumu nuo jų, jų kiemas iš esmės buvo bendras. Liudytojas nurodė, kad iš pradžių nukentėjusiosios ir A. T. tarpusavio santykiai buvo geri, jie gerai sutardavo, rūpindavosi vienas kitu, negerdavo. Tačiau praėjus kiek laiko, A. T. pradėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją J. B. ir smurtas buvęs nuolatinis. Liudytojas patvirtino, kad J. B. visuomet būdavo sumušta, sudaužyta, jos veidas visuomet būdavo su mėlynėmis. Liudytojas nurodė ir pats ne kartą matęs, kaip A. T. smurtauja prieš nukentėjusiąją. V. K. patikslino, jog yra matęs, kaip 2015 m. vasarą A. T. sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą, spyrė koja, yra matęs, ir kaip A. T. nukentėjusiąją mušė kastuvu per krūtinę, į pilvą.
Liudytojas V. K. nurodė ir tai, jog 2016 m. žiemą porą savaičių iš tiesų nėra matęs nukentėjusiosios J. B., jos pasiteiravus, kur buvo išvykusi, pastaroji paaiškino, kad ji nebuvo niekur išvykusi. V. K. paliudijo, kad 2016 m. kovo 5 d. nukentėjusiosios nematė, tik vakare atėjęs A. T. brolis pasakė, kad mirė J. B., ir jis iškvietęs greitąją medicinos pagalbą.
Liudytoja L. K. taip pat parodė, kad nukentėjusioji J. B. ir jos sugyventinis A. T. kaimynystėje gyveno ne vienerius metus ir pirmuosius metus jų tarpusavio santykiai buvo geri. Tačiau, praėjus keleriems metams, A. T. pradėjo vartoti smurtą prieš nukentėjusiąją J. B.. Liudytoja paliudijo, jog J. B. dažnai būdavo sumušta. Be to, ir ji pati yra mačiusi, kaip A. T. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, ir patikslino, jog matė, kaip A. T. sudavė kumščiu nukentėjusiajai bei spyrė koja į veidą, ir tai buvęs ne vienintelis kartas. Liudytoja nurodė ir tai, kad kiekvieną kartą, kai matydavo mušamą J. B., pranešdavo nukentėjusiosios dukroms, kurios visuomet atvažiuodavo.
Liudytoja L. K. paliudijo ir tai, kad, nors tikslaus laiko negali nurodyti, tačiau iš tiesų kažkuriuo metu J. B. nebuvo mačiusi apie savaitę laiko. O 2016 m. kovo 5 d. vakare pas juos į namus kartu su broliu atėjo A. T. ir pirmiausia paprašė amoniako J. B., kuriai, kaip pasakė, yra blogai, o jau po to pasakė, kad J. B. mirė, po to jos vyras iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Liudytoja L. K. patvirtino, kad pastaruoju metu J. B. dažnai buvo apsvaigusi.
Liudytoja S. Š. parodė, kad nukentėjusioji J. B. ir A. T., kurie ne vienerius metus buvo jų kaimynai, pradžioje sutarę gerai. Tačiau po kiek laiko jie pradėjo vartoti alkoholį, ir A. T. pradėjo smurtauti prieš J. B.. Liudytoja nurodė, jog pati nėra mačiusi A. T. mušant J. B., tačiau pažymėjo, kad pastaroji visuomet būdavo sumušta, vaikščiodavo su mėlynėm. Liudytoja patvirtino, kad J. B. niekada nesiskųsdavo, jog yra mušama, tačiau yra prašiusi pagalbos, prašiusi pas juos pernakvoti, ir paklausus, ar todėl, kad ją muša, J. B. atsakiusi teigiamai.
Liudytoja S. Š. parodė, jog žinojo, kad J. B. buvo sulaužyta ranka, matė, jog buvo parišta nukentėjusiosios ranka, nors datos tiksliai įvardyti ir negali. 2016 m. kovo 5 d. tik vakare, grįžus iš darbo, paskambinus kaimynui V. K., jie sužinojo, kad J. B. mirė.
Liudytoja S. Š. patvirtino, kad tiek A. T., tiek ir nukentėjusioji J. B. dažnai vartodavo alkoholį.
Liudytojas G. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir kartu parodė, kad visi žinojo, jog A. T., su kuriuo jis kartu dirbo, muša savo sugyventinę J. B., kuri dažnai buvo su akivaizdžiomis smurto žymėmis, mėlynėmis. Liudytojas nurodė, jog su A. T. dirbo ir 2016 m. kovo 5 d., nuo ryto iki 12 .00 val., pas kaimyną K. B. pjovė malkas. Po to, baigę darbą, parduotuvėje nusipirkę alkoholio ir jį išgėrę, išsiskirstė (t. 1, b. l. 90–101).
Liudytojas K. B. paliudijo, kad 2016 m. kovo 5 d. A. T. kartu su G. J. pas jį pjovė malkas, darbą baigė apie 11.00 val., po to, sumokėjus už darbą, A. T. ir G. J. išėjo.
Remiantis įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad nusikalstamos veikos – nužudymo, padarymo vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad namo virtuvėje, lovoje, aptiktas moters – nukentėjusiosios J. B. – lavonas. Nustatyta, kad fiksuojamas nukentėjusiosios lavono dešinės akies sumušimas bei raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo, nukentėjusiosios lavono kairės ir dešinės kojų, šlaunų išorinės bei vidinės pusės nusėtos mėlynėmis, palei nukentėjusiosios lavono kairįjį skruostą ir kaklą iš burnos ištekėjęs rusvos spalvos skystis, gali būti, kad skrandžio turinys (t. 1, b. l. 21–25).
Remiantis įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad apžiūrėta nusikalstamų veikų padarymo vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo tiek vidinė, tiek išorinė aplinka. Nustatyta, kad namo virtuvėje, prie virtuvinio stalo, užduryje stovi dujinė viryklė, ant kurios yra padėti virtuviniai puodai, vieno iš ant viryklės buvusio puodo dangčiu (fotolentelė Nr. 17, ir fotolentelė Nr. 18 – Nr. 19), kurį parodė A. T., buvo suduota nukentėjusiajai J. B. į kaktos-pakaušio sritį. Nustatyta, kad gyvenamojo namo kieme stovinčioje plastikinėje šiukšlių dėžėje rasti drabužiai – raudonos spalvos kelnės ir žydros spalvos megztinis (t. 1, b. l. 27–45).
Remiantis biologinės mirties konstatavimo aktu nustatyta, kad nukentėjusiosios J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirtis konstatuota (duomenys neskelbtini), 18.43 val. (t. 1, b. l. 26).
Remiantis Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pranešimu „Dėl informacijos pateikimo“, bendrojo pagalbos centro skambučio skaitmeninio garso įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad 2016 m. kovo 5 d., 18.10 val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas V. K. pranešimas apie J. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), mirtį (t. 1, b. l. 148, 149–150).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad vietą, kur nesunkiai sužalojo sugyventinę nukentėjusiąją J. B., o po to pastarąją ir nužudė, kaltinamasis A. T. parodė gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. T. parodė, kaip nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją J. B. ir, naudojant žmogaus manekeną, pademonstravo, kaip namo viduje, ties įėjimu į virtuvę durimis, stovėdamas nukentėjusiajai už nugaros, užlaužė kairiąją nukentėjusiosios ranką jai už nugaros, ir laikydamas ranką, stūmė nukentėjusiąją nuo savęs, po to nukentėjusiąją paleidus, pastaroji suklupo, nors ir nenugriuvo. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusioji sakė, kad jai skauda petys.
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. T. parodė, ir kaip nužudė sugyventinę J. B., ir, naudojant žmogaus manekeną, pademonstravo, jog virtuvėje pirmiausia rankas įrėmęs į J. B. krūtinę, ją pastūmė, dėl to pastaroji, griūdama sukosi per dešinįjį šoną ir dešine puse griuvo tarp dviejų prie virtuvinio stalo buvusių kėdžių, susitrenkdama kūną ir galvą. Po to, pakėlęs nukentėjusiąją nuo grindų ir pasodinęs ją ant lovos. Tuomet pastebėjęs, kad praskeltas dešinysis nukentėjusiosios antakis. Pasodinus nukentėjusiąją ant lovos, jis nuėjęs prie virtuvėje buvusios viryklės, ir, paėmęs metalinį ant viryklės buvusio puodo dangtį, būdamas supykęs, sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į galvą virš kaktos. Po suduoto smūgio jie su nukentėjusiąja dar pasikalbėję, nukentėjusioji išgėrusi dar alaus, ir jie nuėję miegoti (t. 2, b. l. 55–57).
Remiantis viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašu nustatyta, kad 2016 m. vasario 4 d. nukentėjusiajai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytas raktikaulio ir žastikaulio lūžis (t. 1, b. l. 52).
Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 140/2016(03) nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) vakare. Nustatyta, kad J. B. mirė nuo galvos sumušimo, kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje, kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir antrinėms kraujosruvoms smegenų kamieno-tilto srityje. Trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis (būtinasis) ryšys.
Nustatyta, kad mirusiosios J. B. kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 1,06 promilės ir 1,16 promilių etilo alkoholio, tai rodo, kad J. B. prieš mirtį vartojo alkoholį.
Nustatyta, kad po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje aptikta hematoma šviežia – galėjo susiformuoti prieš 2–3 val. iki mirties. Išoriniai galvos sužalojimai rodo dvi trauminio poveikio vietas: į dešinio antakio-kaktos dešinę pusę ir į pakaušio dešinę pusę. Galvos minkštųjų audinių sužalojimai padaryti bukais daiktais bei paviršiais, galėjo atsirasti nuo sumušimo ir atsitrenkimo. Tikėtina, kad pakaušio kraujosruva padaryta plokščiu paviršiumi. Nuo kurio trauminio poveikio (į dešinį antakį ar pakaušį) susidarė kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu, nuspręsti negalima. Taip pat negalima nuspręsti apie šių sužalojimų seką.
Remiantis specialisto išvada Nr. M 140/2016(03) nustatyta ir tai, kad mirusiosios J. B. kūne taip pat rastas senas gyjantis kairio žastikaulio viršutinio trečdalio raktikaulio petinio galo lūžis, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant iš kremzlinio-kaulinio rando kairio žastikaulio ir raktikaulio lūžimo srityje, minėtas lūžis padarytas 2016 m. sausio mėn. ir galėjo atsirasti griūnant.
Be to, J. B. kūne rasta sena nosies deformacija po lūžio, seni kaktos odos randai, likę užgijus žaizdoms, senas viršutinės lūpos randas, likęs užgijus muštinei žaizdai, galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių žievės bei požievio suminkštėjimo-glijos išvešėjimo židiniai su nedidelėmis cistomis, išsivystę po anksčiau patirto galvos smegenų suvešėjimo. Išvardyti radiniai rodo, kad anksčiau J. B. buvo patyrusi sunkią galvos traumą, nosies kaulų lūžį ir veido žaizdas (t. 1, b. l. 126–134).
Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK 2013 m. balandžio 19 d. pranešimu „Dėl pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pradžia“ nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK 2013 m. balandžio 19 d. praneša J. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 4 dalimi, Skuodo PK 2013 m. balandžio 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 84-1-00059-13 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sutrikdymo, kadangi veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, požymių (t. 1, b. l. 53).
Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK 2013 m. gegužės 17 d. pranešimu „Dėl pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą“ nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK 2013 m. gegužės 17 d. praneša J. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2018 straipsniu, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 84-1-00119-12 dėl J. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius baigtas ir baudžiamoji byla bus perduota prokurorui kaltinamojo akto surašymui (t. 1, b. l. 54).
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta, kad teismo nutartimi patvirtintas Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. birželio 20 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 84-1-00119-12 A. T., įtariamajam A. T. ir nukentėjusiajai J. B. susitaikius (t. 1, b. l. 55).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti nukentėjusiajai J. B. priklausantys rūbai – raudonos spalvos megztinis, juodos spalvos puskojinės, raudonos spalvos kelnės, žydros spalvos megztinis (t. 1, b. l. 137–145).
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog šios bylos aspektu įrodomąja prasme vienu reikšmingiausiu įrodymu – specialisto išvada Nr. M 140/2016(03), be kitų sužalojimų, nukentėjusiajai J. B. konstatuotas ir senas gyjantis kairio žastikaulio viršutinio trečdalio raktikaulio petinio galo lūžis. Nustatyta, kad minėtas sužalojimas teismo medicinos eksperto traktuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad specialisto išvada, nustatant sužalojimo padarymo laiką, konstatuota, kad, sprendžiant iš kremzlinio-kaulinio rando kairio žastikaulio ir raktikaulio lūžimo srityje, minėtas lūžis nukentėjusiajai padarytas 2016 m. sausio mėn. Analizuojant specialisto išvadą, akivaizdu, jog konstatuojant minėto sužalojimo padarymo laiką, specialisto išvada pateikiama konkreti, aiškiai laiko prasme apibrėžta išvada – nesunkaus pobūdžio sužalojimas nukentėjusiajai padarytas 2016 m. sausio mėn. Taigi, šiuo aspektu teismo medicinos eksperto išvadose nėra tikimybės, ar prielaidos. Baudžiamosios bylos medžiaga – Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašu nustatyta, kad 2016 m. vasario 4 d. medicininės apžiūros metu nukentėjusiajai J. B. konstatuotas sužalojimas – kairio raktikaulio ir žastikaulio lūžis. Akivaizdu, kad 2016 m. vasario 4 d. medicininės apžiūros metu nukentėjusiajai konstatuotas visiškai analogiškas kūno sužalojimas. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad 2016 m. vasario 4 d. nukentėjusiąją J. B. apžiūrėję gydytojai, nors ir neapibrėžę galimo sužalojimo kilimo laiko, konstatavo, jog žastikaulio ir raktikaulio lūžiai yra seni, surambėję ir apaugę. Aplinkybę, jog 2016 m. vasario 4 d. nukentėjusiosios J. B. medicininės apžiūros metu gydytojai konstatavo žastikaulio ir raktikaulio lūžius, ir konstatavo juos esant senus, surambėjusius ir apaugusius, be to, padarytus vienu metu, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė medicininės apžiūros metu su gydytojais tiesiogiai bendravusios J. B. dukterys – nukentėjusiosios V. P. ir R. M..
Esant išdėstytai įrodymų visumai, konstatuotina, kad nukentėjusiosios J. B. kūno sužalojimo – kairio žastikaulio viršutinio trečdalio raktikaulio petinio galo lūžio, teismo medicinos eksperto įvertinto kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, faktas byloje nustatytas neginčytinai. Išdėstyta įrodymų visuma objektyviai suponuoja ir išvadą, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas - kairio žastikaulio viršutinio trečdalio raktikaulio petinio galo lūžis, nukentėjusiajai J. B. padarytas nuo 2016 m. sausio mėn., kaip konstatuota specialisto išvada, iki 2016 m. vasario 4 d., kai sužalojimas buvo konstatuotas nukentėjusiosios J. B. medicininės apžiūros metu.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad, neginčydamas jam pareikšto kaltinimo, nesunkiai sužalojus J. B., kaltinamasis A. T. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nors datos ir neprisimena, ir tiksliai įvardyti negali, bet tai iš tiesų galėję būti 2016 m. sausio mėnesį, kai, neblaivus grįžęs namo, ir, kaip dažnai būdavę, susipykęs su nukentėjusiąja J. B., kuri taip pat buvus neblaivi, kilusio konflikto metu jis užlaužė nukentėjusiajai kairę ranką už nugaros, ir, nepaleisdamas rankos, stūmė nukentėjusiąją į priekį, kuri visu savo svoriu sviro, griuvo į priekį, kai nukentėjusiajai ir lūžo kairės rankos raktikaulis ir žastikaulis.
Vertinant išdėstytus kaltinamojo A. T. parodymus anksčiau nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste, akivaizdu, jog, apibrėžiant fizinio smurto pobūdį, apimtį bei lokalizaciją, kaltinamojo A. T. parodymai ir kūno sužalojimų aspektu reikšmingiausias įrodymas – specialisto išvada, bei kiti medicininiai duomenys savo esme yra identiški, atitinkantys vieni kitus. Analizuojant kaltinamojo parodymus, akivaizdu ir tai, jog kaltinamasis A. T., įvardydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dargi patikslino ir šiuo aspektu eliminavo vienintelę specialisto išvadoje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo apimtyje) pateiktą prielaidą – nustatant kūno sužalojimo padarymo mechanizmą, specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai galėjo atsirasti griūnant, tuo tarpu kaltinamasis analogiškai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog kairė nukentėjusiosios ranka lūžusi, jam ranką užlaužus nukentėjusiajai už nugaros, ir rankos nepaleidžiant, stumiant nukentėjusiąją į priekį, dėl to pastaroji visu svoriu svirusi į priekį.
Taigi, išdėstyta visuma neabejotinai leidžia teigti, jog kairio žastikaulio viršutinio trečdalio raktikaulio petinio galo lūžis, traktuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai J. B. padarytas 2016 m. sausio mėn. – 2016 m. vasario 4 d., padarytas užlaužiant nukentėjusiajai kairę ranką už nugaros ir rankos nepaleidžiant, stumiant nukentėjusiąją į priekį, dėl to visu savo svoriu svyrant, griūnant į priekį, ir padarytas būtent A. T. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai objektyviosios pusės požymių aspektu traktuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nustatyta, jog A. T. nukentėjusiąją J. B. sužalojo nesunkiai.
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog, nors kaltinamasis A. T. ir nukentėjusioji J. B. santuokos nebuvo sudarę, tačiau faktinės partnerystės faktas byloje akivaizdžiai nustatytas, kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyveno nuo 2008 metų, kartu vedė ūkį, gyveno iš bendrų lėšų. Aplinkybę, jog kaltinamasis A. T. ir nukentėjusioji J. B. nuo 2008 metų gyveno kartu kaip sugyventiniai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai paliudijo J. B. dukterys – nukentėjusiosios V. P. ir R. M., kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynai – liudytojai V. K., L. K., S. Š., kurie kaltinamojo ir J. B. gyvenimą iš esmės stebėjo tiesiogiai, taigi, tam tikra apimtimi žinojo geriausiai, galiausiai bendro gyvenimo faktą patvirtino ir pats kaltinamasis A. T.. Taigi, esant nusikalstamą veiką kvalifikuojančiam požymiui, A. T. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi A. T. nesunkiai sužalojo savo sugyventinę, tai yra šeimos narį.
Subjektyviosios pusės požymių aspektu konstatuotina, kad kaltinamasis A. T. šiuo atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Vertinant kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusiąją, konstatuotina, kad, kaip buvo įprasta nukentėjusiosios ir kaltinamojo gyvenimo aplinkoje, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, kaltinamasis A. T. neabejotinai suprato ir suvokė pavojingą savo smurtinių veiksmų pobūdį, neabejotinai numatė, kad gali kilti padariniai nukentėjusiosios sveikatai, ir neabejotinai jų siekė, tačiau kilusių pasekmių kaltinamasis nekonkretizavo, kaltinamajam buvo nesvarbu, kokie padariniai nukentėjusiosios sveikatai kils.
Taigi, kaltinamojo A. T. kaltė padarius šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nesunkiai sužalojus nukentėjusiąją J. B., laikytina įrodyta visa apimtimi.
Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, kai nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko veikos rezultatas, ir kai priežastinis ryšys yra objektyvus, kai būtent kaltinamojo padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių kilimą. Ši aplinkybė paprastai nustatoma remiantis teismo medicinos specialisto ar eksperto išvadomis dėl nukentėjusiojo mirties priežasties.
Taigi, minėtos baudžiamosios bylos medžiaga - specialisto išvada Nr. M 140/2016(03), kaip minėta, įrodomąja prasme reikšmingiausiu įrodymu byloje, objektyviai nustatyta, kad J. B. mirė nuo galvos sumušimo, kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje, kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir antrinėms kraujosruvoms smegenų kamieno-tilto srityje. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, kad trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada vienareikšmiai konstatuota ir tai, jog būtent tarp šio sunkaus sužalojimo ir nukentėjusiosios J. B. mirties yra tiesioginis priežastinis (būtinasis) ryšys. Baudžiamosios bylos medžiaga – specialisto išvada Nr. M 140/2016(03), biologinės mirties konstatavimo aktu – nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) vakare 18.43. val. Galiausiai baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. kovo 5 d., vakare, sunkų sveikatos sutrikdymą, tiesiogiai lėmusį nukentėjusiosios J. B. mirtį, padarė kaltinamasis A. T..
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog savo kaltės, padarius šią jam inkriminuojamą veiką, neneigdamas, kaltinamasis A. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir identiškai parodė, kad 2016 m. kovo 5 d., apie 15.00–15.30 val., grįžęs namo ir aptikęs nukentėjusiąją J. B. neblaivią ir nekūrentus namus, dėl to supykęs, ir pirmiausia rankomis įrėmęs J. B. į krūtinę pastarąją pastūmė, dėl to nukentėjusioji pargriuvo virtuvėje tarp kėdžių ir prasiskėlė antakį, po to pamatęs, kad neparuoštas ir maistas, metaliniu puodo dangčiu vieną kartą sudavė J. B. į pakaušį. Nustatyta, kad specialisto išvada Nr. M 140/2016(03), nustatant nukentėjusiosios kūno sužalojimo kilimo priežastis, kūno sužalojimo padarymo mechanizmą, konstatuota, kad išoriniai nukentėjusiosios galvos sužalojimai rodo dvi trauminio poveikio vietas: į dešinio antakio – kaktos dešinę pusę ir į pakaušio dešinę pusę. Specialisto išvada Nr. M 140/2016(03) nustatyta, kad galvos minkštųjų audinių sužalojimai, nukentėjusiajai padaryti bukais daiktais bei paviršiais, galėjo atsirasti nuo sumušimo ir atsitrenkimo, tuo tarpu pakaušio kraujosruva, tikėtina, padaryta plokščiu paviršiumi. Analizuojant ir gretinant, iš vienos pusės, specialisto išvadą Nr. M 140/2016(03), konstatuojant mirtinas pasekmes sąlygojusius nukentėjusiosios kūno sužalojimus – galvos sumušimas, šių sužalojimų lokalizaciją – dešinio antakio–kaktos pusė, ir pakaušis, galimą ar tikėtiną nustatytų galvos sužalojimų kilimo priežastį – sumušimas ar atsitrenkimas (galvos minkštųjų audinių sužalojimai), ar padarytas plokščiu paviršiumi (pakaušio sužalojimas), ir, iš kitos pusės, kaltinamojo A. T. parodymus, įvardijant padarytus smurtinio pobūdžio nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją, pirmiausia ją pastumiant, nuo to pastaroji griūdama prasiskėlė antakį, po to, suduodant smūgį puodo dangčiu į pakaušį, akivaizdu, jog, nurodant šios bylos aspektu reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra, apibrėžiant fizinio smurto panaudojimo ribas, tai yra, fizinio smurto pobūdį – kokiu būdu buvo padaryti kilę sužalojimai (pastumiant, dėl to griūvant, bei suduodant smūgį), fizinio smurto apimtį – keliais fiziniais poveikiais padaryti sužalojimai (dviem fiziniais poveikiais), bei fizinio smurto lokalizaciją – į kokias kūno vietas buvo nukreiptas fizinis smurtinis poveikis (dešinys antakis, pakaušis), specialisto išvada ir kaltinamojo parodymai savo esme yra tapatūs, papildantys ir patikslinantys vieni kitus, bylojantys identiškas aplinkybes. Šiame kontekste akcentuotina, jog kaltinamasis, nurodydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, ir šiuo atveju svaria ir reikšminga apimtimi patikslino teismo medicinos eksperto pateiktas išvadas nustatant nusikalstamos veikos mechanizmą. Analizuojant specialisto išvadą, akivaizdu, jog teismo medicinos ekspertui nepavyko nustatyti ne tik nuo kurio trauminio poveikio (į dešinį antakį ar pakaušį) susidarė kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu, bet nepavyko vienareikšmiai nustatyti ir šių sužalojimų sekos. Tuo tarpu, kaip minėta, kaltinamasis A. T. nuosekliai nurodė pirmiausia nukentėjusiąją pastūmęs, dėl to pastaroji griūdama prasiskėlė antakį, po to sudavė nukentėjusiajai puodo dangčiu į pakaušį.
Išdėstyta įrodymų visuma objektyviai suponuoja galutinę išvadą, jog kaltinamasis A. T., pirmiausia rankomis įrėmęs J. B. į krūtinę, pastarąją pastūmė, dėl to nukentėjusioji griūdama prasiskėlė antakį, po to metaliniu puodo dangčiu vieną kartą sudavė J. B. į pakaušį, dėl to nukentėjusioji nuo galvos sumušimo kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu mirė. Taigi konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė, objektyviąja prasme, nužudžius nukentėjusiąją J. B. įrodyta visa apimtimi. Subjektyviuoju kaltės aspektu konstatuotina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Analizuojant ir vertinant kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusiąją, neabejotina, kad A. T. suprato, kad, kaip įprasta smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, savo veiksmais kelia pavojų ne tik nukentėjusiosios sveikatai, bet ir gyvybei, taigi suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiajai, ir, nors kilusių padarinių nenorėjo (bandė nukentėjusiąją gaivinti), sąmoningai leido mirtiniems padariniams atsirasti.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi nustatyta jog A. T. nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją J. B. savo šeimos narį.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio, smurtinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti prieš vieną svarbiausių įstatymais saugomų vertybių – asmens sveikatą ir gyvybę. Viena kaltinamojo padaryta nusikalstama veika – nesunkus sveikatos sutrikdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotinas kaip apysunkis nusikaltimas, tuo tarpu kita nusikalstama veika – nužudymas – kaip labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes.
Kaltinamasis A. T. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, ir, kaip suponuoja kaltinamojo parodymai bei elgesys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, iš tiesų nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaltinamasis A. T. kaltu padaręs tiek vieną, tiek kitą nusikalstamas veikas ne tik prisipažino ir prisipažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, bet dargi, konstatuotina, jog nuosekliais parodymais bei atviru prisipažinimu A. T. įrodomąja prasme svaria apimtimi padėjo nustatyti tikrąsias, objektyviąsias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – tiek nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tiek ir nužudymo, kaip nusikalstamų veikų, padarymo mechanizmą, nusikalstamų veiksmų apimtį, veiksmų eigą, jų seką, netgi kaltinamojo kaltės klausimą, šiuo atveju akcentuojant nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą.
Kita vertus, objektyviai nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tiek vienu, tiek kitu atveju nusikalstamas veikas kaltinamasis A. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos ir lėmė nusikalstamą kaltinamojo elgesį. Pats kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiškai pripažino, jog smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir net negalįs įvardyti jokios logiškos ar paaiškinamos priežasties, kodėl smurtaudavo prieš nukentėjusiąją, nes blaivus taip niekuomet nesielgdavo. Taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad nusikalstamas veikas A. T. padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. T. yra teistas, ir teistas, pažymėtina, už analogiškų, visa apimtimi, nusikalstamų veikų padarymą, už asmens sveikatos sutrikdymą ir dargi nukreiptą prieš tą patį asmenį – nukentėjusiąją J. B..
Šiuo aspektu atsižvelgta ir į kitą objektyviai baudžiamosios bylos medžiaga remiantis nustatytą aplinkybę – fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją J. B. buvęs A. T. gyvenimo būdas, A. T. elgesio lydimasis faktorius. Tai, kad fizinį smurtą A. T. prieš nukentėjusiąją vartojo nuolat, pastoviai ir ne vienerius metus, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė tiek nukentėjusiosios V. P. ir R. M., tiek ir nukentėjusiosios J. B. ir A. T. gyvenimą tiesiogiai stebėję ir matę kaimynai – liudytojai L. K., V. K., S. Š.. Nevienkartinio, besikartojančio smurto prieš J. B. faktą patvirtina ir rašytiniai baudžiamosios bylos įrodymai – kaltinamajam A. T. būtent dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją J. B. buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Ir galiausiai fizinio smurto pastovumą ir intensyvumą vienareikšmiškai parodo specialisto išvada, kuria konstatuoti, pažymėtina, daugybiniai nukentėjusiosios kūno sužalojimai, kurie, kaip nustatyta, padaryti skirtingu, ne tapačiu metu, kai kurie jų seni, sužalojimai įvairaus sunkumo, kai kurie jų – sunkaus masto (anksčiau J. B. buvo patyrusi sunkią galvos traumą, nosies kaulų lūžį ir veido žaizdas). Visa tai įgalina vienareikšmiai ir neabejotinai konstatuoti, kad J. B. smurtinio pobūdžio mirtis buvo ne atsitiktinio ar spontaniško pobūdžio, o dėsninga A. T. gyvenimo būdo, elgesio pasekmė.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji J. B. taipogi ir dargi kartu su pačiu kaltinamuoju A. T. vartojo alkoholinius gėrimus, ir, kaip galima teigti, vartojo dažnai, ir tai, akivaizdu, buvo tarpusavio konfliktų kilimo ir dėl to sekusio fizinio smurto prieš nukentėjusiąją priežastimi. Tačiau ši aplinkybė kaltinamojo kaltės neeliminuoja ir kaltės apimties nemažina.
Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kaltinamajam A. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pusiausvyrą, į kaltinamojo asmenybę, viena vertus, duodant nuoširdžius parodymus, padėjusius nustatyti objektyvią tiesą byloje, kita vertus, lydimąjį smurto faktorių, nustatytinas baudžiamajame įstatyme įtvirtintų sankcijų ribose numatytam bausmės vidurkiui.
Akivaizdu, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu labai skiriasi ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, nesunkus sveikatos sutrikdymas yra apysunkis nusikaltimas, tuo tarpu nužudymas – labai sunkus nusikaltimas. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Taikyti bausmių sudėjimo būdą, laikytina, nėra pagrįsto ir objektyvaus pagrindo.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 56,46 Eur civilinis ieškinys dėl patirtų išlaidų J. B. gydymui. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi (t. 1, b. l. 159–160). Iš A. T. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina 54,46 Eur turtinės žalos už gydymo paslaugas atlyginimui.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. T. (t. 2, b. l. 176, t. 3, b. l. 16). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, 14.1.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamoje byloje teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. T. sudaro 268, 31 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31straipsnį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, suimto kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teisiamojo posėdžio metu yra privalomas, konstatuotina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju yra nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tiekiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. T., atmestinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusios J. B. rūbai – raudonos spalvos megztinis, puskojinės, žydros spalvos megztinis, raudonos spalvos kelnės, saugomi Klaipėdos apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos daiktinių įrodymų saugykloje (t. 1, b. l. 146), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Kompiuterinės laikmenos - su 2016 m. balandžio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (paketas Nr. 1), su pranešimo BPC garso įrašu (paketas Nr. 2) bei pokalbių išklotinėmis (paketas Nr. 3) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu keturiolikai (14) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas A. T. paskirti laisvės atėmimą keturiolikai (14) metų.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą – 2016 m. kovo 21 dieną, ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2016 m. kovo 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš A. T. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteisti 54,46 Eur turtinės žalos už gydymo paslaugas atlyginimui.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą tiekiant A. T., atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusios J. B. rūbus – raudonos spalvos megztinį, puskojines, žydros spalvos megztinį, raudonos spalvos kelnes, saugomus Klaipėdos apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Kompiuterines laikmenas - su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (paketas Nr. 1), su pranešimo BPC garso įrašu (paketas Nr. 2) bei pokalbių išklotinėmis (paketas Nr. 3), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.